Vynuogės puikiai dera ir Žiemgalos krašte

Joniškio rajone, Butniūnų kaime,  savo  vynuogyne  „Gardžios vynuogės“  informacinių technologijų specialistas Giedrius  Balčiūnas augina daugiau kaip  400 desertinių veislių vynmedžių. Didžiules uogų kekes jie nokina 20 arų šiltnamyje.

Pradėjo kieme 

Pastaraisiais metais, kai dėl klimato kaitos šiltėja oras, vis daugiau Lietuvos ūkininkų pabando auginti įvairius šiltųjų kraštų augalus ir daržoves. Vynmedžiai mūsų krašte vis sparčiau skinasi kelią, juos sėkmingai augina nemažai sodininkų.

G. Balčiūnas  Žiemgalos krašte sėkmingai augina desertines vynuoges. Informacinių technologijų specialistas jų auginimu susidomėjo daugiau kaip prieš 15 metų. 

Pirmąjį šiltnamį, kuriame tilpo apie 30 skirtingų veislių vynmedžių, Giedrius pasistatė Joniškyje, savo kieme. Paskui įsirengė dar kelis šiltnamius, eksperimentavo, išbandė, kurios veislės yra tinkamiausios auginti Lietuvoje, kokios uogos skaniausios. Pirmieji sodinukai buvo lietuviški, kitus pirko Latvijoje, o vėliau susidomėjo ukrainietiškomis veislėmis.

Tapo profesionalu

Per daugelį metų dėl įvairių priežasčių G. Balčiūnas  ne kartą buvo atitolęs nuo vynuogių auginimo, bet ir vėl sugrįždavo,  paskui nė nepajuto, kaip vynmedžiai jį užbūrė ir jau nebenorėjo paleisti.

Pasak Giedriaus, pomėgis auginti vynmedžius vis stiprėjo ir tapo gyvenimo būdu, pagrindine veikla bei pajamų šaltiniu. Vynuogėms jis skyrė daug laiko, mokėsi, žinių ieškojo internete, skaitė įvairią literatūrą. Dabar Giedrius yra žinomas profesionalus vynuogių augintojas, parduoda ne tik uogas, bet ir sodinukus.

Persikėlė į vienkiemį

Vynuogyno plėtrai reikėjo daugiau vietos, todėl 2015 m. G. Balčiūnas nusipirko vienkiemį Butniūnų kaime. Dabar savo valdose augina ne tik vynmedžius, bet ir įveisė 2 ha plote graikinių riešutmedžių giraitę, nedidelį laukelį paskyrė smidrams.

Daugiau nei 400 desertinių veislių vynmedžių Giedrius augina 20 arų šiltnamyje. Nors Lietuvoje ir šiltėja klimatas, būna nemažai saulėtų ir šiltų dienų, bet vynuogėms augti ir derlių nokinti palankesnės sąlygos yra šiltnamyje nei lauke po atviru dangumi, mat šiltnamyje galima kontroliuoti augimo sąlygas ir sulaukti gero derliaus. Lietuvos klimatas panašus į Ukrainos, todėl mūsų krašte gerai auga ukrainietiškų vynuogių įvairios veislės.

Reikia atramos ir šilumos

Giedrius iš patirties žino, kad vynmedžiai subrandina gerą derlių tik tada, jei yra tinkamai prižiūrimi, laistomi, tręšiami, nuolat genimos jų šakos. Neužtenka sodinuką tik pasodinti, pritvirtinti jam atramą ir tegul jis savaime auga kaip koks vijoklis ir dar uogas nokina. Tokiu atveju apie didesnį derlių galima tik pasvajoti. Rūpestingai prižiūrimas vynmedis ilgaamžis – uogas gali nokinti net kelioms sodininko kartoms.

Vynuogėms, kaip ir moterims, reikia atramos ir šilumos, jos vadinamos saulės uoga, mat joms reikia daug saulės. Giedrius sakė, kad derliaus gausa priklauso nuo įdėto kruopštaus darbo, žinių ir meilės pasirinktai veiklai.

Augina ne tokias lepias

G. Balčiūnas pasakojo, kad vynui gaminti auginamos vyninių veislių vynuogės, o desertinės uogos – gardžios, skirtos valgyti, gali būti puiki šventinio stalo puošmena, tinka ir sultims spausti. Vynuogių augintoją žavi desertinių vynuogių įvairovė, todėl jis pasirinko auginti tik tokias vynuoges. Tinkamai prižiūrimi vynmedžiai prinokina įvairių spalvų, skirtingo dydžio bei formų uogų. Pagal skonį gali būti muskatinio arba harmoningo poskonio, vienos būna besėklės, kitos – su sėklomis.

Savo vynuogyne Giedrius augina ne tokias lepias, išskirtinio skonio vynuoges. Žinomas vynuogių augintojas sakė, kad pats svarbiausias darbas – vynmedžių genėjimas. Vynuogės genimos rudenį, kai nukrinta lapai, o pavasarį, kai vos tik išsprogsta pumpurai, išlaužomi nereikalingi ūgliai, kai vynuogės žydi, nuskabomi pertekliniai žiedynai, vėliau karpomi „posūniai“ ir trumpinamos viršūnės.

Parduoda ne tik uogas 

Vynuogyne Giedrius darbuojasi kartu su gyvenimo partnere Rima. Vynuogių auginimas tapo jų abiejų kasdiene veikla. Užaugintas uogas parduoti veža į ūkininkų turgelį, netoli gyvenantiems pirkėjams vynuoges pristato į namus, dalį uogų parduoda tiesiai iš vynuogyno.

 G. Balčiūnas parduoda ne tik uogas, bet ir sodinukus bei šakeles, skirtas daiginti. Pasak Giedriaus, vynuoges dauginti nesunku, reikia tik noro tuo užsiimti. Sodinukus ir daigelius užsakovams jis išsiunčia paštu, nemažai sodinukų pirkėjai nusiperka tiesiai iš vynuogyno.

Apsieina be paramos  

Pomėgis auginti vynuoges tapo pagrindine veikla, todėl vynuogininkas kuria veiklos plėtros planą, norėtų auginti kuo daugiau rinktinių desertinių vynuogių veislių. G. Balčiūnas minėjo, kad Lietuvoje jau ir vynuogių augintojams bus galima teikti verslo projektus gauti finansinę paramą, tačiau ne visi galės ta parama pasinaudoti, mat reikia turėti nemažai savų lėšų. Jis vynuogyną plėsti nusprendė savomis jėgomis, nekurs jokių verslo projektų ir neteiks paraiškos gauti finansinę paramą, nes nenori priklausomybės ir įsipareigojimų.

Priedas prie kitų verslų  

Vynuogininkų asociacijos duomenimis, Lietuvos vynuogynai užima apie 60 hektarų. Nedideli ūkiai išsibarstę visoje šalyje. Kasmet įkuriama vis naujų. Tačiau dar nėra nė vieno ūkio, kurio pagrindinės pajamos būtų iš vynuogininkystės.

„Kol kas vynuogynai yra priedas prie kitų verslų ar ūkio šakų. Daugumai tai yra hobis, o vynuogė yra tik viena iš auginamų kultūrų. Be to, trūksta dar patirties. Daug eksperimentuojama su vynuogių veislėmis. Dalijamasi patirtimis, kur kokios vynuogės auga. Kita dalis yra saulės trūkumas“ – pasakoja vynuogininkų asociacijos prezidentas Ramūnas Pilvelis.

Bandančių jau – ne vienas

Mokslininkai pripažįsta, kad vynuogynų Lietuvoje daugėja.  Žmonės eksperimentuoja, bando auginti įvairias veisles, ieško tinkamiausių Lietuvos klimatui.

 Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentės daktarės Astos Ramaškevičienės teigimu, pasaulyje yra apie šimtas rūšių ir tūkstančiai veislių vynuogių. Dalį jų galima sėkmingai auginti ir Lietuvoje. Žinoma, derliai tikriausiai nebus tokie įspūdingi, kaip pietuose. Bet neblogų rezultatų  galima pasiekti ir lietuviškuose vynuogynuose.