Vyšnių festivalis neblėsta jau du dešimtmečius

Dėmesys kraštiečiams

Festivalio dienomis nuo liepos 18-os iki 21-osios Žagarė prisipildė svečių, muzikos, kaliausių netikėčiausiose vietose, ir žinoma, vyšnių aromato, tik, deja, ne šviežių uogų, bet uogienės, nes šiemet vyšnios prisirpo ir buvo nuskintos porą savaičių anksčiau nei atėjo šventė.

Nemažai dėmesio skirta kraštiečiams: miesto aikštėje atidengtas rašytojui Mariui Katiliškiui, kurio minimos 110-osios gimimo metinės, suolelis, tam skirtą programą atliko aktorė Nijolė Narmonaitė. Praėjusiais metais Anapilin išėjusiam joniškiečiui, kompozitoriui, Garbės piliečiui Algimantui Raudonikiui atminti skambėjo joniškiečių grupės „Septem Band“ koncertas-dedikacija. Su jais pasirodė solistai Judita Leitaitė ir Dainius Puišys. O štai Istorijos ir kultūros muziejaus filiale koncertavo kraštietis operos solistas Liudas Norvaišas.

Parodos

Žagarėje jau kelerius metus su šeima gyvenantis lietuvių kilmės fotografas Andrew Miksys iš JAV festivalyje pristatė savo keliaujančią jau du dešimtmečius vis papildomą parodą „BAXT“, kurioje per fotografijas pasakoja apie tautinės mažumos – romų – gyvenimą Lietuvoje.

Ne mažiau įdomi ir nestandartinė klaipėdiškio Beno Šarkos, kuris jau dalyvavo prieš metus Žagarės „Fringe“ festivalyje, nuspalvinęs jį efektingu pasirodymu, atskleidusiu žmogaus kūno galimybes, paroda. Šįkart buvo eksponuojama jo paroda „Sapnuojant Mėmelį“, kurioje eksponuojami su išmone ir teatrališkumu įamžinti griūvantys senieji miesto pastatai, apleistos erdvės ir kiti skauduliai Klaipėdoje. Parodos atidarymą papildė Robertos Stonkutės performansas „PLA/JŪRIS“, kuris skatino susimąstyti apie plastiko taršą, ekologiją. Taip pat buvo pristatyta slemo poezijos atstovės Renatos Karvelis knyga „mOterOs“.

Ir vaikams, ir suaugusiems

Tradiciškai Švėtės upėje vyko gyvųjų kaliausių plaukimas plaustais, visada sulaukiantis žiūrovų ir gerų emocijų, stadione rungėsi vaikai ir suaugusieji futbolininkai, aikštėje organizuota senųjų automobilių paroda.

Ne pirmus metus festivalyje organizuotos įvairios edukacijos mažiesiems, be to, sekmadienį jų ir tėvelių laukė muzikinis-edukacinis spektaklis „Lizdeikos repo legendos“, taip pat į savo dirbtuves kvietė amatininkai – medžio drožėjas Dalius Udrakis, lėlininkė Aušra Petrauskienė, papuošalų iš Murano stiklo kūrėja Jurga Alminaitė, kurios su vyru Sebastianu sodyboje buvo galima ir paskanauti picų bei suvalgyti šventiškų pusryčių, įsigyti žolelių, Šiaulių gatvėje įsikūrė vintažinių įvaizdžių kūrėja Ernesta Miksė, kuri su vilniete Elena Narbutaite kvietė vaišintis žydiškais Atlanto beigeliais.

Norintieji išmėginti gebėjimus piešti, tai galėjo padaryti Algimanto Raudonikio meno mokyklos Žagarės filiale.

Aikštėje prie mugės koncertavo kraštietis Igoris Šifris, kasmet sugrįžtantis į šventę su naujais ir senais žinomais kūriniais, vietos vaikų kolektyvai, kapelos ir kt. O didžiojoje festivalio scenoje prie ežero pasirodė gausybė žinomų Lietuvos muzikos žvaigždžių: Kastytis Kerbedis, Linas Adomaitis, Saulius Prūsaitis, GJan, Gabrielė Vilkickytė, „Poliarizuoti stiklai“, „Ten Walls“ ir kt.

Festivalis gimė prieš 20 metų

Idėja organizuoti pirmąjį Žagarės Vyšnių festivalį kilo britei Sarah Rabagliati, nes Žagarė nuo seno garsi savo vyšniomis. Ne žiemgališkos jos prigimties, bet savo kilme būdamos pietų krašto vaisiai atsitiktinai įaugo į Žagarės žemę ir tapo ją garsinančia dalimi. XX amžiaus. pradžioje Sankt Peterburgo turguje buvęs net atskiras žagarvyšnių skyrius, o vienas Rygos fabrikas iš žagarvyšnių gamino likerį.

Manoma, kad Sankt Peterburge Sergiejus Jeseninas su mylimąja Aisedora Dunkan ragavę žagariškių gardėsių. O XVIII amžiuje Žagarėje būta įstatymo sodybose pasodinti pasirinktinai porą vaismedžių, tarp kurių būtų vyšnia.

Pirmasis festivalis, kurį organizavo kultūros centras, sulaukė susidomėjimo, jis ėmė plėstis. Pagrindiniai organizatoriai tapo Žagarės regioninio parko direkcija (dabar Žemaitijos saugomų teritorojų tarnybos Žagarės regioninis parkas) su prisijungiančiomis kitomis įstaigomis, organizacijomis. Atsirado įvairių iniciatyvų, kaip kaliausių statymas, rekordo siekimas, kaliausių plaukimai, atminimo krėslų, skirtų žymiems kraštiečiams, statymas ir atidengimas aikštėje. Vykdavo žirgų konkūrai, buvo rodomi profesionalių teatrų spektakliai. Iš lėšų, surinktų už bilietus į koncertą, vykstantį didžiojoje scenoje prie ežero (visi kiti renginiai nemokami) buvo pastatyta ir 2021 metais atidengta Barboros Žagarietės skulptūra Senosios Žagarės bažnyčios kalvelės papėdėje.

Loreta RIPSKYTĖ / ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Viršelyje: Įspūdingasis gyvųjų kaliausių plaukimas Švėtės upe. Loretos RIPSKYTĖS nuo­tr.