Žaliąjį kursą apraizgė lobistų voratinklis

Kaip pranešė laikraštis, cituodamas vidinius EP dokumentus, Aplinkos generalinis direktoratas, vadovaujamas Nyderlandų socialdemokrato F. Timmermanso, NVO skyrė subsidijas iš ES aplinkos ir klimato apsaugos priemonių (LIFE) rėmimo programos. Pranešime teigiama, kad finansavimas buvo sutartas slaptomis sutartimis. Jose buvo nustatyti išsamūs lobizmo planai ir tikslai, atitinkantys Aplinkos generalinio direktorato interesus. Konkrečiai, Europos Komisija (EK) nurodė NVO paveikti ES žemės ūkio politiką ir daryti įtaką sprendimus priimantiems asmenims, kad šie pritartų aukštesniems žaliojo kurso aplinkosaugos tikslams. Vien 2023 m. organizacijoms atiteko apie 700 tūkst. Eur.

Ūkininkų asociacijos ES atstovo Alexanderio Bernhuberio nuomone, toks požiūris pažeidžia pagrindinius valdžių padalijimo principus, taigi ir esminį demokratijos ramstį. „Valstybės lėšos yra netinkamai naudojamos neskaidrioms organizacijoms subsidijuoti ir savo ideologinei darbotvarkei plėtoti“, – sakė jis. Austrijos ūkininkų asociacijos prezidentas Georgas Strasseris taip pat pasipiktinęs: „Jei šioms organizacijoms mokama iš valstybės piniginės, kad jos dirbtų prieš žemės ūkio ir miškininkystės interesus, atsiras disbalansas, kuris labai pakirs pusiausvyrą Europoje. Taikant tokią praktiką, nenuostabu, kad Europos ūkininkai nuolat susiduria su biurokratinėmis kliūtimis ir „reglamentais“, kurie gerokai viršija ribas, nurodytas iš Briuselio.“

NVO skandalas buvo aptartas ir naujausioje EP plenarinėje sesijoje Strasbūre. Daugelis parlamentarų išreiškė savo nepasitenkinimą. Pavyzdžiui, A. Bernhuberis ragino surengti „subalansuotas diskusijas“: „Žinoma, reikia atsižvelgti ne tik į aplinkosaugos aspektus, bet ir į ekonomines bei socialines pasekmes žmonėms.“

Skandalą Briuselyje ir kitus žaliojo kurso užkulisius komentuoja Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis MAŽEIKA:

„Vertinant iš ūkininkų pozicijos, tai yra skandalinga. Tokia vykdyta politika devalvuoja patį žaliąjį kursą. Krito pasitikėjimas tomis vertybėmis, kurios buvo deklaruotos – reikia mažinti naftos produktų naudojimą, siekti didesnių aplinkosauginių tikslų. Tiek EK, tiek ir valstybės narės turės reabilituoti aplinkosaugą. Manyčiau, kad toms organizacijoms, kurios visą tą laiką tikrai garsiai rėkė, klausimų turės ir ES institucijos. Ir diskusija apie tokį rėmimą tikrai bus pakankamai plati.

Tai, kad žemdirbiai, siekdami savo tikslų, bandė pasitelkti mokslininkus, įrodant visuomenininkų teiginių dėl žemės ūkio taršos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas klaidingumą, tik dar labiau sustiprino žemdirbių bendruomenę. Ir pati EK dabar atsigręžė į realybę, vis nuosaikesnis yra ir jos tonas, jau kalbama apie apsirūpinimo maistu svarbą, trumpąsias maisto tiekimo grandines, apie kurias Lietuvoje buvo nemažai diskutuojama. Nes negalime nusigręžti nuo to – turime siekti, kad produktai būtų gaminami vietoje, kad užtikrintume žmonių aprūpinimą sveiku maistu. Tam tikrais atvejais – užėjus pandemijoms, siaučiant gyvūnų ligoms – yra labai svarbu tas grandines išlaikyti pakankamai saugias. Ypač dabar, kai Lenkijoje fiksuotas mėlynojo liežuvio ligos protrūkis, Vokietijoje – snukio ir nagų liga, o Lietuvoje – didžiuliai paukščių gripo padariniai. Tad būtent trumposioms grandinėms ir apsirūpinimui maistu bei ūkių gyvybingumo palaikymui tenka dar didesnė svarba. Manau, kad ta kryptimi turime judėti ir toliau.

Naujienos apie žaliojo kurso ateitį pastaruoju metu jau buvo pristatytos ir Briuselyje, ir Lietuvoje, apie jas kalba naujasis EK komisaras, atsakingas už žemės ūkį ir maistą, Christophe Hansenas. Matome, kad atsiranda nuosaikumas, nebėra radikalių sprendimų augalų ligų prevencijoje, pesticidų naudojime, atsisakoma siekio visiškai juos uždrausti. Kol kas nėra alternatyvos ir savaeigės technikos degalams. Išradimai, apie kuriuos buvo garsiai kalbama, nieko nepakeis ir dabartinė technika dar tikrai dirbs artimiausius 20 metų. Taip greitai neatsiras elektrinių traktorių ar dar kažko panašaus – prisitaikymas turi vykti iš lėto.

Ūkininkai yra tie žmonės, kurie realiai saugo gamtą. Nesu girdėjęs ūkininkų bendruomenėje atvejų, jog kas nors būtų norėjęs sunaikinti gamtai svarbias buveines vien tam, kad gautų didesnį pelną. Ūkininkai supranta, kad pelkėje nieko nepasodinsi, naudos negausi, darbas bus bergždžias ir nuostolingas. Dabar EK jau yra juntamas adekvatumas ir, manau, reikia nepriešinti žemdirbių su kita visuomenės dalimi, geriau susitelkti ir ieškoti sprendimų, aprūpinti gyventojus sveiku, vietoje užaugintu geros kokybės maistu. Jo turi būti pakankamai, o kokybė ir kaina turi būti subalansuotos. Taip elgiantis, mažiau nukentės ir aplinka.

Dar neseniai vykdytos projektinės veiklos, pavyzdžiui, melioracijos griovių užvertimas akmenimis ir kelmais, kurioms buvo išleisti milijonai eurų, parodė, kad nėra efektyvios, o pelkės ir šlapynės greičiausiai atsistato tose vietose, kur jos yra natūraliai. Nes dirbtinis pelkės sukūrimas, sugadinant melioracijos infrastruktūrą, rezultatų neduoda arba duoda neprognozuojamus. Ištisi numelioruoti plotai tampa neefektyvūs, sunkiai įdirbami ir pasekmės derliui bei dirvožemio kokybei ir visiems kitiems parametrams yra neigiamos. Tai yra suprantama ir dėmesį reikėtų kreipti į dabar esamus durpynus, kurie eksploatuojami, kad užbaigus darbus pelkės atsikurtų natūraliai. Tikriausiai ir yra geriausia, kai verslas, išeksploatavęs durpynus, padaro tai, ką buvo įsipareigojęs, o valstybei tai nieko nekainuoja. Tai pavyzdžiai, kuriais reikia kliautis, o ne dirbtinai kišti pinigus į infrastruktūros gadinimą. Nes tai daryti – tikrai neūkiška. Geriau tas lėšas nukreipti į melioracijos fondą ar magistralinių griovių, polderių renovavimą, tvarkymą, į tai, kas garantuotų besikeičiančiomis klimato sąlygoms, esant gausiems lietums, potvyniams, mažesnę žalą visiems numelioruotiems laukams, augalams, net miškams, kur užmirkimas neša didelę žalą – žūsta ištisi medynai. Melioracijos sistema yra svarbi ir žemės ūkiui, ir miškininkystei.

EK sukuria, sudėlioja gaires, kokia kryptimi maždaug reikėtų judėti, o pačias priemones nusistato kiekviena valstybė narė taip, kaip jai atrodo geriau, kad ūkininkai, aplinkosaugininkai, gamtininkai ir visuomenė galėtų pasiekti geresnių rezultatų, įvyktų pokytis. Ir akivaizdu, kad buvę žemės ūkio ir aplinkos ministrai bei konservatorių ir liberalų politikai pasirinko tokias priemones, net nevadinčiau jų keistomis, greičiau – radikaliomis, kurios gali ne kažką kurti, o tik griauti. Melioracijos sistemų naikinimas ir Lietuvos užpelkinimas supriešino šalies ūkininkus, bandymas numelioruotus, sukultūrintus laukus vėl paversti šabakštynais ir pelkynais neatnešė jokių teigiamų rezultatų. Ūkininkai neleido savo žemėms užpelkėti ir tam priešinosi, nes vėliau dėl to krenta ir žemės vertė, o atkurti tai, kas buvo, kainuoja gerokai brangiau nei gadinant. Žemės savininkai, kurie supranta, neleido daryti tokių nesąmonių, o valstybinėje žemėje vis dėlto buvo padaryta. Ir tai šiandien tikrai bado akis. Išleistų lėšų suma verčia pamąstyti, ar tokie politikai tikrai neturėjo asmeninio intereso, kad tos lėšos būtų nukreiptos būtent ten? Tai tikrai neūkiška, taip daryti negalima, nes kur Europoje bevažiuotume, tokių keistų pavyzdžių tikrai nepamatytume.

Lietuvoje bandoma teigti, kad taip daryti liepė ES, bet taip tikrai nebuvo. Pati ES valstybė narė nusistato priemones, kuriomis galima pasiekti vienokių ar kitokių rezultatų. Mūsų šalies pasirinktas variantas parodo, koks netikęs buvo bandymas. Kaip ir pradėtos pažeidimų procedūros dėl CO₂ mažinimo, dėl anglies kaupimo – akivaizdu, kad tos priemonės nedavė tinkamo efekto ir tie rodikliai nepasikeitė. Net ir priemonės buvo parinktos blogos, kadangi šiandien esame tokioje pat situacijoje.

Galima teigti, jog dabar žaliojo kurso politika apgavo ne tik kaime gyvenančius žmones, kuriems papildomi iššūkiai nedavė praktinės apčiuopiamos naudos, bet ir miesto žmones. Buvo skatinama atnaujinti energetikos įrenginius, remiamas saulės jėgainių įrengimas, mokamos iki 5 tūkst. Eur kompensacijos įsigyjant elektromobilius ir t. t. Bet dabar priimami sprendimai naikinti lengvatas elektromobiliams, branginamos jų stovėjimo vietos, naikinama lengvata važiuoti pirmąja eismo juosta. Paskaičiavus, palyginus kainas – benzino ir dyzelino – praktiškai nuvažiuojamas 1 km kainuoja beveik tiek pat, jei neturi savo saulės elektrinės ir jeigu krauni elektromobilį viešosiose įkrovimo stotelėse. Dėl šių lengvatų tokio ankstyvo panaikinimo gyventojai dar labiau nusivilia valdžia, kuri turėtų laikytis nuoseklumo nors 10 ar 15 metų, kad gyventojai tikrai pajaustų naudą, tegul ir mažais žingsneliais, nes staigūs pokyčiai tikrai nieko gero neduoda.“

Stasio BIELSKIO nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.