Vokiečių ūkininkai optimizmu netrykšta

Nuotaikos niūrios

Žemos gamintojų kainos ir didelės produkcijos gamybos sąnaudos rimtai žlugdo ūkininkų moralę. Ekonominės padėties vertinimai šių metų rudenį smuko iki -3,5 balo – tai žemiausias rodiklis nuo 2016 m. 41 proc. apklaustų ūkininkų savo padėtį laiko nepalankia arba labai nepalankia, o tai yra didžiausias skaičius nuo 2020 metų.

Tačiau 44 proc. ūkininkų savo ekonominę padėtį vertina bent jau patenkinamai, bet tik 15 proc. – kaip gerą arba labai gerą. Tuo tarpu 2025 m. vasarą šis skaičius siekė 39 proc.

Nuotaikos skirtinguose sektoriuose labai skiriasi. Pieno ir galvijų augintojai vis dar gana optimistiški, nors dėl krentančių pieno kainų tendencija yra blogėjanti. „Rentenbank“ barometras rodo -2,1 punkto vertę.

Žemdirbių nuotaikų rodiklis jau siekia -4,2 punkto. Kiaulių ir paukščių augintojų nuotaikos dar blogesnės. Nuo metų pradžios kreivė smarkiai leidžiasi žemyn ir rudenį pasiekė -5,2 punkto. Pagrindinės šio plačiai paplitusio nepasitenkinimo priežastys yra vis augančios ūkių sąnaudos (52 proc.), žemos derliaus pardavimo kainos (34 proc.) ir žemės ūkio politika (27 proc.). Taip pat ir oro sąlygos (23 proc.) nurodomos kaip prie prastų nuotaikų prisidedantis veiksnys, lygiai taip pat, kaip ir žemos gyvūninės kilmės produktų kainos.

Ateities lūkesčiai

Vis dėlto ateities lūkesčiai suteikia vilties kibirkštėlę. Remiantis „Rentenbank“ barometru, teigiama pastarųjų ketvirčių tendencija tęsiasi. Ekonominės plėtros per ateinančius dvejus trejus metus vertinimas nuo 2025 m. gruodžio mėn. pabaigos pagerėjo iki -2,7 balo. Ypač kiaulių ir paukščių augintojai savo ateities perspektyvas (-2 balai) vertina palankiau nei dabartinę situaciją. Pieno ir galvijų augintojų pasitikėjimas taip pat šiek tiek išaugo. Tuo tarpu lauko kultūrų augintojai (-3,8 balo) beveik nesitiki, kad jų ekonominė padėtis gerokai pagerės.

Ūkininkai kaip pagrindines gerėjančios jų padėties priežastis nurodo augančias mėsos ir pieno kainas (47 proc.) ir mažėjančias gamybos sąnaudas (25 proc.). Tačiau čia fiksuojamas ir tam tikras paradoksas, nes tiek gerėjančios, tiek ir blogėjančios ekonominės situacijos priežastys nurodomos beveik tos pačios: neigiamų lūkesčių turintys ūkininkai tai pirmiausia sieja su augančiomis gamybos sąnaudomis (49 proc.). Tiesa, pastarieji dar įvardija ir, jų manymu, prastą žemės ūkio politiką (42 proc.), dėl kurios jie jokios pagerėjimo nesitiki.

Vis dėlto, nepaisant kai kurių pagerėjusių ateities lūkesčių, dėl dabartinių prastų nuotaikų žemės ūkio verslo klimato indeksas 2026 m. rugsėjį sumažėjo iki -3,1 punkto.

Finansinis gyvybingumas

„Rentenbank“ valdybos atstovė Nikola Steinbock akcentuoja, kaip yra svarbu, jog ūkininkai išlaikytų savo finansinį gyvybingumą: „Įgyvendindama mūsų I likvidumo programą, „Rentenbank“ jau teikia greitą ir nesudėtingą pagalbą finansinių sunkumų atvejais“.

Nuo programos pradžios birželio mėnesį plėtros bankas jau suteikė apie 1000 paskolų, kurių bendra suma viršija 50 mln. eurų. Nepaisant sudėtingos ekonominės aplinkos, žemės ūkio įmonės pastaraisiais mėnesiais toliau investavo.

Svarbu pastebėti, jog 74 proc. apklaustųjų ūkininkų per pastaruosius dvylika mėnesių investavo. Pieno ūkininkai (47 proc.) ir lauko kultūrų ūkininkai (46 proc.) daugiausia investavo į žemės ūkio įrangą. Tuo tarpu tik trečdalis gyvulių ūkininkų įsigijo techniką.

Tačiau kas ketvirtas visiškai susilaikė nuo investicijų. Per ateinančius dvylika mėnesių investuoti planuoja tik kiek daugiau nei pusė (52 proc.) ūkių. 45 proc. ūkininkų neketina investuoti artimiausiu metu, o 3 proc. iki šiol vis dar neapsisprendė.

„Rentenbank“ žemės ūkio barometras yra vienintelis empiriškai pagrįstas indeksas, suteikiantis įžvalgų apie dabartinę Vokietijos žemės ūkio padėtį ir lūkesčius. Jį nuo 2024 m. kovo mėn. kas ketvirtį renka rinkos tyrimų bendrovė „Kynetec“ Vokietijos žemės ūkio „Rentenbank“ vardu, o jis remiasi ankstesniu „Žemės ūkio ekonomikos ir investicijų barometru“. „Rentenbank“ žemės ūkio barometras pagrįstas 1000 ūkininkų ir 150 žemės ūkio rangovų apklausos Vokietijoje vertinimu.

Parengė Ričardas Čekutis