Vytautės aistra – saldūs „skruzdėlynai“

Norėjo veiklos

Pati kepėja „Ūkininko patarėjui“ prisipažino, kad su konditerija niekada neturėjo nieko bendro, jokių specialių mokslų nėra baigusi. Tiesa, kurį laiką yra dirbusi virėja. „Maistą gaminu, nes reikia“, – vis tik prasitarė. O konditerija jai – labiau prie širdies.

Viskas prasidėjo, kai laukėsi dukrelės. Jau nedirbo, o kokios nors veiklos norėjosi. Šovė mintis pabandyti pagaminti „skruzdėlyną“. Taip ir užsisuko ratas. Kepa ji ir kaneles, ir jau bando kepti tortus – eksperimentuoja. Tačiau jos „arkliukas“ – „skruzdėlynas“. „Dėl skanių „skruzdėlynų“ mane ir giria, ir žino“, – prisipažino ŪP pašnekovė. Giminių šventės be jos sulipdyto „skruzdėlyno“ niekad neapsieina, o kai paragauja, užsinori ir koks pažįstamas. Pakalbina, paprašo pagaminti. Kartais koks „skruzdėlynas“ nukeliauja ir ganėtinai toli – į Vilnių, Jonavą.

Daugeliui „skruzdėlyno“ ragavimas – tai šilti prisiminimai iš vaikystės, jaunystės laikų. Gal todėl „skruzdėlynas“ ir šiandien užima garbingą vietą ant saldaus stalo solidžiuose jubiliejuose, didelėse giminių puotose. „Kai kurie vyresni žmonės tiesiai pasako, kad „skruzdėlynas“ jiems yra pats skaniausias saldumynas“, – pritarė moteris.

Receptas iš interneto

„Skruzdėlyno“ receptą V. Gelusevičiūtė susirado internete. „Pats pirmas surastas ir išbandytas“, – neslėpė ji. Iš pradžių svėrė labai tiksliai, laikėsi visų aprašymo nurodymų. „Dabar jau viską dedu „iš akies“, tad ir tikslaus recepto tiesiog ir pati gerai nežinau. Laikui bėgant, begaminant, kai kurie dalykai išsigludino patys“, – nuoširdžiai prisipažino ypatingų skruzdėlynų kepėja.

Anot jos, kiekvieną kartą, ko gero, vis kitokiomis proporcijomis sudedanti produktus. Vieną kartą kažko daugiau įdeda, kitą kartą – mažiau, bet pagaminti vis vien pavyksta. Prisipažino – kol kas dar taip nebuvo, kad nepavyktų, kažkas blogai būtų. Nors kartais ir girdi kalbų, esą, kas čia yra tokio pagaminti „skruzdėlyną“. „Galiu patikinti, kad darbo tikrai yra“, – paprieštaravo skeptikams „skruzdėlynų“ kepėja. Net ir tešlą kočioti reikia ilgai ir kuo ploniau, nes kuo lapeliai plonesni, tuo traškesni, skanesni. Kaip pastebėjo ŪP pašnekovė, lapeliai neturi būti kaip bandelės.

„Skruzdėlynus“ V. Gelusevičiūtė dar ir papuošia. Jauna moteris triūsė floristikos srityje – kūrė gėlių puokštes ir tai jai sekėsi. Tad ir kepinius papuošia, jei to užsakovas paprašo. „Giminaičiams krikštynoms lipdžiau, jubiliejui, tai puošiau minimaliai“, – tarstelėjo ŪP pašnekovė. Paklausta apie didžiausią jos pagamintą „skruzdėlyną“, prisipažino, kad jokių rekordų nepasiekusi. Kas nori tik paragauti, tai daug net nereikia, užtenka ir 400–500 g, o šventėms paprastai kepa 2 kg sveriančius „skruzdėlynus“.

Kuria naujus receptus

V. Gelusevičiūtė lipdo dviejų rūšių skruzdėlynus: su sūria karamele ir tradicinį – su medumi. Skruzdėlynams naudojamos ir aguonos – koks skruzdėlynas be jų. Visi produktai – tik aukštos kokybės, natūralūs. Medus – tiesiai iš bitininko. „Dirbtinio medaus niekada nenaudoju. Tik natūralų. Manau, tai irgi svarbu. „Skruzdėlynai“ sulipdyti natūraliu medumi gerokai skanesni“, – pastebėjo ji. Karamelė – taip pat tik naminė. Ją verda pati, nors tai ir užtrunka ganėtinai ilgai.

Vytautė prisipažino, jog ji ir pati nežino, iš kur jai galvon šauna įdomesnės idėjos, kurias tuoj ir išbando. Gal todėl, kaip pati svarsto, kad nori pasiūlyti kažką skaniau, įdomiau, dar neragauto niekur kitur. „Pabandžiau pagaminti skruzdėlyną su sūria karamele, pati paragavau, daviau visiems giminaičiams ragauti“, – pasakojo ji.

V. Gelusevičiūtė jau ir toliau eksperimentuoja savo virtuvėje, mat idėjų turi, tad belieka tobulinti receptus. Pradėjusi nuo „skruzdėlynų“, ji ir toliau tobulina būtent šio savo firminio kepinio receptūras. „Testuoju. Norėčiau kepti kavos skonio „skruzdėlynus“, išgauti tinkamą citrininį užpiliuką“, – prasitarė ir tuoj pat susizgribo, jog šeimyna jau tiek atsivalgiusi jos gaminamų „skruzdėlynų“, kad ragautojų, ko gero, teks ieškotis kitur. Mat vyras saldumynų iš viso nevalgo. O ji pati jau tiek prisiragavusi, kad kartais ne tik valgyti, bet ir žiūrėti į juos nenorinti. Tačiau gaminti niekada nepabosta, o nustebinti artimuosius – malonu ir visai nesvarbu, kad pati nė lapelio neparagaus. Juolab kad skruzdėlynų gaminimas jai yra kuo puikiausias poilsis ir prasmingas laisvalaikis, kai visa širdimi galinti pasinerti į stebuklingą lapelių dėlionę. „Jei paprašo, negaliu atsakyti, tad tenka ir pavakaroti, ir panaktinėti, nes pažadėjau – turiu laikytis žodžio, privalau pagaminti“, – tikino moteris.

Leidžia sau pasvajoti

Kol kas V. Gelusevičiūtės „skruzdėlynus“ ragauja draugai, giminės, artimieji, tačiau ji jau svajoja apie savo kepyklėlę. „Svajonių turiu labai daug. Tikiuosi, kad jos kada nors išsipildys. Tereikia daug dirbti. Vis pasvarstau apie nuosavą kepyklėlę“, – prisipažino „skruzdėlynų“ gamintoja. Nors ir dabar, kai „skruzdėlyną“ atiduoda net ir artimam giminaičiui, ant jos pakuotės puikuojasi užrašas „Vytės kepiniai“. Mat jai, kai buvo maža, labai nepatiko vardas. Norėjo kito ir svajojo apie kur kas trumpesnį, pavyzdžiui, Vytė. Bet dabar jos jau Vyte niekas nešaukia, vadina Vytaute.

„Vytės kepiniai“, manau, bus mano prekės ženklas. Toks gražus trumpinukas, kuris lydi nuo pirmųjų mano sulipdytų „skruzdėlynų“. Norėčiau, kad jis ir toliau mane lydėtų“, – vylėsi jauna „skruzdėlynų“ kepėja.

Vytautės GELUSEVIČIŪTĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.