Z. Varanavičienė. Naujoji žemės ūkio vizija žada mažiau biurokratijos, daug inovacijų

„Ūkininkai yra svarbiausia ES maisto gamybos sistemos dalis. Tik dėl jų sunkaus kasdienio darbo turime saugaus ir aukštos kokybės maisto. Tačiau ūkininkai susiduria su vis didesniais pasaulinės konkurencijos ir klimato kaitos keliamais iššūkiais. Todėl šiandien pristatėme strategiją, kuria siekiame, kad ūkininkavimas taptų patrauklesnis, atsparesnis ir tvaresnis“, – sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

Viziją vertina palankiai

Asociacijos „CropLife Lietuva" vadovė Zita Varanavičienė teigia, kad iš esmės sektorius palankiai sutinka EK pristatytą viziją.

„Šiandien Europos žemės ūkio ir maisto sektorius kenčia nuo perteklinio reguliavimo ir nepamatuotų draudimų, stabdančių inovacijas Europoje. Tai mažina ES žemės ūkio produktyvumą ir konkurencingumą. Norėdami sugrįžti į augimo ir efektyvumo kelią, turime labiau kliautis mokslo laimėjimais, intensyviau taikyti skaitmenines technologijas. Siekis sumažinti biurokratiją taip pat yra labai aktualus. Tikėkimės, kad pagrindinės vizijoje pristatytos ambicijos neliks tik popieriuje ir sektoriuje įvyks svarbūs pokyčiai, reikšmingi ūkių ateičiai“, – sako Z. Varanavičienė.

Dar 2025 m. EK žada pasiūlyti konkretų siūlymų paketą dėl žemės ūkio teisinės bazės supaprastinimo bei ES žemės ūkio skaitmeninę strategiją, kuri skatintų perėjimą prie skaitmeninių sprendimų taikymo ūkiuose.

„Džiugu matyti, kad šioje vizijoje Europos Komisija aiškiai įvardija skaitmenizacijos svarbą žemės ūkio ateičiai. Šiuolaikinės technologijos, dirbtinio intelekto ir kiti skaitmeniniai sprendimai įgalina tiksliojo ūkininkavimo vystymąsi, kuris leidžia didinti veiklos efektyvumą, ir tvarumą ūkiuose. Tarp laukiamų inovacijų netolimoje ateityje – ir skaitmeninės augalų apsaugos produktų etiketės“, – teigia Z. Varanavičienė.

Pristatytoje vizijoje EK kalba ir apie augalų biotechnologijų vystymą. Pabrėžiama, kad svarbu sutvarkyti naujųjų genominių technologijų (NGT arba genų žirklių technologijų) naudojimą augalų selekcijoje. Anot „CropLife Lietuva“ vadovės, Europa yra beveik paskutinis regionas, kuriame NGT taikymas yra uždraustas, nes prilyginamas genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kūrimui.

„Tai taip pat neigiamai veikia Europos konkurencingumą. Mat kitose valstybėse, pasitelkiant NGT, greičiau išvedamos įvairios naujos atsparesnių, efektyvesnių ar geresnes savybes turinčių augalų veislės. Ir tuomet šiuos produktus mes importuojame į Europą, vietoje to, kad patys juos sukurtume ir augintume. Tikimasi, kad jau greitu metu NGT bus įteisinta, juolab, kad šis „genų žirklių“ metodas augalų selekcijoje  yra toks pats, koks vyksta natūraliai gamtoje ir neturi nieko bendro su GMO“, – sako Z. Varanavičienė.

Dėmesys dialogui ir biopesticidų vystymui

Žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizijoje dėmesio EK skiria ir augalų apsaugos produktų naudojimui. Bendrija numato spartinti biopesticidų patvirtinimą rinkoje. Tuo pačiu, EK išreiškė įsipareigojimą atidžiau vertinti bet kokius tolimesnius pesticidų draudimus, kurie paliktų ūkininkus be alternatyvių augalų apsaugos priemonių.

„Apskritai, EK numato aktyvesnį dialogą su ūkininkais ir kitomis interesų grupėmis ir draudimams taikyti vadinamąjį realybės testą, t.y. įvertinti, kokį realų poveikį turėtų priimami nauji draudimai ar reguliavimai. Tai – labai svarbu, nes dalis sprendimų, kuriuos priėmė politikai ir valdininkai, buvo labiau žalingi sektoriui ir jo konkurencingumui nei naudingi“, - aiškina Z. Varanavičienė. Ji taip pat tikisi, kad sumažinus biurokratiją palengvės ir naujų, inovatyvių, tiek sintetinių, tiek biologinių augalų apsaugos produktų įvedimas į rinką, o tai leistų ūkininkams efektyviai apsaugoti derlių, sumažinti maisto švaistymą ir padidinti tvarumą.

Be minėtų sričių, EK žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizijoje pristatė ir kitus reikšmingus prioritetus. Tarp jų – sektoriaus patrauklumo didinimas, užtikrinant jo stabilumą ir sąžiningas pajamas bei lygiavertės konkurencijos sąlygas ūkininkams, taip pat skatinant jaunimą rinktis ūkininkavimo verslą. Tarp prioritetų – ir regionų gyvybingumo didinimas bei plėtra, maisto švaistymo mažinimas bei siekis klimato kaitos mažinimo veiksmus derinti su apsirūpinimo maistu saugumu. EK taip pat mano, kad ūkininkams turėtų būti tinkamai kompensuojama už gamtai palankių praktikų taikymą.

Susirūpinimą keliantys aspektai

Nors iš esmės pristatyta viziją vertina pozityviai, „CropLife Lietuva“ asociacijos vadovė mato ir dar tobulintinų galimybių. Pavyzdžiui, EK siūlo drausti gaminti ir eksportuoti į kitas rinkas augalų apsaugos produktus, kurie nėra patvirtinti ES rinkoje.

„Suprantame Europos Komisijos siekį užtikrinti aukštus standartus, tačiau tokie ribojimai kenkia galimybei ES tapti žemės ūkio inovacijų lopšiu. Pavyzdžiui, ES įmonės galėtų sukurti efektyvius ir saugius pesticidus ananasų ar kitų Europoje neauginamų augalų apsaugai. Vis tik, teoriškai tokių pesticidų ES negalėtų eksportuoti, nes jie nebus patvirtinti Europoje tik todėl, kad Europoje ananasai tiesiog neauga. Mūsų vertinimu, šis draudimas yra bereikalingas ribojimas ES inovatoriams ir gamintojams ir turėtų būti persvarstytas“, – sako Z. Varanavičienė.

Integrity PR informacija