Prastai miega
Nors Europos pramonės šakos siekia svarbiausio pereinamojo laikotarpio tikslo, t.y. iki 2050 m. priartėti prie klimato neutralumo, bloko didžiausia pramonės profesinė sąjunga nerimauja, kad visa pramonė gali artėti prie „žiauraus ekonominio laikotarpio“, teigia „IndustriAll Europe“ atstovė J. Kirton-Darling.
„Šiuo metu aš nelabai gerai miegu“, – sakė ji.
Pagal Europos Komisijos (EK) atliekamus tyrimus, tikimasi, kad Europos žaliasis kursas turės ribotą arba net teigiamą poveikį darbo vietoms, o tai grindžiama prielaida, kad „atsiras […] naujų pramonės šakų, o kitos pramonės šakos transformuosis arba smuks.“, - sako J. Kirton-Darling. Tačiau „matome, kad tų naujų darbo vietų Europoje neatsiras“, – pridūrė ji.
Nors ekologiškos pramonės šakos, tokios kaip vėjo turbinos ir elektromobiliai, auga visame pasaulyje, gamyba Europoje yra ties „uždarymo riba“.
Užsidaro gamyklos
Pirmadienį Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad didžiausia Europos automobilių gamintoja “Volkswagen” (VW) atsisakys savo ankstesnio įsipareigojimo išsaugoti 110 000 savo darbo vietų Vokietijoje ir planuoja uždaryti bent vieną gamyklą.
Kaip vadovų renginyje paskelbė generalinio direktoriaus Oliverio Blume'o vadovaujama VW valdyba, bendrovė planuoja priemonių paketą, kuris gali sukelti didelių sukrėtimų darbo jėgos rinkoje. Susitarimams dėl darbo vietų ir gamyklų Vokietijoje išsaugojimo iškilo pavojus.
„Sektoriuose, kuriuose esame rinkos lyderiai, atsinaujinančios energijos ar automobilių sektoriuje, neturėtume prarasti savo pozicijų“, – sakė J. Kirton-Darling, kaltindama ir politikų atsakomybę, ir pačias pramonės įmones.
„Už kai kuriuos dalykus, kurie vyksta, atsakomybė tenka įmonių vadovybei, kuri siekia maksimaliai mažinti sąnaudas, užuot didinus konkurencingumą investicijomis bei inovacijomis savo pramonės šakose“, – sakė ji. „Bet mes turime susitvarkyti. Priešingu atveju įžengsime į nepaprastai sunkų ir, greičiausiai, žiaurų ekonominį laikotarpį Europai“, – perspėjo bloko profsąjungų lyderė.
Prancūziškas planas
J. Kirton-Darling ypatingai susirūpinusi padėtimi automobilių pramonėje, kurią ji vadina „Europos gamybos stuburu“, suteikiančiu 13 mln. tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų.
„Tiek daug mūsų pagrindinių pramonės šakų – ar tai būtų chemikalai, metalai ar kitos medžiagos – yra susijusios su mašinų gamybos sektoriumi, todėl sektoriaus krizė turės didžiulių padarinių pramonės darbuotojams visoje Europoje“, – sakė ji.
Siekdama padidinti elektromobilių paklausą, ES turėtų apsvarstyti „socialinės lizingo schemas“, – sakė ji, remdamasi praėjusiais metais pristatytu Prancūzijos planu.
Lygiai prieš metus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad Prancūzijoje, įgyvendinant kovos su klimato kaita strategiją, netrukus bus įdiegta 100 eurų per mėn. elektromobilių lizingo schema.
Šia schema siekiama padėti neturtingesniems namų ūkiams pakeisti judėjimo įpročius, pereinant nuo degimo varikliais varomų automobilių prie elektrinių modelių. Prancūzija, kartu su visomis kitomis ES valstybėmis narėmis, sutiko nuo 2035 metų uždrausti prekiauti naujais CO2 išskiriančiais automobiliais.
„Norime, kad ši schema suteiktų žmonėms galimybę naudotis Europoje pagamintais elektromobiliais“, – sakė prezidentas, akcentuodamas riziką, kad kiti trečiųjų šalių žaidėjai, iš kurių didžiausia yra Kinija, užplūs Prancūzijos bei Europos rinkas.
Tačiau šis planas buvo sustabdytas dėl didžiulės paklausos.
Plieno pramonės krizė
„IndustriAll“ vadovė taip pat labai susirūpinusi ir dėl plieno gamybos Europoje, nes paskelbti plieno gamintojų dekarbonizacijos projektai sudarytų tik „pusę dabartinės pirminės plieno gamybos“, – sakė ji, o tai reiškia, kad gamykloms gresia „dešimčių tūkstančių darbo vietų praradimai“.
Pagal ES tikslą iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą, didelės emisijos pramonė, pvz., plieno pramonė, turės įgyvendinti didelius pokyčius, nes nuo 2039 m. pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ang. Emissions Trading System – ETS) nebus galima gauti naujų taršos leidimų.
Nors daugelis plieno gamybos vietų Šiaurės ir Vakarų Europoje planuoja pereiti prie klimatui nekenksmingo plieno gamybos, J. Kirton-Darling perspėjo: „Vidurio ir Rytų Europoje visa tai yra tik teorija“. Pasak jos, ES taip pat reikėtų „naujų priemonių, skirtų tradicinės plieno gamybos pajėgumų pertekliui spręsti“. „Plieno gamybos pajėgumai, statomi tokiose šalyse kaip Indija, yra didžiuliai“, – sakė ji ir pažymėjo, kad tai buvo „aktyvi pramonės politika“ iš tokių šalių kaip Kinija ir Indija, siekiant sumažinti kainas, „pribaigti konkurenciją ir dominuoti rinkose“.
Mūsų iššūkiai panašūs
Neseniai rašėme, jog traukiasi ir žemės ūkio technikos gamybos rinka – kaimynai lenkai jau pardavinėja tokią techniką gaminančią ir 50 metų veiklos istoriją turinčią didžiulę įmonę.
Panašios bėdos vyrauja ir chemijos pramonėje – prieš kelias dienas atkreipėme skaitytojų dėmesį ir į Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ atsisakymą pasinaudoti 122 mln. eurų Europos parama žaliojo vandenilio gamybai. Taip nutiko dėl 2030 m. įsigaliosiančių „žalios elektros energijos“ apskaitos reikalavimų.
Visa tai rodo, jog EK propaguojamas „žaliasis kursas“ žlugdo Europos pramonę ir visiškai atveria europinę rinką trečiosioms šalims, kurios neketina laikytis vadinamojo „žaliojo susitarimo“ reikalavimų.
Parengė Ričardas Čekutis