Kaunas +14,0 °C Debesuota
Trečiadienis, 6 Rgp 2025
Kaunas +14,0 °C Debesuota
Trečiadienis, 6 Rgp 2025

„Žalią pupą sodinau“

2017/05/03


Ankštinės yra vienos maistingiausių daržovių, kurių įvairovė yra labai didelė. Kodėl neužsiauginus savo darže avinžirnių ar kininių pupuolių? Apie ankštinių augalų sėją patirtimi dalijasi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro, Sodininkystės ir daržininkystės instituto darbuotoja dr. Danguolė Juškevičienė.

Norėdami sėkmingai užsiauginti ankštinių savo darže, turite atidžiai parinkti sėjos laiką. Prisiminkite, kad tai šilumą mėgstantys (išskyrus žirnius ir pupas, kuriuos galima sėti anksti pavasarį) ir daug šviesos reikalaujantys augalai. Kad sėklos gerai sudygtų, palankiausia dirvos temperatūra yra 7–12 °C, o augalams augti – 20–25 °C. Jei pasėsite į šaltą dirvą ar užsitęs nepalankūs orai, sėklos gali supūti. Dėl to ankstyvajai sėjai tinka lengvesnės dirvos, nes jos greičiau įšyla. Žirniai ir pupos sėjami anksčiau, nes šie ankštiniai augalai mažiau jautrūs pavasarinėms šalnoms. Paskui sojos, o vėliausiai avinžirniai ir įvairios pupelės. Jei taikote sėjomainą, tinkamiausi priešsėliai pupiniams daržo augalams yra šakniavaisinės ir kopūstinės daržovės, agurkai, bulvės, pomidorai, svogūnai. Išdžiovintus ankštinius maistui galima vartoti 2–3 metus, o sėklai tinka 3–4 metus.

Žirniai

Norint ilgiau mėgautis šviežių sėjamųjų žirnių (Pisum sativum) derliumi, patartina sėti kelis kartus. Beje, darykite tai praėjus grūdinuko kenkimo periodui (galima sėti birželį – iki liepos vidurio). Žirniais galima mėgautis ir rudens pradžioje. Labai skanūs yra cukriniai žirniai, jie nesusiraukšlėja, būna lygiu paviršiumi, šių veislių augalai užauga aukštesni. Daržo žirniai maistui vartojami įvairių stadijų: jaunos ankštys, nesubrendę ir subrendę žirniai. Žirniai yra vertingi, nes turi daug vitaminų: C, PP, B1, B2, karotino. Be to, juose gausu kalio, fosforo, magnio, geležies ir kalcio druskų. Baltymų yra ne mažiau negu mėsoje, taip pat žmogaus organizmui labai reikalingų aminorūgščių. ‘Premium‘ – labai ankstyva, derlinga veislė, atspari ligoms. Žirnelius tinka vartoti šviežius ir konservuoti. Augalai derėti pradeda po 58–60 dienų nuo sėjos. ‘Karina‘ – labai derlinga ankstyva veislė. Nuo sudygimo subręsta per 58–60 dienų. Tinka vartoti šviežius ir šaldyti. ‘Ambasador‘ – tai šiek tiek vėlyvesnė veislė už labai ankstyvą ‘Premium’. Augalai atsparūs miltligei, todėl gerai dera iki vegetacijos pabaigos, puikiai tinka vėlyvesnei sėjai. Jų skonis labai geras. Tinka konservuoti, šaldyti, virti. ‘Progress N. 9‘ – vidutiniškai vėlyva veislė. Derėti pradeda po 62–67 dienų nuo sėjos. ‘Oskar‘ – labai ankstyva veislė, subręsta per 68 dienas. Išsiskiria gausiu derliumi. Tinka vartoti šviežius, konservuoti ir šaldyti. ‘Markana‘ – įdomi veislė, kurios augalai atsparūs ligoms, tarpusavyje sukimba ūsais, todėl auginami be atramų, turi mažai lapų. Ankštys stambios, tamsiai žalios. Žirneliai raukšlėti, balti su žalsvu atspalviu, labai gero skonio. ‘Sugar Bon‘ (cukriniai) – viena iš geriausių cukrinių žirnių veislių. Sudygę derėti pradeda po 59–65 dienų. Vertinama dėl labai gero skonio. Sėjos laikas ir atstumai. Optimalus žirnių sėjos laikas yra balandžio pradžia ir vidurys, pra­dė­jus žaliuoti pievoms, sužydėjus šalpusniui, kad, iki pasirodys kenkėjas žirninis grūdinukas, jie sudygtų ir spėtų sustiprėti. Galite pasiskaičiuoti, kad vienam kvadratiniam metrui žirnių sėklų reikės 20–30 g. Žirnius reikia berti 4–6 cm gylyje. Apskritai sėklų įterpimo gylis priklauso nuo dirvožemio. Priesmėliuose sėklos sėjamos giliau, priemolio dirvožemyje – arčiau dirvos paviršiaus. Žemaūgius žirnius patariama sėti tankiau, o aukštaūgius ir vijoklinius – rečiau. Pasėjus patartina lysvę apdengti daržo plėvele (agroplėvele) – tai gera priemonė nuo pavasario šalnų ir kenkėjų.

Pupos

Paprastųjų pupų (Vicia faba) vegetacijos periodas ilgas, todėl pas mus augintinos ankstyvos ir vidutinio ankstyvumo veislės. Daržo pupos ne mažiau maistingos nei žirniai, kuriuos jos puikiai gali pakeisti žiemą. Pupose yra labai gerai įsisavinamų baltymų, apie 55 proc. angliavandenių, įvairių fermentų, daug fosforo ir vitaminų A, B, C. Pupose yra daug aminorūgščių, kurių žmogaus organizmas nesintetina. ‘Bartek’ – vidutiniškai ankstyva veislė. Augalai aukšti, ankštys ilgos ir plačios. Jose subręsta po 4–5 žalsvai baltas sėklas. Jos labai skanios, lengvai išgliaudomos. ‘Bonus’ – vidutiniškai ankstyva veislė. Ankštys apie 17 cm ilgio. Jose vienu metu subręsta 4–5 žalsvai baltos ovalios sėklos. Jas tinka vartoti šviežias ir perdirbti. ‘Karmazyn’ – vidutiniškai ankstyva veislė. Augalai aukšti, stipriai šakojasi. Kiek- vienoje plačioje, vidutinio ilgio ankštyje yra 3–5 rausvos sėklos, kurios bręsdamos įgauna raudonai rudą spalvą. Sėjos laikas ir atstumai. Pupos kur kas mažiau jautrios šalnoms nei pupelės. Jauni daigeliai pakenčia net –4 oC šaltį. Todėl pupos sėjamos anksčiau, balandžio viduryje arba pabaigoje, ievai sužaliavus. Laiku pasėjus išvengiama pupinio amaro plitimo, gaunamas didesnis derlius. Vienam kvadratiniam metrui reikės 24–30 g sėklų, kurios įterpiamos 6–8 cm gylyje.

Lęšiai

Valgomieji lęšiai (Lens culinaris) prieš daugelį metų buvo mėgstamas Lietuvoje augalas. Šių pupinių augalų ir dabar galime užsiauginti darže ar sode. Lęšiuose nemažai folio rūgšties, vitaminų B1, ir B6, kalcio, fosforo, magnio, geležies, vario, cinko. Beje, skirtingai nuo žirnių, pupelių ir pupų, lęšiai nesukelia meteorizmo (pilvo pūtimo). Lęšiai išauga iki 25–60 cm aukščio. Priklausomai nuo veislės ankstyvumo derlius subręsta rugpjūtį–rugsėjį. Lęšiams augti reikia daugiau šilumos, o mažiau drėgmės nei kitiems pupiniams augalams. Išgulimui lęšiai nėra atsparūs, todėl galima juos auginti tarp kitų augalų Sėjos laikas ir atstumai. Lęšiai auginami priesmėlio ar lengvo priemolio, puriose, vandeniui ir orui laidžiose dirvose. Nepakenčia užmirkimo. Sėjama gegužės pradžioje. Pakenčia –3 oC šalnas. Prieš sėją sėklas patartina 3 dienas padaiginti. Vienam kvadratiniam metrui sėklų reikės 10–15 g. Sėjama 15 cm tarpueiliais, lengvesniuose dirvožemiuose 2–3 cm gylyje, priemolio dirvose – 3–4 cm gylyje.

Avinžirniai

Sėjamasis avinžirnis (Cicer arietinum) daugumos mėgstamas dėl vertingų, į didesnius žirnius panašių sėklų. 20–70 cm aukščio augalams žydėjimo metu birželį ir ankščių formavimosi metu optimali temperatūra yra 24–28 °C. Ankštys geriau subręsta, kai oro temperatūra naktį nenukrinta žemiau nei 14–15 °C. Ankštys nedidelės, jų viduje rugpjūtį subręsta po 1–3 sėklas, kurių forma panaši į avino ar pelėdos galvą, šiurkščiu paviršiumi, spalva nuo geltonos iki juodos. Ankstyvų veislių augalai subręsta po 90–110 dienų, o vėlyvų – po 150–220 dienų. Avinžirniai mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, tinka vartoti diabetikams, sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, linkusiesiems tukti. Tiesa, juose yra oksalatų, todėl žmonėms, kurių inkstuose yra akmenų, avinžirnių derėtų vartoti saikingai. Maistui naudojamos baltymingos veislės, iš jų verdamos sriubos, košės. Tinka ir karštiesiems patiekalams, ir šaltiesiems užkandžiams. Verdami ant silpnos ugnies. Gardinami ciberžole, imbieru, kmynais ir kitais prieskoniais, lengvinančiais virškinimą. Pakepintų sėklų skonis panašus į riešutų (žr. receptą 43 p.). Sėjos laikas ir atstumai. Tinkamiausia derlinga, vidutinio sunkumo, vandeniui laidi dirva. Avinžirniai nepakenčia didelės dirvos drėgmės. Reikalinga atrama, kad neišgultų. Sėjami tuo pačiu metu kaip pupelės, kai dirva įšyla iki 7–10 °C, 3,5–6 cm tarpais. Vienam kvadratiniam metrui sėklų reikės 10–15 g. Sėklos pradeda dygti esant 3–5 °C temperatūrai, o daigai pakenčia trumpalaikes šalnas.

Pupelės

Be seniausiai auginamų žemų krūminių daržo pupelių (Pha­se­o­lus vul­ga­ris), labai mėgstamos ir dažnai daržuose auginamos šparaginės pupelės. Jaunos neperaugusios ankštys tinkamos maistui, įvairiems daržovių patiekalams. Peraugusias ankštis galima išgliaudyti ir vartoti kaip įprastas pupeles. Šparaginės pupelės var­to­ji­mo bran­dą pa­sie­kia praėjus 50–70 dienų nuo sėjos. Nuskintas galima laikyti minusinėje temperatūroje per žiemą balkone ar nešildomame sandėlyje, nes laikant šiltai puola pupelinis grūdinukas. Pupelių veislės. ‘Wawelska’ – tai derlinga, ankstyva veislė. Augalai neaukšti. Sėklos didelės, raudonai rudos spalvos, lygia blizgia odele. Tinka vartoti šviežias ir konservuoti. ‘Borlotto Lingua Di Fuoso Nano’ – vidutiniškai ankstyva veislė. Augalai žemi, derėti pradeda po 66–70 dienų nuo sėjos. Ankštys ilgos, jose subręsta po 7 kremines sėklas su raudonais dryželiais. Šparaginių pupelių veislės. ‘Ferrari’ – ankstyva veislė. Ankštys tamsiai žalios, 13 cm ilgio, skanios. Subręsta per 60 dienų nuo sėjos. Sėklos baltos, smulkios. ‘Purple Queen’ – ankstyva veislė. Augalai neaukšti. Ankštys apie 15 cm ilgio, violetinės, verdant pažaliuoja, labai skanios. Sudygusios subręsta per 53–55 dienas. Tinka konservuoti ir šaldyti. ‘Tara’ – ypač derlinga vidutinio vėlyvumo veislė, atspari deguliams ir bakteriozei. Laikas nuo sėjos iki derliaus ėmimo – 76 dienos. Ankštys aukso geltonumo, subręsta vienu metu, todėl derlių galima nuimti mechanizuotai. Tinka vartoti šviežias ir perdirbti. ‘Blondor’ – ankstyva veislė. Ankštys aukso geltonumo, labai skanios. Sėklos baltos, pailgos, smulkios. ‘Maxidor’ – labai derlinga ankstyva veislė. Ankštys be plaušelių, šviesiai geltonos, labai skanios. Tinka konservuoti, šaldyti ir vartoti šviežias. Vijoklinių pupelių veislės. ‘White Lady’ – ankštys sultingos, mėsingos, 28–30 cm ilgio. Valgomos ne tik puikaus skonio ankštys, bet ir žiedai – jie tinka salotoms, ryžių, kruopainių (kuskuso) patiekalams. Žiedai gausiai lankomi bičių. Augalai užauga iki 3 m aukščio, todėl jiems reikia tvirtos atramos. Pupelės sėjamos tiesiai į dirvą arba sodinamos šiltnamyje paaugintais daigais. ‘Blauhilde’ – ankštys violetinės spalvos. Termiškai apdorojus tampa žalios. Neperaugusios pupelių ankštys su sėklomis tinka valgyti šviežios ir perdirbti. Iš jų gaminami garnyrai, verdamos sriubos, tinka konservuoti. Veislė atspari bakteriozei. Augalams reikalingos atramos. ‘Piekny Jas’. Vegetacijos periodas – 110–125 dienos. Augalai užauga iki 3 m aukščio, todėl jiems reikia tvirtos atramos. Sėklos labai didelės, baltos, tūkstantis sėklų sveria daugiau nei kilogramą. Sėjos laikas ir atstumai. Pupelės yra labai jautrios šalnoms, nes prasikalę daigai žūva esant –1 oC šalčio. Sėklos sė­ja­mos po šal­nų, ge­gu­žės pradžioje ar viduryje, pra­dė­jus žy­dė­ti aly­voms, kai dir­va 10 cm gylyje įšy­la iki 10–12 oC. Jei norite ankstesnio derliaus, špa­ra­gi­nių pu­pe­lių sėk­las galite sė­ti anks­čiau, tada reikės pri­deng­ti po­lie­ti­le­no ar daržo p­lė­ve­le. Taip pat galite so­din­ti 20–25 die­nų au­gu­mo dai­gus (išaugintus šiltnamyje durpiniuose puodeliuose). Sėk­los dai­gams sė­ja­mos ge­gu­žės pra­džio­je į daigyklas. Špa­ra­gi­nių pu­pe­lių sėk­las lau­ke ga­li­ma sė­ti kas 2–3 sa­vai­tes iki lie­pos mė­ne­sio pra­džios. Jos ankštis mezga ir dera iki rudens. Beje, nepamirškite vienos gudrybės – kuo dažniau skinsite ankštis ir neleisite joms peraugti, tuo augalai gausiau derės. Pupelės sėjamos eilėse, tarp kurių tarpai yra 20 cm. Tarpai tarp pačių augalų eilėje – 5–7 cm.  Vijok­li­nės pu­pe­lės sėjamos liz­di­niu bū­du po 4–6 sėk­las. Jos auginamos su atramomis. Vienam kvadratiniam metrui pupelių sėklų reikia 10–20 g. Sėklos įterpiamos 3–5 cm gylyje.

Sojos

Manoma, kad sojos – vienos iš svarbiausių XXI a. augalų rūšių. Plačiausiai pasaulyje auginamos gauruotosios sojos (Glycine max). Sojų yra apie 60 rūšių ir daugybė veislių. Europoje jos pradėtos auginti XIX a. antroje pusėje, o Kinijoje  buvo auginamos jau 4000 m. prieš mūsų erą. Sojų baltymai, kitaip nei pupelių, žirnių ar pupų, tirpsta vandenyje, o aminorūgščių sudėtis panaši į pieno ir mėsos, todėl sojos dar vadinamos augaline mėsa. Sojų baltymuose yra visų žmogaus organizmui būtinų aminorūgščių. Lietuvoje tinka auginti Ukrainoje (‘Anuška’, ‘Anastazija’, ‘Biliavka’) ir Kanadoje sukurtas veisles. Šviežias sojų pupeles pradedame naudoti maistui rugsėjo–spalio mėn. Sėjos laikas ir atstumai. Gauruotoji soja – augalas jautrus šilumai ir šviesai. Sėklos sėjamos žemei sušilus – gegužės pradžioje ar viduryje, sužydėjus ievai, kartais šiltesnį pavasarį ir balandžio pabaigoje. Jų sėklos geriausiai dygsta, kai dirvos paviršius sušyla iki 10–15 oC. Labai svarbu, kad išbrinkusios sėklos sudygtų, nes kitaip jos gali supūti. Jau sudygęs sojos pasėlis gali pakelti –3–4 °C šalnas. Atstumas tarp eilučių 30–40 cm, o tarp augalų 4–7 cm. Sėklų kvadratiniam metrui reikės 7–10 gramų, jos sėjamos 3–5 cm gylyje.

Kininės pupuolės

Kininės pupuolės (Vigna unguiculata) – pupų ir žirnių giminaitės, kilusios iš Azijos. Dėl geros maistinės vertės pradedamos auginti ir Lietuvoje. Tai greitai auganti vijoklinė vienmetė ankštinė daržovė, pasiekianti iki 2–3 m aukštį. Jos ankštys labai ilgos, maždaug 40–70 cm. Žydi baltais ar švelniai rausvais žiedais. Vienas žiedas žydi 2–3 savaites, visas augalas – iki 2,5 mėnesio. Ankštis subrandina po 90–120 dienų nuo sėjos, rugpjūtį–rugsėjį. Žydėjimo ir ankščių formavimosi metu palankiausia 24–28 oC temperatūra. Jei vyrauja karštis iki 35 oC, pradeda kristi žiedai ir besiformuojančios ankštys. Žalias užsimezgusias ankštis galima skabyti po 8–10 dienų, kai sėklos jose būna maždaug kviečio grūdo dydžio. Kuo dažniau skabomos ankštys, tuo augalai gausiau dera. Norint maistui vartoti ankštis, svarbu laiku nuskinti, neleisti pernokti, nes pavėlavus galima valgyti tik jų grūdelius. Pieninės brandos ankštys gana švelnios, skanios ir naudingos, tačiau žalios nevalgomos, jas reikia termiškai apdoroti. Tinka virti sūdytame vandenyje, konservuoti, troškinti ir šaldyti. Be to, maistui vartojamos daug baltymų turinčios daigintos sėklos. 100-e gramų virtų pupelių yra apie 50 kalorijų. Tokį kiekį suvalgęs žmogus gauna beveik penktadalį vitamino A dienos normos, trečdalį vitamino C dienos normos, taip pat geležies, kalcio. ‘Un Metro Marone’ – vijoklinė vidutinio ankstyvumo veislė iš Italijos. Derėti pradeda po 75–80 dienų nuo sėjos. Sėjos laikas ir atstumai. Pupuolės sėjamos alyvoms sužydėjus, 4–6 cm gylyje, atstumas tarp eilių – 60 cm. Būtinos atramos. Beje, šiuo augalu tinka apželdinti balkonus ir verandas.

Dalintis
2025/08/06

Grūdininkystė kryžkelėje – teks diversifikuotis

Pastaraisiais metais Lietuvos grūdų augintojai išgyvena sudėtingą laikotarpį – pelningumas vis sparčiau ritasi žemyn. Nors ūkiai modernizuojasi, investuoja į pažangias technologijas ir techniką, žemdirbio kasdienybė vis dažniau primen...
2025/08/06

„Jonavos grūdai“ solidarizuojasi su ūkininkais: taikys dideles nuolaidas

Akcinė bendrovė „Jonavos grūdai“ solidarizuojasi su šalies ūkininkais – taikys dideles nuolaidas grūdų džiovinimo ir saugojimo paslaugoms. Šis sprendimas palengvins finansinę naštą ūkininkams, ypač smulkiesie...
2025/08/06

Kaip klasika, tik dar skaniau – ypač gardus ir nebrangus šilauogių tiramisu

Pilna burna valgome jas vienas, dedame į salotas, gardiname ledus ir jogurtą, verdame uogienes, gaminame padažus prie mėsos ir, žinoma, – ruošiame įvairiausius desertus. Šilauogės – tikras pastarųjų metų hitas, sako Ginta...
2025/08/06

Paskelbė naujausius žemės ūkio valdų ekonominius dydžius

Žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED) – pinigais išreikštas rodiklis, parodantis, kokio dydžio yra žemės ūkio valda. Jis apskaičiuojamas pagal visą valdos produkcijos standartinę vertę (vidutines rinkos vertes už tam tikrą k...
2025/08/06

Socialdemokratų prezidiumas apsispręs dėl kandidato į premjerus

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai trečiadienį renkasi į valdybos ir prezidiumo posėdžius, kur apsispręs dėl kandidato į ministrus pirmininkus, atsistatydinus premjerui Gintautui Paluckui.
2025/08/05

Mūšis dėl grūdų džiovinimo kainų

Šių metų javapjūtė daugeliui ūkininkų tapo tikru kantrybės išbandymu – į laukus sunku įvažiuoti, o į kombainus byra drėgni grūdai. Tokį derlių būtina džiovinti. Kadangi grūdų džiovinimo paslaugos Lietuvoje brangios, ūkininkai v...
2025/08/05

Ekspertė apie 15-mečio nužudymą Vilniuje: „Iš esmės žuvo du vaikai – turime sustoti ir kalbėtis“

Savaitgalį Lietuvą sukrėtė skaudi tragedija – Vilniuje rastas nužudytas nepilnametis, kurio gyvybę, kaip įtariama, atėmė jo bendraamžis. Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programos vadovė Roberta Avramenko sako, kad tokie atveja...
2025/08/05

Pasirašytos naujos 235 mln. eurų vertės sutartys dėl „Rail Baltica“ bėgių tiesimo ir sankasos statybos

LTG grupės infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“, įgyvendinanti tarptautinį „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje, pasirašė 3 naujas rangos darbų sutartis – dėl bėgių tiesimo 10 km ruože Šveicarija–Žeim...