Žala gali siekti 200 mln. eurų

Pagalbos nebesitiki

„Ten iškrito didžiulis kiekis kritulių, kai kurie ūkininkai fiksavo ir 180, ir 200 mm per parą. Neprisimenu, kad kada nors Lietuvoje būtų buvę tiek daug lietaus per tokį trumpą laiką. Be to, šitą nelaimę dar lydėjo smarkus vėjas, padaręs dar didesnę žalą“, – „Ūkininko patarėjui“ baisėjosi A. Macijauskas.

Jis sakė, kad Žemaitijos regionas labiausiai nukentėjo ne todėl, kad ten audra buvo stipriausia ar daugiausiai prilijo, bet ir dėl kitos priežasties – ten mažiausiai derliaus iki to nelemtojo sekmadienio tebuvo sudorota. Tradiciškai Žemaitijoje javapjūtė pradedama vėliau, be to, ir daug žieminių rapsų dar buvo nenukulta. Todėl didžiausi nuostoliai padaryti žieminiams rapsams, pupoms, žirniams, buvo išguldyti žieminių ir vasarinių kviečių bei miežių pasėliai. Kai kuriuose laukuose išguldyti ir kukurūzai. „Kukurūzai – labai stiprūs augalai, man pirmą kartą teko matyti taip išlaužytus ir paguldytus kukurūzus“, – stebėjosi pašnekovas.

A. Macijauskas ŪP teigė, kad LGAA skaičiuoja, jog žala yra padaryta apie 500 tūkst. hektarų plote, o žala siekia nuo 10 iki 100 proc. Vidutiniškai skaičiuojama, kad padaryta apie 30 proc. žala tuose stichijos paveiktuose hektaruose, todėl nuostoliai gali siekti nuo 150 mln. iki 200 mln. Eur.

„Kai kurie ūkininkai, mažiau nei trečdalis, buvo apsidraudę savo pasėlius. Bet ir tie apsidraudusieji ne visada gali tikėtis pagalbos iš draudimo bendrovės. Pavyzdžiui, draudiminiu įvykiu nelaikomi paguldyti žieminiai kviečiai, kurių varpos yra vandenyje, ir išmokos tikriausiai nebus mokamos. O jeigu nukentėjo rapsai arba yra nulaužti pupų stiebai, galima tikėtis draudimo išmokos. O šiaip kokios nors pagalbos iš valstybės institucijų žemdirbiai jau seniai negauna ir jos nebesitiki. Daugelis vis dar mano, kad valstybė remia žemės ūkį, bet iš tikrųjų jokios paramos nėra“, – tvirtino A. Macijauskas.

Jis sakė dar negirdėjęs jokio pranešimo iš Žemės ūkio ministerijos, pvz., dėl posėlio ar įsėlio terminų pakeitimo, tarpinių augalų pasėjimo. Mat akivaizdu, kad žemdirbiai daugelyje šalies vietovių nebesuspės iki rugpjūčio 15 dienos pasėti posėlį. Technika dabar negali įvažiuoti į laukus, todėl akivaizdu, kad javapjūtė baigsis tikrai dar negreitai. Reikės žymiai daugiau laiko nukulti gulinčius javus, nes kombainai per dieną sudoros tris kartus mažesnį javų plotą.

Ministras kalbėjo netiesą...

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas savaitės pradžioje teigė, kad visos pagalbos priemonės Lietuvoje yra, nes audros vyksta ne pirmus metus, viskas yra finansuojama iš valstybės biudžeto. „Visi įsipareigojimai, kuriuos ūkininkai prisiėmė ir negali įgyvendinti dėl stichinių nelaimių ar force majeure aplinkybių, visos išimtys yra taikomos, teisės aktai tai numato, instrukcijos, kaip tą daryti, yra tiek ministerijos, tiek Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) tinklalapiuose, tad tokie dalykai yra numatyti. Dėl įsėlio ir posėlio terminų keitimo yra force majeure aplinkybės ir jos taikomos individualiai kiekvienam ūkininkui ir daugeliu atvejų, jeigu tai yra objektyvios priemonės, šitie terminai netaikomi“, – aiškino K. Navickas.

Su tokiais ministro teiginiais visiškai nesutinka LŪS Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė, pastebėdama, kad žala ūkininkams nebus kompensuojama, nes grūdinės kultūros yra draudiminis įvykis ir tik iš draudimo kompanijos ūkininkas gali gauti pinigų už patirtus nuostolius. O tie, kurie nedraudė savo pasėlių, nieko negaus. Mat šį kartą pagal nustatytą tvarką šalies institucijos nepaskelbė Panevėžio rajono savivaldybėje ekstremaliosios situacijos, todėl nuostolių čia kaip ir nebuvo padaryta ir jokia pagalba nepriklauso. Pasak D. Kuzmienės, žiūrima, kiek valstybė turi kišenėje pinigų, kiek ji gali padėti ūkininkams, o kai biudžetas yra toks, koks yra, pagalbos tikimybė yra labai maža.

„Ir visiškai nesvarbu, buvo padaryta žala ar ne, visi įsipareigojimai NMA lieka tokie, kokie ir buvo. Žalos Panevėžio rajone tikrai nemažai pridaryta – iškulti rapsai, išguldyti kviečiai, jų varpos nulankstytos, kai kur didesnės netgi nulūžusios. Tai neišvengiama, kiekvieną vasarą tas pats kartojasi – arba dalį javų prigirdo, arba išdžiovina. Neišvengiame nuostolių. Tokie gamtos nemalonumai ūkininkus paskatina kiekvienais metais įvertinti situaciją ir draustis – mažinti nuostolių ir praradimų riziką savo ūkyje. Kito kelio nėra“, – redakcijai teigė LŪS Panevėžio skyriaus pirmininkė.

Pasisekė Mažajai Lietuvai

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelio nuotr.: Šiaulių rajono laukuose – nieko gero nežadantys vaizdai.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.