Žalieji pūdymai: ganymui, pašarų ruošimui ar džiovinimui?

Žalieji pūdymai išdegs

Po „Ūkininko patarėjo“ publikacijos „Sausra šiepia dantis visiems“, į redakciją paskambinęs Žemaitijoje gyvenantis ūkininkas Bronius K. (pavardė redakcijai yra žinoma) pasiteiravo, kodėl sausra dantų nešiepia valdžiai? „Valdžios tai neliečia. Jie – sotūs ir laimingi, todėl nesupranta tų, kuriems reikia pagalbos. Mūsų rajone nustatyta stichinė sausra. Šiek tiek palijo, bet atolo nėra. Todėl negalime įvykdyti reikalavimo gyvulius ganyti lauke 140 dienų, nes pašarų pievose nėra, jų nepriaugo. Iš pirmosios žolės paruošti pašarai silosuojami, jų naudoti dar negalima. Iš negamybinių plotų, vadinamojo žaliojo pūdymo, negalime ruošti pašarų, jame negalime ir gyvulių ganyti, nes Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) neišleido tam reikalui skirtų taisyklių, o Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) be taisyklių negali leisti to daryti. Ką bepasakysi, siekiama sunaikinti pieno ūkius“, – piktinosi redakcijos pašnekovas.

Jis tvirtino, kad būtina priimti konstruktyvius sprendimus, žengti ne valdžios, o gamybininkų žingsniais. Kodėl sprendimus svarbu priimti greitai? Po dešimties dienų ir žalieji pūdymai išdegs, juose liks tik stagarai. „Ūkiams reikia ne šiaudų, o žalienos, šviežios žolės, ne pasenusios. Kodėl valdžia viską daro atvirkščiai? Kodėl daro taip, kad tik žmonėms blogiau būtų, kad tik karvės būtų greičiau parduodamos? Kodėl jie nepadeda, tik kaišioja pagalius į ratus? Jei padėtų, šį klausimą jau seniai būtų išsprendę. Mums aiškina, kad reikia raštus rašyti, nuotraukas siųsti, kad leistų ganyti žaliajame pūdyme arba jį šienauti. Tačiau kam tuos raštus rašyti? Juk atsakymo į valdininkams pateiktus raštus reikia mėnesį laukti. Tai – beprasmiška“, – nusivylimo neslėpė vyras.

Kas geriau?

Šia visiems pienininkams aktualia tema savo mintis ŪP išsakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys. „Šiemet mūsų rajono ūkininkai pasigamino labai mažai pašarų. Todėl vieni ūkiai rudenį, kiti – žiemą jų pritrūks. Ūkininkai bus priversti gyvulius parduoti. ŽŪM per menkai stengėsi, kad Lietuvoje būtų pripažinta ekstremali situacija. adariusi, Europos Komisija (EK) būtų patvirtinusi, kad negamybiniuose plotuose galima leisti ganyti ir ruošti pašarus. Dabar yra taip: kai kurių rajonų ūkininkai turėtų tokią galimybę, jei jie NMA pateiktų nuotraukas ir aprašymus, kad gyvuliai badauja. Tik tuomet jie galėtų naudoti negamybinius plotus“, – pasakojo M. Kaktys.

LŪS Plungės skyriaus pirmininkas dėstė, kad situacija pieno ūkiuose yra sudėtinga. Ūkininkai tikėjosi pašarų pasiruošti iš antros žolės, tačiau žolės buvo labai mažai. Dėl sausros ir trečia žolė – reta, ir prasta. Todėl ūkininkai nieko gero nesitiki. „LŪS buvo parašiusi kreipimąsi ŽŪM, teiravosi, kaip elgtis šioje situacijoje. Tačiau oficialaus išaiškinimo nėra. Todėl dar kartą prašome, kad ministerija skubiai priimtų sprendimą. Kas geriau: ūkius likviduoti, gyvulius parduoti ar priimti sprendimą, rasti būdą, kaip ūkininkai galėtų „prisidurti“ pašarų iš negamybinių plotų? Šis klausimas – labai aktualus“, – valdininkus paragino M. Kaktys.

Kreipėsi į Vyriausybę

Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, LŪS gyvulininkystės grupės pirmininkė Zita Dargienė paantrino kolegai, sakydama, kad tokia pati situacija yra ne tik Plungėje, bet ir Mažeikiuose bei Telšiuose. „Praėjusią savaitę teko lankytis Estijoje, ten visoje šalyje paskelbta stichinė sausra. Tačiau ten bendras vaizdas nėra toks baisus kaip Žemaitijoje. Šią savaitę kai kur lynojo, tačiau Telšiuose nelijo. Vyrauja sausra, atolams nėra iš ko atželti, grūdinių kultūrų kai kur neapsimoka net kulti, geriau gaminti galvijams pašarą...“ – savo rajono problemą redakcijai įvardijo Z. Dargienė. Ji sakė, kad birželio 13 d. LŪS, sekdama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešimus bei gaudama informaciją iš savo narių apie patiriamus nuostolius, kreipėsi į Vyriausybę, ŽŪM, Seimo Kaimo reikalų komitetą ir Aplinkos ministeriją. Rašte buvo prašoma šalyje skelbti ekstremalią situaciją dėl stichinės sausros, kuri leistų ūkininkams sutartiniuose santykiuose pasinaudoti force majeure aplinkybe.

Taip pat buvo prašoma skubiai imtis stichinės sausros krizės valdymo, tam skiriant pakankamus resursus. ŽŪM buvo raginama skubiai priimti sprendimus dėl BŽŪP strateginio plano ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių įgyvendinimo lankstumo bei išimčių esant tokiai sudėtingai meteorologinei situacijai. „Kreipimesi buvo prašoma leisti ganyti ir ruošti pašarus žaliojo pūdymo, įsėlių posėlių, tarpinių pasėlių plotuose, žolinėse juostose, dalyvaujančiose ekologinėse sistemose ir negamybinėse veiklose atsižvelgiant į pašarų gyvuliams trūkumą, leisti taikyti minimalaus augalų išlaikymo dirvoje termino reikalavimo išimtį plotams, kuriuose deklaruoti įsėliniai arba posėliniai augalai, ir netaikyti žemės ūkio subjektams sankcijų už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą ar įvykdymą nevisa apimtimi. Apmaudu, kad į kreipimąsi oficialaus atsakymo negavome. Ūkininkai kasdien teiraujasi, ką jiems daryti. Asmeniškai siunčiau kelis laiškus viceministrui Egidijui Giedraičiui, kuris atsakė, kad misterija be EK palaiminimo nieko oficialiai padaryti negali“, – apgailestavo Z. Dargienė.

Aiškina, kaip elgtis

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius ŪP teigė, kad jie oficialaus atsakymo į kreipimąsi nėra gavę. Tačiau į kreipimąsi buvo sureaguota. ŽŪM ir NMA ūkininkams aiškino, kaip jiems elgtis esant problemai. Tačiau kaip ūkininkui būti tikram, kad jis bus teisus ir sugebės save apginti, kad tai buvo force majeure aplinkybės, jei jis žaliuosius pūdymus panaudos pašarams? Valdininkai aiškina, kad reikia pateikti duomenis ir juos vertins NMA. Ar jų pakaks? Ar juos pateikęs ūkininkas bus ramus? Juk nesinori du kartus ūkininkui nukentėti: vieną kartą nuo gamtos, kitą – nuo valdžios.

Pasak LŪS pirmininko, šį klausimą dar kartą kėlė Kauno r. ūkininkų sąjunga, inicijuodama susitikimą, į kurį buvo pakviesti NMA atsakingi darbuotojai. Jie bandė paaiškinti šią situaciją. Tačiau po paaiškinimų aiškiau nepasidarė. „LŪS taip pat buvo surengusi posėdį. Jame viceministras E. Giedraitis ramino ūkininkus, kad jie atsipalaiduotų, kad jiems tikrai nieko blogo nebus, nes ministerija supranta sudėtingą situaciją. Galbūt politikai ir supranta. Tačiau ar šiuo atveju jie prisiima visą atsakomybę? Jei tai, ką sakė E. Giedraitis, būtų paversta teisės aktu, ministro įsakymu, tuomet ūkininkai būtų ramūs, jiems būtų aišku, ką reikia pateikti norint nustatyti force majeure aplinkybes. Tuomet ir NMA, vadovaudamasi ministro įsakymu, neturėtų vietos improvizacijoms. Tačiau mes iš ministro to nesulaukėme ir žinome, kodėl. EK nedavė sutikimo Lietuvai į jų pateiktą prašymą keisti strateginio plano sąlygų dėl sausros. Lietuva EK nepateikė pakankamai įrodymų, kad pas mus yra tokia sudėtinga situacija. Nieko keisto. Juk Lietuva nepaskelbė šalyje stichinės sausros. ES akimis žiūrint, tai yra labai lokalių teritorijų problema ir jai spręsti neva galima ieškoti ir kitų resursų, o ne keisti žemės ūkio politiką. Manau, Lietuvos politikai sau prisišaudė į kojas, nes jiems pritrūko politinės valios paskelbti stichinę sausrą. Kodėl taip buvo? Nes reikėjo prisiimti atsakomybę ją valdyti, be to, jai valdyti reikėjo panaudoti papildomus resursus“, – ŪP dėstė R. Juknevičius.

Privalo pateikti įrodymus

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 82, 2023 m. liepos 25 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Zitos DARGIENĖS ir redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.