Vyriausybės planuose – atnaujinta žemės ūkio vizija

Dėmesio pristigti neturėtų

Komentuodamas plano projektą, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad tarp svarbiausių plano aspektų, kurie gali turėti įtakos Lietuvos žemės ūkio sektoriui, yra įsipareigojimas dar šiais metais žemės ir maisto ūkį įtvirtinti kaip strategiškai svarbų šalies sektorių, būtiną nacionaliniam saugumui užtikrinti. Tarp svarbiausių yra ir užmojis toliau plėtoti tvarią bei stiprią žemės ūkio produkcijos gamybą, siekis skatinti žemės ūkio produkcijos perdirbimą bei kooperaciją visuose žemės ūkio sektoriuose. Ne paskutinėje vietoje yra ir žemės ūkio produkcijos konkurencingumo didinimas, gyvulininkystės sektoriaus stiprinimas, trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtojimas.

„Manau, kad žemdirbiams gali būti svarbu tai, kad plano projekte yra numatyta kur kas didesnį dėmesį skirti žemės ūkio produkcijos perdirbimui. Norėtųsi, kad perdirbimas priklausytų patiems žemdirbiams – jie būtų naudos gavėjai. Viena aktualiausių problemų – gyvulininkystės sektoriaus stiprinimas. Tam bus panaudotos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano lėšos. Esame numatę dar sparčiau vystyti  trumpąsias maisto tiekimo grandines, o tai aktualu mažesniems ūkiams, kurie augina daržoves, vaisius, gamina kitą žemės ūkio produkciją ir ją tiekia tiesiogiai vartotojams“, – aiškino žemės ūkio ministras.

Viltis deda į kooperaciją

Priemonių plane yra numatyta skatinti kooperacijos plėtrą visuose žemės ūkio sektoriuose ir siekti kooperatyvų perdirbamą aukštos pridėtinės vertės produkciją augalininkystės sektoriuje padidinti iki 25 proc. (2024 m. ji sudarė 13 proc.), vaisių, daržovių ir uogų sektoriuose – iki 35 proc. (2024 m. – 20 proc.), o gyvulininkystės, pienininkystės, paukštininkystės sektoriuose kooperatyvų narių skaičių padidinti iki 15 proc. (2025 m. vasarį – 2 148).

I. Hofmanas pripažino, kad tai yra gana ambicingas siekis, bet kooperavimosi procesas vis tik po truputį juda į priekį. „Žinoma, norėtųsi didesnio proveržio, tad be paramos priemonių kooperacijai, kurios buvo ir iki šiol, esame numatę skatinti juos investuoti į perdirbimą, padedant valstybei. Ūkininkai iš to turėtų matyti naudą – perdirbti produktai yra aukštesnės pridėtinės vertės, tad už ją galima gauti kur kas didesnes pajamas nei už žaliavą. Pagrindiniai naudos gavėjai būtų patys ūkininkai. Ir tai turėtų juos skatinti kooperuotis bei investuoti į perdirbimą, nes valstybė padės finansiškai“, – tvirtino ŪP pašnekovas.

Keis viešųjų pirkimų nuostatas

Dar priemonių plane yra numatyta pakeisti Vietos savivaldos įstatymą ir perduoti naują valstybės funkciją savivaldybėms, siekiant aprūpinti viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas ir kitus subjektus ūkininkų produkcija bei stiprinti savivaldybių kompetencijas organizuojant ir koordinuojant viešuosius pirkimus trumposiose grandinėse.

„Keisdami įstatymą, norime padaryti, kad pati pirkimo procedūra būtų ir paprastesnė, ir trumpesnė, ir pagrindiniu kriterijumi turėtų tapti siekis, kad vietoje pagaminta produkcija ir pasiektų vietos vartotojus. Turėtų būti atsižvelgiama į galimas logistikos išlaidas vežiojant produktus, paliekamą CO2 pėdsaką. Tai turėtų skatinti viešąsias įstaigas, tarp jų – vaikų darželius, mokyklas, pirkti Lietuvos ūkininkų užaugintą produkciją“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.

Tarp prioritetų – kalkinimas

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) plano projekte yra numačiusi valstybės mastu išspręsti rūgščių dirvų kalkinimo problemą – nukalkinti ne mažiau kaip 10 proc. labai rūgščių dirvožemių.

„Lėšų šiam užmojui tikrai neturėtų būti sunku rasti, nes yra labai svarbu gerinti dirvožemio būklę. Turėtų prisidėti ir patys žemės savininkai, ūkininkai, kurie gauna naudą iš tos žemės. Tokią programą įgyvendinti visai realu ir mes privalome užsibrėžti tokį tikslą, nes tik sveikas dirvožemis gali užauginti biomasę, nesvarbu, ką beauginsi. Tai kartu ir aplinkosauginis aspektas, nes biomasė užrakina CO2“, – teigė I. Hofmanas.

Priklausys nuo situacijos

Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projekte numatyta pakeisti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymą ir nustatyti lengvatinį PVM tarifą ekologiniams ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą sertifikuotiems vaisiams, uogoms ir daržovėms. Žemės ūkio ministras, komentuodamas tokį sumanymą, esant dabartinei geopolitinei situacijai, pripažino, kad tai yra tik ŽŪM lūkestis.

„Tai yra tiesiogiai susiję su valstybės biudžetu, nes PVM yra pagrindinis biudžeto lėšų šaltinis. Pats siekis įrašytas į Vyriausybės programą. Tai skatintų ekologinės produkcijos vartojimą – ji taptų pigesnė, konkurencingesnė su ne ekologiškai išauginta produkcija. Taip pat mažesnis PVM skatintų vietinės produkcijos vartojimą. Bet šio užmojo įgyvendinimas yra kiek keblokas – tarifo mažinimas taptų našta biudžetui ir galutinį siūlymą, ar įmanoma šį siekį realizuoti, turės priimti jau Finansų ministerija“, – pastebėjo I. Hofmanas. Anot jo, galutiniam sprendimui įtakos turės ir geopolitinė situacija, būtinybė prioritetą skirti valstybės gynybai – ar valstybė galės sau leisti tokią PVM lengvatą.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.