Dar labiau griežtins migracijos kontrolę, įdarbinti užsieniečius bus sunkiau

Įdarbinimo procedūros jau sugriežtintos

Nuo š. m. pakeitus leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarką ir sugriežtinus įdarbinimo procedūras, kovo 1 d. duomenimis, 34 įmonėms uždrausta teikti tarpininkavimo raštus, 6 711 tarpininkavimo raštų atšaukta. Nuo 34 liki 31 sumažintas išorės paslaugų teikėjų padalinių skaičius – uždaryti padaliniai Libane, Jordanijoje bei Šri Lankoje, Indijoje prašymai priimami tik tam tikrais pagrindais. Sugriežtinus procedūras (įvedus išankstinę peržiūrą), per praėjusius 3 mėn. po peržiūros atmesta 38 proc. iš 20 000 prašymų.

Sustiprinta kontrolė

Sugriežtintos ir administracinės priemonės – įmones ir užsieniečius tikrina Migracijos departamento darbuotojai, policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, taip pat Darbo, Mokesčių inspekcijos ir kitos institucijos. Per š. m. sausio-vasario mėn. visoje šalyje patikrintas 641 užsienietis ir nustatyta 17 nusikalstamų veikų. 2023 m. už migracijos taisyklių nesilaikymą administracinė atsakomybė pritaikyta beveik 6000 asmenų.

Sustiprinta užsieniečių kontrolė – už piktnaudžiavimus migracijos taisyklėmis pernai atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi arba jis panaikintas – 6112 asmenims. O vos per 2 šių metų mėnesius – jau 1807 asmenims.

Siekiant užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui, uždaryti 4 pasienio su Baltarusija kontrolės punktai. Pasienyje ir toliau vyksta sustiprintos patikros – pasieniečiai šiemet neįleido 275 Baltarusijos piliečių, pernai šis skaičius siekė 1734.

Pernai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą, o šiandien šalyje gyvena jau virš 227 tūkst. užsieniečių. Tai yra 8,1 proc. visų Lietuvos gyventojų. Auga ir atvykstančių dirbti užsieniečių skaičius. Šiuo metu Lietuvoje jų – virš 114 tūkst. 2023 m. priimta 16 tūkst. sprendimų uždrausti atvykti užsienio piliečiams į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Šiemet priimti 244 tokie sprendimai.

Užsieniečių įdarbinimas: ką siūlo keisti

UTPĮ pataisomis darbdaviui siūloma nustatyti pareigą įdarbinti užsienietį visą darbo laiką, grąžinti reikalavimą darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir patirtį.

Taip pat siūloma riboti darbą keliems darbdaviams – užsienietis galėtų dirbti ne daugiau kaip pas 3 darbdavius.

Jei užsienietis nėra pateikęs mokesčių deklaracijų, kai tokia pareiga numatyta Lietuvos teisės aktuose, siūloma jam neišduoti arba naikinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Lietuvoje siūloma leisti dirbti tik leidimą gyventi turintiems užsieniečiams – t. y. atsisakyti galimybės dirbti į šalį atvykus pasinaudojant beviziu režimu ar su Šengeno viza.

Kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūloma nustatyti naują kvotos užsieniečiams atvykstantiems į Lietuvą darbo pagrindu apskaičiavimo formulę.

Užimtumo tarnyba: dirbančių užsieniečių gretas labiausiai augina baltarusiai

Kaip praneša Užimtumo tarnyba, šalies darbo rinkoje sparčiai daugėja atvykusiųjų iš užsienio. Per metus jų skaičius išaugo 56 tūkst. ir dabar sudaro beveik 142 tūkst. Tai rodo darbdavių teikiami pranešimai apie dirbančius Lietuvoje užsieniečius.

Atvykusios darbo jėgos didžiąją dalį sudaro trečiųjų šalių piliečiai – jų skaičius siekia 131,4 tūkst. – per metus šių užsieniečių padaugėjo 52 tūkst. ES piliečių skaičius darbo rinkoje augo 4 tūkst. ir dabar šalyje dirba 10 tūkst. europiečių.

Atvykėlių darbo rinkoje metų pradžioje daugiausiai buvo iš Baltarusijos (47,7 tūkst.). Tai beveik 1,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (30,5 tūkst.). Dirbančių ukrainiečių pagausėjo iki 44,8 tūkst. (pernai – 32,7 tūkst.), uzbekų – 6,6 tūkst. (1,8 tūkst.), kirgizų – 5,6 tūkst. (2,5 tūkst.), tadžikų – 4,6 tūkst.

Lietuvoje dirbantys užsieniečiai daugiausiai užima vidutinės kvalifikacijos darbo pozicijas. Tokius darbus dirba 112,1 tūkst. trečiųjų šalių piliečių (prieš metus – 66,7 tūkst.) ir daugiau nei pusė atvykusių iš Europos Sąjungos šalių (5,3 tūkst.).

Vidutinės kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečių darbo jėgos sutelkta transporto ir saugojimo veiklą vykdančios įmonėse. Čia dirba daugiau nei pusė atvykėlių – 73,1 tūkst. (55,6 proc.), statybos sektoriuje – 22 tūkst., apdirbamosios gamybos – 12,9 tūkst.

Dominuojančios trečiųjų šalių piliečių profesijos – vairuotojai ir judamųjų įrenginių operatoriai sudaro daugiau nei pusę atvykėlių – net 72,8 tūkst. (55,4 proc.). Kvalifikuotais statybininkais dirba 15,6 tūkst. asmenų, daugiausiai betonuotojais ir betono apdailininkais (4,6 tūkst.), tinkuotojais (2,6 tūkst.), statybininkais (1,9 tūkst.), plytų mūrininkais (1,5 tūkst.).

Baltarusijos piliečiai daugiausiai dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais (24,4 tūkst.), vilkiko (treilerio) vairuotojais – per 1,4 tūkst., betonuotojais – 873, kompiuterių taikymo inžinieriais – 748, programinės įrangos testuotojais – 431, sunkvežimio vairuotojais – 375, programinės įrangos kūrėjais – 287, inžinieriais programuotojais – 264, savivarčio vairuotojais – 228, suvirintojais dujomis ir elektra – 226.

Dirbančių ES piliečių penketukas pagal pilietybę šiek tiek keitėsi – šių metų pradžios duomenys rodo, kad italai užėmė penktą poziciją, pernai daugiau buvo dirbančių ispanų (200). Į Lietuvą dirbti daugiausiai atvyko dirbti ES šalių piliečių iš Rumunijos (2,9 tūkst.), Latvijos (2,4 tūkst.) ir Lenkijos (1,5 tūkst.), Bulgarijos (1 tūkst.) ir Italijos (300).

Pagal VRM, Užimtumo tarnybos informaciją

Asociatyvi 123rf nuotr.