Vynmedis balkone: paika fantazija ar reali galimybė?!

Vaizdai, kaip vynuogė iš žemės stiebiasi aukštyn ir apraizgo balkoną – jokia naujiena, bet jeigu to žemės lopinėlio nėra arba juo reikia dalytis su kaimynais, jeigu šiaip fantazija nunešė į hedonistinę šalį, kurioje pravėrę balkono duris ir ištiesę ranką galime nusiskinti šiltų saulės spindulių sunokintą vynuogių kekę... Kol kas prekyboje nerasime vazone auginti skirtų vynmedžių sodinukų, tačiau kodėl gi nepasvarsčius apie tokią galimybę ir nepabandžius to padaryti namuose!

Vynuogyną Balsiuose, netoli Vilniaus, kuriame auga 500 vynmedžių, puoselėjantis Dainius Noreika, Lietuvos vynuogininkų asociacijos valdybos narys ir feisbuko grupės „Vynuogininkai“ administratorius, pasakoja girdėjęs diskusijų apie tai, žmonėms smalsu, ar tokį augalą galima auginti vazone, tačiau netekę matyti, kad kas nors vynmedį augintų vazone ilgesnį laiką. Pasak jo, kartais tenka per žiemą vazone palaikyti užsilikusius sodinukus: juos įsodina į 10 l indus arba iš agroplėvelės padarytas „rankoves“ ir sustato loveliuose. Bet norint auginti vynuogę daug metų ir mėgautis jos uogomis, tektų paieškoti ne mažesnio nei 50 l indo, o didesnis būtų dar geriau.

Vynmedis yra ilgametis augalas. Ar tai gali tapti kliūtimi auginti ją lauko indo sienelėmis apribotame žemės plote?

Natūraliai gamtoje ji gali augti 30–50 metų ir ilgiau, derėti pradeda 3–4 metais. Todėl neaišku, kas atsitiks vazone pasodinto augalo šaknims po kokių 10 metų. Bet pasvarstyti tikrai verta. Yra du pagrindiniai dalykai, kuriuos derėtų išsamiau aptarti. Tai – šaknys ir antžeminė dalis, kurią reikia formuoti.

Esu pastebėjęs, kad palankiomis sąlygomis tiek žemėje, tiek „rankovėje“ pasodintas pirmametis vynmedis iki rugpjūčio šaknis paaugina apie pusmetrį. Jeigu tokį augalą norėtume sodinti į vazoną, reikėtų ne mažesnio nei 50 l indo.

Šiltuose kraštuose ieškodamos vandens vynuogių šaknys gali įsišaknyti net kelių metrų gylyje. Lietuvoje dirvožemis drėgnas, o giliau žemė pakankamai vėsi, todėl šaknys auga kitaip: apie pusmetrį – gilyn ir 2–3 m ar daugiau – į šonus. Taip augdama natūraliomis sąlygomis vynuogė gerai jaučiasi ir dera.

Tokį šaknyną sudėjus į, tarkime, 50 l ar didesnį indą, augalas augs, tik klausimas – kaip ilgai. Paprastai vynmedžiai yra ilgamečiai augalai, gali gyvuoti ir 30, ir 50 metų, ir gal ilgiau. Tad kas atsitiks vazone pasodinto augalo šaknims po, tarkime, 10 metų – neaišku.

Trečiais metais jaunas vynmedis subrandins vieną kekę (daugiau negalima palikti), o 4–5 metais jau galima tikėtis didesnio derliaus. Auginama balkone vynuogė, žinoma, gerokai anksčiau pradės puošti pačią erdvę. Bet jeigu pažiūrėtume į vazone pasodintos gėlės šaknis, pamatytume, kad jos susisukusios į savotišką raizgalynę. Galima nuspėti, kad tas pats nutiktų ir inde augančiam vynmedžiui – šaknų raizgalynė ir beveik jokių žemės likučių. Tuomet neaišku, kaip ir kokiomis maisto medžiagomis reikėtų maitinti augalą, kad neskurstų ir brandintų uogas.

Vazoninius augalus galime persodinti, bet ne visi lauko augalai mėgsta keliauti iš vienos vietos į kitą. Kaip reaguoja vynmedžiai?

Į didesnį indą persodintas šaknų gumulas greičiausiai taip ir stovėtų, jau nebesiskleistų. Net 3–4 metų vynmedį persodinus (o tokia galimybė yra) į kitą vietą, metus dvejus skursta, vargsta. Vėliau naujos šaknys, žinoma, pradeda augti ir plečiasi į šonus nuo senųjų, tad po kelių metų augalas gali atsigauti.

Yra tekę prieš kelerius metus persodinti kelis vynmedžių lauke, bet matau, kad jie auga sunkiau nei tada, kai buvo pasodinti kaip pirmamečiai sodinukai. Taigi persodinti įmanoma, bet naudos nedaug.

Gal būtų verta apkarpyti šaknis, augalą stipriai apgenėti, suformuoti beveik kaip naują, jauną sodinuką, kad turėtų daugiau potencijos leisti šaknis, o po to ir ūglius.

Vazonuose auginamus augalus rudenį parnešame į patalpą: kambarį, sandėliuką, vasarinę virtuvę ir pan., – nes žinome, kad žiemą nukritus temperatūrai, žemė inde peršąla ir augalas miršta. Akivaizdu, kad tokia grėsmė kiltų ir balkone auginamam vynmedžiui.

Taip, žiemos šalčiai gali būti dar viena kliūtimi auginti šį augalą balkone. Vynmedžio šaknys nukenčia arba visai nušąla, oro temperatūrai nukritus iki –10 ar –12 °C. Pas mus retai kada žemė įšąla 20–30 cm gylyje, ten, kur yra augalo šaknys, o jei ir pasiekia minusinę temperatūrą, tai tik apie –2 °C, bet ne –10 °C ar daugiau, kaip galėtų nutikti balkone. Vadinasi, žiemai vazoną reikia papildomai kažkuo apvynioti, balkoną įstiklinti, apšiltinti.

Dar noriu atkreipti dėmesį į drėgmės klausimą. Vazone žemė greitai išdžiūva. Vynuogė nėra lepi ir pakenčia jos stygių. Vis tik auginant inde, reikia gerai paieškoti šio balanso. Suprantama, jeigu perdžius, augalas vargs ir sunyks, bet ne mažiau pavojinga ir perlaistyti. Tuomet šaknys ims pūti, vynmedį greičiau apniks ligos.

Lauke augančioms vynuogėms Lietuvoje kartais net per daug drėgmės, todėl įsimeta ligos. Joms visiškai pakanka, jeigu palyja kartą per dvi savaites. Tik jauniems sodinukams reikia daugiau vandens, todėl tenka papildomai laistyti: jų šaknys dar nėra pakankamai ilgos, kad rastų vandens giliau, negalima leisti joms perdžiūti. Ūgtelėjusi vynuogė, suleisdama šaknis gilyn, jau pati nesunkiai randa vandens. Beje, Lietuvoje net per didžiausias sausras pusmetrio gylyje žemėje lieka drėgmės.

Pokalbio pradžioje užsiminėte, kad eksperimentuojant su vynuoge vazone, tektų spręsti dar vieną klausimą – kaip prižiūrėti atžeminę augalo dalį.

Jaunas vynmedis pirmais metais išleidžia vieną metro ilgio ūglį, antrais metais – kokius du ūglius, vėliau gali išaugti 3–4 m (ar net 5 m) ūgliai. Tada juos reikia parišti, nes kitaip augalas svirs ant žemės.

Ko gero šiuo atveju geriausia būtų auginti krūmo formos vynmedį. Tokiam reikės lankų, prie kurių tvirtintųsi ūgliai, o žiemai reikėtų palikti ne ilgas derančias šakas, bet trumpas šakeles su dviem pumpurais (nuo šaknies galvos liktų 10–15 cm ūglis). Kasmet iš kiekvieno pumpuro išaugtų nauji, pakankamai ilgi, 2–3 m ūgliai. Taigi reikėtų vieno ar dviejų apverstos U raidės formos, 1–1,5 m aukščio lankų, jiems pritvirtinti.

Rudenį vynmedį reikėtų apgenėti, paliekant po du pumpurus, esančius ant tais metais išleistų ūglių. Taigi jau būtų 4 pumpurai. Taip vynuogė suformuojama kaip krūmas ir, besistiebdama aukštyn, ji beveik neišeitų už vazono ribų, būtų iki 0,7–1 m pločio. Ji liktų kompaktiška, ne taip, kaip augdama vynuogyne eilėje, nes kaip krūmas leistų ataugas į visas puses.

Pomidorams vazone auginti buvo net specialiai sukurta Dwarf veislių linija, pasižyminti neaukštais, dekoratyvios formos augalais, kurių šaknys nesunkiai išsitenka ir ankštesniame inde. Suprantama, šiuo metu nėra nieko panašaus vynuogių pasaulyje, bet gal yra veislių, kurios tiktų tokiam eksperimentui, ir priešingai – tokių, kurių nė neverta bandyti?

Visų pirma reikia atminti, kad ne visos veislės formuoja uogų kekes iš pirmųjų pumpurų. Ta šaka, kuri šiais metais užaugo ir kitais metais bus deranti, yra ilga, užauga iki kelių metrų. Bet ji visada yra kerpama, paliekant apie metrą, ir likusi dalis sumedėja. Ant tokios šakos būna 8–10 pumpurų, iš kurių kitais metais auga nauji ūgliai ir formuosis derančios šakos.

Tačiau yra veislių, kurios iš pačių pirmųjų pumpurų, esančių arčiausiai šaknies galvos, dera labai prastai –- uogų užaugina, bet kekės labai menkos. Paprastai tokių veislių vynmedžiai derliaus duoda nuo 4-o pumpuro, todėl auginant vazone ir formuojant kaip krūmą, tikėtis uogų beveik neverta. Dažnai ši savybė būdinga lietuviškoms vynuogių veislėms.

Eksperimentui labiau tiktų hibridinės veislės. Balkone būtų galima auginti ir lepesnes, vėlyvesnes veisles, nes balkone vasarą, kaip ir šiltnamyje ar prie šiltos pietinės namo sienos, greičiausiai būtų šilčiau nei atviruose laukuose. Ši aplinkybė leistų rinktis iš didesnio veislių asortimento.

Kaip manote, ar verta imtis tokio eksperimento?

Apibendrinant, galima teigti, kad vynmedį auginti vazone įmanoma tiek teoriškai, tiek praktiškai. Tačiau su žmonėmis, turinčiais tokios patirties nesu bendravęs, todėl reikėtų daug eksperimentuoti, ieškoti atsakymų į klausimus, kurie nekyla natūraliai žemėje auginant vynuoges.

Nepamiškime, kad tai reikalautų ir papildomų investicijų. Jeigu balkonas įstiklintas langais su stiklo paketu ir sandariai apkaltas, apšiltintas, tai vynmedis ir žiemą tikriausiai nesunkiai išgyventų, nes dar kažkiek šilumos patalpa gautų ir nuo kambario sienos. Jeigu balkonas atviras, sąlygos būtų kitokios: vasarą – karščiau nei kieme, o žiemą – vienodai šalta. Tektų gerai pasukti galvą, kuo apšiltinti vazoną.

Vis tik ir sėkmės atveju lieka nemažai klaustukų, vienas jų – vynmedžio ilgaamžiškumas.

Dainiaus NOREIKOS ir 123rf nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.