VRK analizė: didmiesčiuose rinkėjų skaičius auga, regionuose – mažėja

Nemažas rinkėjų skaičiaus augimas fiksuojamas ir Mėguvos apygardoje, kuri apima Palangą, dalį Klaipėdos bei Kretingos rajonų savivaldybių. VRK duomenimis, per dvejus metus rinkėjų skaičius čia pasipildė 3373 balsavimo teisę turinčiais asmenimis.  

Kauno rajono savivaldybės pietinėje dalyje esančioje Garliavos apygardoje rinkėjų skaičius padidėjo 2612 rinkėjų, o tos pačios savivaldybės šiaurinėje dalyje esanti Raudondvario apygarda – 2090 rinkėjų. 

Augantis rinkėjų skaičius matomas ir kitose didžiųjų Lietuvos miestų apygardose. Rinkėjų daugėja Vilniuje esančiose Pašilaičių, Pilaitės-Karoliniškių, Naujosios Vilnios, Naujamiesčio-Vilkpėdės, Senamiesčio-Žvėryno, Antakalnio, Naujininkų-Rasų, Žirmūnų, Justiniškių-Viršuliškių, Šeškinės-Šnipiškių, Lazdynų rinkimų apygardose, taip pat Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių dalį apimančioje Vilniaus pietinėje apygardoje bei Vilniaus  rajone esančioje Nemenčinės apygardoje. Rinkėjų skaičius padidėjo ir dalinai į Vilniaus metropolinį regioną patenkančioje Trakų-Vievio apygardoje.

VRK duomenimis, tik vienoje Vilniaus regione esančioje Fabijoniškių apygardoje rinkėjų skaičius šiek tiek sumažėjo. 

Kaune rinkėjų padaugėjo Aleksoto-Vilijampolės ir Panemunės apygardose. Balsavimo teisę turinčių asmenų skaičius didėja ir Klaipėdos regione esančioje Gargždų apygardoje bei Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje esančioje Danės apygardoje. 

Rinkėjų mažėja Aukštaitijoje 

VRK taip pat fiksuoja ir apygardas, kuriose matomas rinkėjų skaičiaus mažėjimas. Labiausiai sumenko Sėlos vakarinė apygarda, kuri apima Biržų ir Kupiškio rajonų savivaldybes. Per dvejus metus ši apygarda neteko 1414 rinkėjų. 

Rinkėjų skaičius sumažėjo ir Rokiškio rajoną bei Zarasų rajono savivaldybės dalį apimančioje Sėlos rytinėje apygardoje, kuri prarado 1363 rinkėjus, taip pat – Panevėžio mieste esančioje Nevėžio apygardoje, netekusioje 1335 rinkėjų. 

Rinkėjų mažėjo taip pat ir Nalšios pietinėje (Molėtų ir Švenčionių raj.), Kelmės-Šilalės, Žiemgalos rytinėje (Pasvalio raj. ir dalis Pakruojo raj.), Deltuvos šiaurinėje (Anykščių raj. ir dalis Panevėžio raj.), Nalšios šiaurinėje (Visaginas, dalis Ignalinos raj. ir dalis Zarasų raj.,), Karšuvos (Jurbarko raj. Pagėgiai ir dalis Tauragės raj.), Dzūkijos (Varėnos raj.) ir kitose, dažniausiai atokiau nuo didžiųjų miestų esančiose kaimiškose rinkimų apygardose. 

Tikėtinas apygardų ribų perbraižymas 

Duomenų analizė parodė, kad praėjus dvejiems metams nuo 2024 metų spalį vykusių Seimo rinkimų, atsirado net vienuolika vienmandačių apygardų (į šį skaičių neįtraukiant Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos – jos sudarymui Rinkimų kodekse nustatyta kita tvarka), kurios išeina iš Rinkimų kodekse nustatytos leistinos 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribos skaičiuojant nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (33 338). 

Pagal šį Rinkimų kodekse nustatytą kriterijų, vienoje rinkimų apygardoje rinkėjų skaičius turėtų būti nuo 30 004 iki 36 672 rinkėjų. Tai svarbu tam, kad Seimo narius vienmandatėse rinkimų apygardose rinktų proporcingai panašus rinkėjų skaičius. 

Šį rudenį VRK fiksuoja jau keturias apygardas, kurios yra mažesnės nei leistina žemiausia riba, o septynios apygardos viršija didžiausią leistinos rinkėjų skaičiaus nuokrypio ribos padalą. 

Visos leistiną ribą viršijusios apygardos yra sparčiai besiplečiančiuose Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos regionuose. Garliavos apygardoje rinkėjų skaičius sudaro 117,0 proc. nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (100 proc.), Riešės apygardoje – 114,2 proc., Raudondvario apygardoje – 113,7 proc., Gargždų apygardoje – 112,3 proc., Verkių apygardoje – 112,1 proc., Mėguvos apygardoje – 111,3 proc., Aleksoto-Vilijampolės apygardoje – 110,4 proc. 

Žemiau nustatytos 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribos atsidūrė Nalšios šiaurinė – 85,0 proc., Karšuvos – 88,8 proc., Žiemgalos rytinė – 89,2 proc. ir Vilkaviškio – 89,7 proc. vienmandatės rinkimų apygardos. 

Vertinant rinkėjų skaičiaus kaitos apygardose tempus, yra tikimybė, kad visose leistiną ribą peržengusiose apygardose ir toliau turėtų didėti atotrūkis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. 

Rinkėjų skaičiau pokyčio tendencijos rodo, kad iki 2028 m. Seimo rinkimų per didelėmis gali tapti taip pat ir Panemunės, Pašilaičių, o per mažai rinkėjų turinčiomis – Nevėžio, Žemaitijos šiaurinė bei Raseinių-Josvainių vienmandatės rinkimų apygardos.

Jei rinkėjų skaičius artėjant 2028 m. Seimo rinkimams šiose apygardose viršytų nuokrypio ribas, VRK perbraižytų šių ir greta esančių apygardų ribas, kad būtų išlaikytos proporcijos tarp vienmandačių apygardų rinkėjų skaičiaus. Tai padaryti VRK įpareigoja Rinkimų kodeksas tam, kad būtų užtikrinta, kad už vienmandatėse apygardose renkamus Seimo narius galėtų balsuoti panašus rinkėjų skaičius. 

2024–2026 m. rinkėjų nuokrypio ribas galite rasti ČIA>>

VRK rinkėjų sąrašą sudaro ir atnaujina remdamasi elektroniniais Gyventojų registro duomenimis. 

Vadovaujantis Rinkimų kodeksu, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti yra sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys balsavimo teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir 71 vienmandatė rinkimų apygarda: 70 – Lietuvos Respublikos teritorijoje ir 1 – Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda. 

Lietuvos teritoriją skirstant į 70 vienmandačių rinkimų apygardų, atsižvelgiama į rinkėjų skaičių toje rinkimų apygardoje, valstybės teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių. 

Artimiausi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai turėtų įvykti 2028 m. spalio 8 d. Vienmandatės rinkimų apygardos turi būti sudarytos likus ne mažiau kaip metams, tai yra iki 2027 m. spalio 8 d.  

Pastarųjų, 2024 m. Seimo rinkimų apygardų žemėlapis.

VRK informacija