Vyriausybė užsimojo išparceliuoti savo remtą veislininkystę

Vyriausybės planuose – didesniosios dalies valstybės valdomų įmonių pertvarkymas į akcines bendroves arba viešąsias įstaigas. Neoficialiai teigiama, kad kai kurios iš jų gali būti ir parduotos. Skaudžiausias kirtis tektų žemės ūkio sektoriui, tačiau Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) bent kol kas nemato reikalo savo socialinių partnerių konkrečiau informuoti apie sumanymus.

Pertvarkys arba parduos

Iš 49 valstybės valdomų įmonių tarp tų, kurios gali būti parduodamos, neoficialiai dažniausiai minimos VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“, UAB „Projektų ekspertizė“, AB „Problematika“, AB „Detonas“, UAB „Šilutės polderiai“, AB „Kiaulių veislininkystė“, UAB „Panevėžio veislininkystė“, AB „Lietuvos veislininkystė“, UAB „Lietuvos žirgynas“. Penkios iš jų yra glaudžiai susijusios su žemės ūkio sektoriumi. Kol kas rečiau minima geresniais veiklos rezultatais pasižyminti UAB „Šilutės veislininkystė“.

Daugumoje ketinamų vienaip ar kitaip pertvarkyti įmonių valstybė valdo apie 90 proc. akcijų. 1995 m. įsteigtos UAB „Šilutės polderiai“ įregistruotas įstatinis kapitalas yra 704 498,16 Eur. Jis padalytas į 2,429 mln. paprastųjų vardinių akcijų, kurias valdo 88 akcininkai, pagrindinė akcininkė – ŽŪM, valdanti 81 proc. akcijų, o likusios akcijos priklauso fiziniams asmenims. Kitose planuojamose pertvarkyti bendrovėse valstybė valdo dar didesnę akcijų dalį. AB „Kiaulių veislininkystė“ valstybei nuosavybės teise priklausančių nominalių verčių suma siekia 1,284 mln. Eur. Tai sudaro 98,95 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Pagrindinė bendrovės veikla – įgyvendinti valstybės politiką kiaulių veislininkystės srityje, o kiaulininkystė buvo laikoma, o gal ir dar yra prioritetinė žemės ūkio šaka Lietuvoje. Tačiau sektoriaus pripažinimas prioritetiniu pačios bendrovės negelbsti. Dėl afrikinio kiaulių maro sumenkus kiaulininkystei Lietuvoje, manding, nereikalinga tampa ir „Kiaulių veislininkystė“, kuri prieš patekdama ŽŪM žinion buvo valdoma Lietuvos gyvulininkystės instituto.

UAB „Panevėžio veislininkystė“ 160,1 tūkst. Eur įstatinis padalytas į 554,5 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų, iš kurių 542,6 tūkst., arba 99 proc., priklauso valstybei, o likusi dalis – 28 akcininkams. Valstybei priklauso ir 89,61 proc. UAB „Lietuvos žirgynas“, kurios įstatinis kapitalas siekia beveik 5,3 mln. Eur, akcijų.

Nebus ką pertvarkyti

Vyriausybė planuoja dalį savo valdomų įmonių pertvarkyti į akcines bendroves arba viešąsias įmones arba parduoti, tačiau visos minėtos pertvarkyti numatytos įmonės jau yra akcinės bendrovės, todėl joms pagal naujosios Vyriausybės numatytą modelį liktų tik du keliai – arba įsiregistruoti vertybinių popierių biržoje „NASDAQ OMX Vilnius“, arba būti parduotoms. Bent kol kas patekti į oficialųjį arba papildomą vertybinių popierių biržos sąrašą jos negali dėl paprastos priežasties – vieno akcininko nuosavybė negali sudaryti daugiau kaip 50 proc. akcijų. Be to, bendrovei rengiantis patekti į biržą, jau turėtų būti užtikrinta jos kokybiška valdysena, aiškūs tikslai, prioritetai, valdomos rizikos. Be to, svarbu, kad apie tai žinotų ne tik nuolat dirbantieji su šiomis įmonėmis, bet ir visuomenė bei potencialūs užsienio investuotojai. Finansų analitikas Marius Dubnikovas yra teigęs, kad investuotojams būtų įdomios visos įmonės, jei jos yra pasirengusios dalyvauti akcijų biržoje. „Tai reiškia, kad įmonė turi būti pasirengusi: būti gana skaidri, o vadovai turi suvokti šios priemonės privalumus. Jų tikslas turėtų būti akcijų kainų didinimas. Jei tenkinamos bent šios dvi sąlygos, tokia įmonė tikrai gali judėti į biržą“, – sakė jis.

Vadinasi, lieka tik pirmasis kelias – biržai netinkančias bendroves parduoti arba likviduoti.

Laikrodis be žadintuvo

Nuspręsti, kaip pasielgs su konkrečiomis savo valdomomis bendrovėmis, Vyriausybė yra užsibrėžusi iki šių metų gruodžio, tačiau numatytos pertvarkyti įmonės apie tai niekaip dar nėra informuotos, kaip ir asocijuotos žemės ūkio struktūros, kurioms minėtos įmonės yra svarbios. Kol kas numatytų pertvarkyti, parduoti ar reorganizuoti valstybės valdomų bendrovių sąraše nėra UAB „Šilutės veislininkystė“, nors šių metų sausį žiniasklaidoje buvo spėliojamas šios ganėtinai pelningos bendrovės likimas. Planus ją, kaip ir kitas veislininkystės įmones, privatizuoti praėjusį birželį Seimas atidėjo.

UAB „Šilutės veislininkystė“ direktorius Remigijus Sakalauskas „Ūkininko patarėjui“ teigė, jog apie kokias nors planuojamas įmonės pertvarkas iš ŽŪM jokios informacijos negauna, bet neneigė girdėjęs kalbų, kad šie metai jų įmonei gali būti paskutiniai.

Direktoriaus teigimu, gegužės pabaigoje keičiasi gyvulių auginimo naudojant subsidijas galimybės, dėl kitos galvijų veisimo programos – nežinia, nors tikimasi sulaukti dar birželį. „Visa tai priklauso ne nuo mūsų. Nors yra daugiau akcininkų, tačiau daugiausia akcijų turi ŽŪM. Nuo jos pozicijos ir priklausys mūsų ateitis, o kol kas liekame nežinioje. Kaip ministerija nuspręs, taip ir bus“, – kalbėjo „Šilutės veislininkystės“ direktorius.

Lietuvos mėsinių gyvulių augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vytautas Barkauskas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad veislininkystės bendrovių pertvarkos klausimą kėlė ir ankstesnė Vyriausybė. „Mums pavyko pasiekti, kad tada jos bent nebūtų privatizuojamos, tačiau dabartinė Vyriausybė mato, kad visas 49 valstybės valdomas įmones reikia greituoju būdu privatizuoti, nelaukiant nė gruodžio. Nežinau, ar šis Vyriausybės sprendimas bus palaikytas Seime, bet bent mūsų asociacijai tai būtų skaudus smūgis“, – tikino asociacijos prezidentas.

Jo teigimu, uždarius, pavyzdžiui, „Panevėžio veislininkystės“ centrą, nebus kur karantinuoti eksportuojamų gyvulių. Pirmiausia nukentės ūkininkai, nes jie neturi galimybių gyvulių auginti toliau. „Veislininkystės įmonės kontroliuoja buliukus, nes asociacija neturi tam tinkamų pastatų. Įmonėse į tai investuota pinigų, sukurta visa infrastruktūra, o dabar visa tai norima išparduoti, – apgailestauja V. Barkauskas. – Išparceliuoti būtų pats lengviausias būdas valstybei atsikratyti šio verslo, nors į veislininkystės įmonių bazę ir infrastruktūrą suguldyta daug lėšų.“

Jis teigė neįsivaizduojąs, kur, išardžius veislininkystės įmones, žemdirbiai galės organizuoti gyvulių parodas, kur karantinuos gyvulius. Dabar ši veikla – „Panevėžio veislininkystės“ prioritetai.

„Skyrusi tiek lėšų investicijoms, Vyriausybė turėtų pateikti pasiūlymų, kaip ir ką daryti. Mes sutiktume sudaryti veislininkystės įmonių objektų panaudos arba nuomos sutartis. Taip bent infrastruktūra išliktų, o dabar jas privatizuojant pirkėjai po penkerių metų šios veiklos jau nevykdys, o turtą naudos kitiems verslams“, – neabejoja V. Barkauskas.

Jis teigia suprantąs, kad dauguma veislininkystės įmonių yra tapusios našta valstybei. Jo nuomone, kai kurias jų būtų galima ir privatizuoti, galbūt pasiūlyti akcijas platinti per asociacijas, o viską sugriauti daug išminties nereikia.

„Manau, valstybės valdomomis įmonėmis Vyriausybė nori paprasčiausiais ir lengviausiais būdais atsikratyti. Bet juk prieš tai galėtų pasitarti su socialiniais partneriais, kaip jas išlaikyti. Juk yra asociacijų, kooperatyvų, kurie galėtų šių įmonių turtą naudoti pagal paskirtį, – svarstė asociacijos vadovas. – ŽŪM pasiūlėme, kad, pavyzdžiui, „Šilutės veislininkystė“ būtų parduota asociacijai ar perduota pagal panaudos arba nuomos sutartį. Vis dėlto tai nemažas objektas. Kol kas atsakymo iš Vyriausybės negavome, nors iki gruodžio netoli.“

„Ūkininko patarėjo“ kalbinti veislininkystės įmonių vadovai vienu balsu teigė apie laukiamas pertvarkas nieko nežiną ir apie tai neinformuojami. „Kaip pagrindinė akcininkė – ŽŪM – panorės, taip ir bus“, – trumpai rėžė AB „Lietuvos veislininkystė“ direktorius Gediminas Valiulis.

Beje, pertvarkyti numatyta UAB „Lietuvos žirgynas“ paskelbė naujo bendrovės vadovo paieškas.

Gal jų ir nereikia?

Anksčiau iš esmės visą Lietuvos ūkinių gyvūnų veislininkystės sistemą tvarkė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas, bet, kaip „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo instituto direktorė Violeta Juškienė, laikas persidėliojo, ir institutui tokia funkcija jau nedeleguojama. Jam dabar duotos visiškai kitos užduotys, pavyzdžiui, saugoti genetinius išteklius. „Taigi, su minimomis įmonėmis dabar nelabai turime bendros veiklos. Laisvoji rinka visus santykius perdėliojo kitaip, nors reguliuojamų valstybės funkcijų išlieka, – kalbėjo ji. – Pavyzdžiui, genetinių išteklių išsaugoti be valstybės nebūtų įmanoma, nes tai nepelninga šaka, atiduota verslui be paramos ji būtų sužlugdyta, nes ūkininkas turi gauti pajamų ir galbūt plėtoti savo verslus.“

Anot V. Juškienės, tarp valstybės valdomų veislininkystės įmonių yra ir konkurencinių santykių. Apie tai šnekama įvairiai, bet ne tik Lietuvai iškyla veislininkystės problemų. „Visi žinome, kad reikia saugoti savo veisles, bet ateina, pavyzdžiui, galvijininkystėje gerokai produktyvesni holšteinai, kurie nustelbia kitas veisles. Buvo laikas, kai mažai laiko ir pinigų skirta vietinių veislių sveikatingumui, reprodukcinėms savybėms. Veislininkystėje reikia dirbti labai atsakingai ir apgalvotai, bet akivaizdu, kad jau nepasipriešinsime. Buvo laikas, kai veislininkystės įmones valstybė turėjo labiau kuruoti, koordinuoti, kad nebūtų tiek chaoso. Juk ir gyvulių augintojai nevaržomi vežėsi bet ko ir bet kiek. Yra genofondo saugomų gyvulių veislių, o visos kitos – iš tarptautinių veislių“, – aiškino instituto direktorė.

Jos nuomone, jeigu veislininkystės įmonės liktų, jos turėtų atlikti tam tikrą aiškią funkciją. Jei jos lieka be funkcijų, logiška, kad tokių įmonių nelabai ir reikėtų.

Žemdirbių niekas neklausia

„Lietuvoje visi daro, kaip kam į galvą šauna, mūsų neklausia ir nesitaria. Sujungia atskiras įmones, sukuria naujas, o paskui likviduoja“, – ironizavo Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis. – Pas mus jeigu jungiama, tai reiškia, kad reikia kažką sunaikinti, o sujungus sako, kad nėra pinigų išlaikyti ar plėsti.“

Pasak jo, žvelgiant į rengiamų pertvarkyti valstybės valdomų ūkinių gyvūnų veislininkystės įmonių sąrašą, beveik visos jos yra sukurtos jau sujungus po 3–5 smulkesnes giminingas įmones.

„Įmones valstybė turėtų vertinti atsargiai, galvodama ne apie trumpalaikę naudą, o apie viso šalies žemės ūkio ateitį. Kiekvienas donkichotas ministras ateina, gauna arklį ir joja prieš vėjo malūną, – neslėpdamas ironijos tikino J. Vilionis. – Kiekvienas kažką vis nauja daro, racionalizuoja, o galų gale nelieka kiaulių, paukščių, runkelių, linų. Nėra Lietuvoje jokios žemės ūkio strategijos. Išnaudojus Europos Sąjungos 24 mlrd. eurų žemės ūkiui, baigiame jį sunaikinti.“

LŽŪT pirmininko įsitikinimu, gyvulių augintojai veislininkystės įmonių tikrai nepirks, nes yra žinoma, kiek žemdirbiui mokama už pieną, mėsą.

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas

UAB „Panevėžio veislininkystė“ nuotraukos