Ashburn +17,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024
Ashburn +17,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024

Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Žaliąjį kursą sudirbo patys žalieji?

2024/05/28


Dešimtys tūkstančių Lenkijos žemdirbių neseniai vėl sukilo protestuoti prieš Europos Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką ir kėlė radikalius šūkius – „Šalin žaliąjį susitarimą“, „Tegul Briuselis valgo kirminus, mes geriau valgysime šnicelius su bulvėmis“ ir pan. Mūsiškių ūkininkų žiemą surengto protesto aidai jau pritilę, bet kelti reikalavimai dar toli gražu neišpildyti. Agrarininkai nepraranda budrumo ir pastebi, kad valdžia visaip sukinėja uodegą ir atsitraukinėja nuo savo pažadų.

Kam atstovauja žalieji?

Vieno iš aktyvių Lietuvos ūkininkų istorinio traktorių maršo į sostinę organizatorių, Kelmės r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) vadovo Martyno Puidoko nestebina, kad lenkai vėl garsiai reikalauja šalin vyti ES žaliąjį susitarimą ir ginasi nuo kirminų maisto. Kartu jis pastebėjo, kad didelėje kaimyninėje šalyje yra nemažai žemdirbių organizacijų ir jos gana įvairios, todėl sudėtinga būtų įvertinti, kodėl jie dabar išėjo protestuoti. „Turbūt jų ir mūsų šūkiai kažkiek skiriasi, gal kažkiek ir panašūs. Lenkai yra radikalesni, tačiau tas radikalumas, matyt, kyla dėl valdžios nesiskaitymo su žemdirbiais. Ir pas mus ta pati situacija: kai nebesusikalbama su valdžia, kuri į mus, tiksliau – į visą provinciją, žiūri iš aukšto, tada prasideda protestai“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė kelmiškis.

Jaunam ūkininkui akivaizdu, kad Europos žaliasis kursas išsigimė, ir, anot jo, įdomiausia tai, jog jį sukompromitavo patys žalieji aplinkosaugininkai. „Tai atsitiko tokiu būdu, kai nūnai aplinkosauginės viešosios įstaigos per įvairius fondus ir projektus įsisavina lėšas ir žaliųjų idėjų sklaida stengiasi pagrįsti savo egzistavimą. Dar neretu atveju pildo valdžios pageidavimus, pavyzdžiui, jeigu reikia kokį klausimą prastumti ir gauti vadinamųjų socialinių partnerių pritarimą, mūsų ministerija kreipiasi į kokią aplinkosauginę viešąją įstaigą. Susidaro įspūdis, kad tos idėjos dažnai nieko bendra neturi su aplinkosauga, o tiesiog yra labiau susijusios su paramos įsisavinimu. Bent jau Lietuvoje taip yra, bet greičiausiai ir kitose Europos šalyse, nes tai nėra mūsų šalies išradimas“, – samprotavo M. Puidokas.

Ūkininkui keista, kad politikai labai lengvai pakliūva ant tokio kabliuko, ir niekas nekreipia dėmesio, kam atstovauja tie aplinkosaugininkai. Jie paprastai remiasi visuomenės interesais, tačiau niekas nekelia klausimo, o kas gi juos tam rinko? „Ar pakanka tik įsteigti viešąją įstaigą ir sušukti, kad veikiu dėl kažkokios visuomenės dalies? Štai Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) rajonuose turi narius, čia renkama, diskutuojama, visiems aišku, kam ši ilgą istoriją turinti organizacija atstovauja. O kam atstovauja tie vadinamieji aplinkosaugininkai?“ – vis dažniau tarp ūkininkų girdimą klausimą kėlė redakcijos pašnekovas.

Jo manymu, žaliasis kursas neturėtų paveikti vartotojų ir ekonominių žemės ūkio rodiklių, jis turėtų būti orientuotas į technologinį virsmą ir perėjimą nuo vieno gamybos būdo prie kito. Tačiau žemdirbiai pastebi, kad susikoncentruota į visai kitus dalykus, ir tai vyksta visoje Europoje. „Visgi manau, kad Europa ilgai taip negyvens, nes jau ir dabar Europos Komisijos pirmininkė kažkiek atsitraukė. Matyt, pradedama įvertinti realybę, nors ir kaip to nesinorėtų daryti“, – svarstė M. Puidokas.

Jis taip pat pastebėjo, kad žaliojo kurso kontekste jaučiamas rinkų perskirstymas, norint vartotojams įpiršti naują maistą. Blogiausia, kad tai norima stumti, bandant eliminuoti žmogaus laisvę ir galimybę rinktis, ką vartoti: augalinius ar gyvulinius baltymus, ar kirminus.

Užmojavo sankcijomis

Kitas žiemos protesto organizatorius, Mažeikių r. ūkininkas Audrius Vanagas svarstė, kad dabartinį lenkų šurmulį galėjo pakurstyti ir politinės jėgos, mat artėja Europos Parlamento rinkimai. Tačiau, jo įsitikinimu, ūkininkams vertėtų nesivelti į politines batalijas. „Aišku, šiemet kone visoje Europoje buvo ūkininkų protestų banga, ir to priežastis suprantama – žaliasis kursas tapo labai radikalus, sakyčiau, ne tiek savo pirminiais reikalavimais, kiek reguliavimo griežtumu. Jau susidūrėme Lietuvoje, kad už mažareikšmius pažeidimus taikomos neadekvačios sankcijos. Pritrūkus vos kelių arų negamybinių plotų, negauni pusės ar net daugiau išmokų. Tai čia visų pirma yra nesąžininga. Neatmesčiau, kad ir visoje Europoje tai gali būti vienas iš pagrindinių motyvų žemdirbių pasipiktinimui“, – sakė ūkininkas.

Jam kažkiek vilties įkvepia tai, kad ES reikalavimai pašvelninti, ūkininkas tikisi, jog jie išliks iki finansinio periodo pabaigos, o perspektyvoje nebus perlenkiama lazda. „Laikas atsisakyti draudžiančios politikos ir įvesti skatinančią, nes draudimai niekur neveda, tik prie dar vieno protesto“, – įsitikinęs A. Vanagas.

Pasisako prieš žaliąjį kursą

LŪS vadovas Raimundas Juknevičius svarstė, kad Lenkijoje galbūt protestuoja radikalusis sparnas, o tokie šūkiai reikalingi, jog rėžtų ausį ir akį, siekiant sukelti diskusijas. „Mes Lietuvoje kalbame priešingai: esame ne prieš žaliąjį susitarimą, o prieš diktatu stumiamą žaliąjį kursą. Mes, gink Dieve, nesakome, kad žemės ūkio veikla neturi būti nedraugiška aplinkai, juk ir investavome taip, kad derėtų ir ekonominiai, ir aplinkosauginiai tikslai. Bet ūkininkai kategoriškai pasisako prieš žaliąjį kursą, kurio tikslas kartais kelia įvairių minčių vien dėl abejotinos vertės aplinkosauginiams projektams išmėtytų labai daug visuomeninių pinigų“, – redakcijai aiškino LŪS lyderis.

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas priminė, kad visą žiemą per Europą ritosi žemdirbių protestai, o pagrindinė priežastis – žaliasis kursas. „Tai tik parodo, kad visur panašios problemos. Juk šiaip sau žmonės neišeina į gatves. Matyt, našta nepakeliama, krenta ūkininkų pajamos. Tai reikia suprasti ir matyti. Jeigu norime pasiekti kokių nors aplinkosauginių tikslų, tai negali būti užkraunama tik vienam sektoriui. Jeigu visuomenė reikalauja drastiškų pokyčių, tai turi pasidalyti ir našta“, – samprotavo skėtinės žemdirbių organizacijos vadovas.

Brukamas naujas maistas

Kalbant apie lenkų ūkininkų pasiūlymą Briuseliui valgyti kirminus, R. Juknevičius svarstė, kad mūsų žemdirbiai nėra tokie tiesmukiški, bet pripažino, jog tiek žemės ūkio produkcijos gamintojams, tiek ir daugeliui vartotojų brukamas naujas maistas nėra priimtinas. Teisė rinktis, ką žmonės nori valgyti, neturi būti diskriminuojama.

„Žemdirbiai jaučiasi keistai, kad jų darbas nuvertinamas. Matome, kad radikalėja tam tikras visuomenės sparnas. Štai judėjimas „Tušti narvai“ laiko didžiule pergale tai, kad Lietuvoje uždrausta laikyti švelniakailius žvėrelius. Jie sako, kad kitas tikslas – susitvarkyti su paukštynais, o paskui bus prieita ir prie „išnaudojamų“ karvių“, – kalbėjo LŪS vadovas.

I. Hofmanas ŪP teigė, kad žemdirbiai yra pirmieji fronto linijoje tiek dėl klimato kaitos, tiek įgyvendinant klimato kaitą švelninančius reikalavimus, tiek dėl alternatyvių maisto šaltinių, todėl jiems tenka gintis.

„Vabalai, svirpliai, dirbtinė mėsa ir dar kitokios naujovės yra jau ne propaguojamos ir siūlomos, bet brukamos, todėl atitinkama ir žemdirbių reakcija. Ir didesnė visuomenės dalis taip pat mano. Manyčiau, kad tokios idėjos neturi didelės perspektyvos, juk žmogus fiziologiškai nepasikeis. O tie žaliųjų judėjimai, gyvūnų teisių gynėjai labai dažnai taiko dvigubus standartus – vienus dalykus mato, o prieš kitus užsimerkia. Tai yra populistinės radikalios idėjos, kurios primetamos visuomenei, kitaip to nepavadinsi“, – kalbėjo LŽŪT pirmininkas.

Vieną kalba, kitą daro

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Algimanto SNARSKIO piešinys

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis