Kaunas +17,3 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 26 Lie 2025
Kaunas +17,3 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 26 Lie 2025
Asociatyvi 123rf nuotr.

Žemės ūkis pripažintas nacionaliniam saugumui svarbia sritimi

2025/07/25


Pandemija ir karas Ukrainoje aiškiai parodė, kokios pažeidžiamos gali būti pasaulinės maisto tiekimo grandinės ir kaip svarbu turėti stiprią vietinę gamybą. Siekdama užtikrinti kuo didesnį savarankiškumą ir gebėjimą apsirūpinti maisto produktais „nuo lauko iki stalo“, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama žemės ūkio ir maisto ūkio politiką pripažinti viena iš svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikos dalių. Jam Vyriausybė jau pritarė.

Elektros energijos ir dujų tiekimo užtikrinimas

Nacionalinis saugumas neapsiriboja valstybės gebėjimu atgrasyti ir gintis – svarbi jo dalis yra ir maisto saugumo užtikrinimas. Net jei realios karo grėsmės šalyje nekiltų, įvairūs pokyčiai aplinkinėse šalyse gali lemti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius importo sutrikimus, todėl svarbu gebėti maistu apsirūpinti patiems. „Kad įvykus nenumatytoms krizinėms situacijoms nesutriktų maisto tiekimo grandinė ir būtų padidintas žemės ūkio ir maisto ūkio sektorių subjektų, turinčių vykdyti veiklą minėtomis aplinkybėmis, atsparumas galimoms grėsmėms, būtina sudaryti atitinkamas sąlygas, užtikrinančias nepertraukiamą veiklą, – sako žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis. – Vienos svarbiausių sąlygų yra elektros energijos ir dujų tiekimo užtikrinimas: esant kritiniams sutrikimams, nutraukimams ar gedimams, žemės ūkio ir maisto ūkio subjektams sutrikimai būtų šalinami nustatyta prioriteto tvarka. Dėl šių sąlygų, priėmus siūlomus Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimus, bus diskutuojama su Energetikos ministerija.“

Maisto tiekimas turi būti užtikrintas visoje šalyje

Esant krizinėms situacijoms, maisto trūkumas gali tapti didžiausiu iššūkiu atokesnėse, mažesnėse savivaldybėse gyvenantiems žmonėms, todėl, šių metų balandžio 16 d. įsigaliojus Civilinių mobilizacijos institucijų mobilizacijos planų sudarymo metodinių rekomendacijų pakeitimams, buvo įtvirtinta galimybė sudaryti neatlygintinas mobilizacinio užsakymo ir (ar) priimančiosios šalies paramos teikimo sutartis su ūkio subjektais. Atsižvelgdama į tai, ŽŪM kreipėsi į savivaldybes rekomenduodama, esant poreikiui, sudaryti neatlygintinas sutartis su ūkininkais, kooperatyvais, žemės ūkio bendrovėmis, veikiančiais savivaldybės teritorijoje ir (ar) gretimoje savivaldybėje, dėl gyventojų aprūpinimo maistu esant krizinėms situacijoms. ŽŪM Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka yra sudariusi sutartis dėl maisto produktų įsigijimo į valstybės rezervą ir jų rezervavimo paslaugos su tiekėjais. Taip pat planuojama sudaryti neatlygintinas sutartis su valstybės rezervo koordinatoriaus – Nacionalinio krizių valdymo centro nurodytais ūkio subjektais, gaminančiais maisto produktus ir užtikrinsiančiais šių maisto produktų pristatymą į minėto koordinatoriaus atrinktus prekybos centrus.

Įstatymas apima maisto grandinę „nuo lauko iki stalo

G. Tamašauskis pažymi, kad nacionaliniam saugumui svarbia sritimi pripažintas ne tik žemės ūkis. „Siekiant gyventojus aprūpinti maisto produktais, žemės ūkio produktų gamybos veikla bei maisto produktų gamyba yra būtinos ir betarpiškai susijusios. Žemės ūkio produktai yra skirti ne tik vartoti, tačiau ir tolesnei maisto produktų ar ne maisto produktų gamybai, todėl įstatyme nurodoma, kad žemės ūkio produktų gamybos veikla apima pirminę gamybą ir (ar) jos metu gautų savo žemės ūkio produktų pirminį perdirbimą, – paaiškina viceministras. – Apsirūpinimas maisto produktais, kuris yra gyvybiškai svarbus ir reikšmingas nacionaliniam saugumui, gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant tiek žemės ūkio subjektų, tiek maisto ūkio subjektų vykdomas veiklas, kurios abi reikalingos norint užtikrinti maisto produktų gamybą ir tiekimą rinkai. ŽŪM visomis išgalėmis siekia stiprinti žemės ūkio ir maisto ūkio sektorius bei jų plėtrą ir atsparumą galimoms krizėms.“

Pasak G. Tamašauskio, naujuoju įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas žemės ūkio ir (ar) maisto ūkio sektoriams kurti ir vystyti tvarią, atsparią ir savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą net esant karo ar krizinėms situacijoms. „Norėdami užtikrinti nenutrūkstamą maisto produktų tiekimą, siekiame sudaryti teisines, ekonomines ir kitas reikalingas sąlygas, kurios užtikrintų šių subjektų veiklą, – sako žemės ūkio viceministras.

Naudą patirs ne tik maisto vartotojai

Visiems ūkio subjektams – ūkininkams, kooperatyvams, žemės ūkio bendrovėms, kurios neatlygintinomis sutartimis su savivaldybėmis įsipareigos aprūpinti gyventojus maistu, esant krizinėms situacijoms, bus sudarytos sąlygos užtikrinti jų nepertraukiamą veiklą. ŽŪM pažymi, kad tokiu būdu bus užtikrinamos ne tik gaunamos pajamos ir įprastinės veiklos tęstinumas krizės akivaizdoje, bet ir įrašytiems į civilinį mobilizacinį personalo rezervą darbuotojams gali būti atidedamas privalomas šaukimas į karo tarnybą, taip pat sudaroma galimybė užtikrinti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą įtrauktų asmenų vaikų dienos priežiūrą, esant krizinėms situacijoms, mobilizacijos ar karo metu.

Žemės ūkio viceministras viliasi, kad šis įstatymas Seimo bus priimtas šių metų rudens sesijoje ir įsigalios kitų metų rugpjūčio 1 d. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu ūkininkams nėra poreikio imtis kažkokių konkrečių veiksmų, tačiau verta apsvarstyti, kaip jų ūkinė veikla galėtų prisidėti prie nacionalinio saugumo, užtikrinant, kad krizės atveju nepritrūktume maisto.

zum

 

Užs. nr. 313/7

Dalintis
2025/07/26

Grūdai – išvežti, žemė – išsekinta. Kas liks po derliaus?

Pasibaigus 2024–2025 metų grūdų eksporto sezonui, Europos Sąjungoje (ES) įvyko reikšmingas pokytis – pirmą kartą ilgametę lyderę Prancūziją aplenkė Rumunija. Lietuva, eksportavusi 2,6 mln. tonų kviečių, pakilo į trečią vietą vis...
2025/07/26

Svarbiausi 2028-2034 metų ES bendrosios žemės ūkio politikos akcentai

Europos Komisija (EK) pristatė visų ilgai lauktas paramos pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką įgyvendinimo sąlygas 2028–2034 m. laikotarpiui. Šios sąlygos yra išdėstytos keliuose reglamentų projektuose. Pirminiais vertinimais...
2025/07/26

Tulpių fiziologinės ir grybinės ligos

Tulpės jau seniai nužydėjo, o jų svogūnėliai kaupia maistines medžiagas kitų metų žydėjimui, augina „vaikučius“. Tačiau ar sveika sodinamoji medžiaga? Kad mūsų augalai būtų sveiki ir gražūs, juos reikėtų atidžiai stebėti ir prižiūrėti....
2025/07/26

Galimybė: nelegalų vandens gręžinį – dar vienus metus

Nuo rugpjūčio 1 d. gyventojai, nespėję įteisinti nelegalaus vandens gręžinio, jį galės užregistruoti netaikant jokių sankcijų. Iki 2026 m. liepos 31 d. būtina visus dokumentus pateikti gręžinius registruojančiai Lietuvos geologijos tarnybai, o lai...
2025/07/26

Lietuva stiprina investicijas į gynybą: 40 mln. eurų skirta Gynybos investicijų fondui

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) 30 mln. eurų skiria Gynybos investicijų fondui (GIF). Šios lėšos bus skirtos rizikos kapitalo finansinei priemonei „MILInvest 2“ įgyvendinti, papildomai prisidedant ir Kra&scaro...
2025/07/25

Pirmasis šiais metais AKM atvejis kiaulių ūkyje

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)  šiandien, liepos 25 d., patvirtino pirmąjį šiais metais afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį Lietuvoje – liga nustatyta smulkiame kiaulių ūkyje Kelmės rajone, kuriame buvo laiko...
2025/07/25

Miežiai – tik dėl sėjomainos?

Pirmasis grūdinių kultūrų derliaus dorojimo etapas – žieminių miežių pjūtis. Vieni šalies ūkininkai jau baigė doroti šiųmetį jų derlių, kiti dar tik pradeda. „Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo miežių auginimo perspekty...
2025/07/25

Atostogų mados tarpukariu: nuo Aukštosios Panemunės iki Alpių

Tarpukariu, kai Kaunas tapo laikinąja sostine, miestiečių gyvenimas ėmė pulsuoti nauju ritmu – kūrėsi ne tik valstybės įstaigos, bet ir laisvalaikio kultūra. Atostogos buvo ir poilsio metas, ir proga atskleisti kūrybiškumą, parodyti m...