Žalinimas – prieš ūkininką ir prieš gamtą?

Ko gero, dar nebuvo tokio reikalavimo, kuris taip priešintų agropolitikų ir žemdirbių interesus, kaip žalinimas. Nesutarimų būta jau nuo pat žalinimo pradžios, t. y. nuo 2014-ųjų, tačiau šiemet birželį Europos Parlamente įvykęs balsavimas dar labiau sukiršino abi puses. Nedidele balsų persvara europarlamentarai nusprendė, jog, įgyvendinant žalinimo programą, kai kuriose ekologiniu atžvilgiu svarbiose vietovėse (EASV) chemijos draudimas įsigalios jau nuo 2018 m. Abiejų pusių argumentai skirtingi – politikai Briuselyje mojuoja dokumentais tvirtindami, kad žalinimas būtinas gyvybingoms dirvoms palaikyti, o ūkininkai atkerta, kad šis sugriežtinimas nusigręžė ne tik nuo jų, bet ir nuo gamtos. Žemdirbių teigimu, šis reikalavimas jiems per didelė finansinė našta, o tai reikš nieką kitą, kaip šalies ūkių smukdymą.

Augins, bet ne žalinimui Jaunasis Vilkaviškio krašto ūkininkas Benjaminas Španje atviras: plačiau įsigilinti į kitąmet įsigaliosiančius žalinimo reikalavimus nebuvo kada, nes šie metai grūdininkams ir taip buvo nelengvi. Vos spėji derlių nuimti, o kada dar į visą popierizmą įsigilinti, kurio ne tiek ir mažai. Tačiau ūkininką nuvylė žinia, kad jau kitą pavasarį savo pamėgtų pupų žalinimo tikslais jis nebegalės auginti. Tiesa, galės, bet nebenorės, nes pupas auginti be chemijos – nuostolinga. Vis dėlto žemdirbys rankų sudėjęs nesėdės: pupas augins ne žalinimo tikslais, o aplinkosauginę programą jis ruošiasi įgyvendinti deklaruodamas kraštovaizdžio elementus. „Dirbu apie 60 ha žemės, žalinimui buvau palikęs 6 ha pupų. Jas auginsiu ir toliau produkcijai parduoti“, – kitų metų planus jau dėlioja ūkininkas B. Španje.

Naujos taisyklės tuštins kišenes Kol dalis ūkininkų nerimauja nespėję perprasti naujų žalinimo taisyklių, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas neslepia nuostabos, kad žalinimo pakeitimai ūkininkams ant galvos nukrito kaip iš dangaus – nebuvo jokio pereinamojo laikotarpio, galinčio padėti palaipsniui pereiti prie naujovių. Tai ypač aktualu šiemet, kai ūkininkams ir taip buvo nelengva išauginti ir pateikti aukštos kokybės derlių. „Politikams lengva patarti rinktis kitas alternatyvas ir neauginti pupų, žirnių. Juk jie dirba ar nedirba, jiems atlyginimai vis vien mokami! O mes gyvename iš to, kiek užauginame produkcijos. Jeigu savo penkiuose procentuose ariamos žemės negalėsime kažko auginti, vadinasi, patirsime nuostolių“, – piktinasi jis. LGAA vadovas įsitikinęs: žirnių ir pupų auginimas be chemijos bus nuostolingas, o žalinimo išmoka patirtos finansinės skriaudos nekompensuos. „Noriu priminti, kad dar 2011 m. (prieš įsigaliojant žalinimo programai) Europos Komisijos užsakymu buvo atliktas tyrimas, siekęs išsiaiškinti, kiek ūkininkams kainuos žalinimas. Atsakymas – 30–40 Eur vienam hektarui! Jei žemdirbys ūkininkauja 100 ha, tai jam žalinimas, kuris, beje, iki šiol buvo daug liberalesnis, nei bus kitąmet, atsieidavo 3 tūkst. Eur. Manome, kad įvedus chemijos draudimą EASV plotuose ūkininkams vienas hektaras kainuos 100 Eur! Tai yra labai dideli pinigai ūkininkui ir, be abejo, labai smukdys žemės ūkį“, – niūriai prognozavo A. Macijauskas.

Vadina nelogišku ir nepagrįstu Reikalavimą nenaudoti augalų apsaugos produktų (AAP) pūdymo, azotą kaupiančių augalų, įsėlio bei posėlio plotuose, LGAA vadovas laiko nelogišku ir nepagrįstu. „Skaičiuojant parlamentarų balsus „už“ ir „prieš“, už chemijos draudimą balsavo tik 15 parlamentarų daugiau. Vadinasi, balsai pasiskirstė apylygiai. Tai labai kontroversiškas ir, mano galva, pats kvailiausias sprendimas, koks tik galėjo būti. Tai niekaip nesumažins pesticidų naudojimo, priešingai – gali tik padidinti. Aplinkosaugai naudos tai neduos, nes ūkininkai išmoko auginti azotą fiksuojančius augalus, todėl bėrė mažiau azoto trąšų, chemikalų išsiliejimo į upelius problema pamažu pradėjo tvarkytis. Dabar pupų ir žirnių nebeauginsime. Taikysime kitas žalinimo priemones, kurios aplinkosauginiu požiūriu nėra tokios efektyvios. Pavyzdžiui, galėsime laikyti juodąjį pūdymą, kuris, mano požiūriu, yra žalingas tiek dirvai, tiek gamtai. Nė vienas mokslininkas agronomas nėra pasakęs, kad tai yra geras sprendimas. Be to, Europoje sumažės žirnių ir pupų pasėliai, o tai paskatins genetiškai modifikuotų sojų rupinių iš JAV ir Pietų Amerikos importą. Keista, nes jau buvome lyg ir beapsirūpiną baltyminiais pašarais, o dabar žengsime dešimt metų atgal. Visi vis kalba apie žalinimą, bet gyvulius, paukščius šeriame genetiškai modifikuotais produktais, kurių apsaugai nuo piktžolių buvo naudotas Roundup“, – žodžių į vatą nevyniojo A. Macijauskas.

Chemiją laukuose draus tik po sėjos Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas pripažino, kad šiemet, kaip ir pernai, ūkininkai žalinimo užskaitą daugiausia gavo augindami azotą kaupiančius augalus: žirnius, pupas, vikius. 2017 m. šalies žemdirbiai išaugino apie 180 tūkst. ha (konvertavus žalinimui numatytą EASV koeficientą), o apskritai ankštiniai augalai žaliavo 260 tūkst. ha plote. Palyginimas: kartu sudėjus posėlį ir įsėlį tesusidaro keli tūkstančiai hektarų. Tačiau dalis ūkininkų iki šiol nežinioje: ar augalų apsaugos priemonių EASV plotuose nebus galima naudoti visai, o galbūt prieš išberiant sėklą bus galima panaudoti dirvinius herbicidus, suprask, sėklos nėra – nusikaltimo irgi? A. Karbauskas atsakymo prašė ieškoti viename iš nurodytų reikalavimų: draudimas nenaudoti AAP azotą kaupiančių augalų plotuose galioja nuo sėjos pradžios iki derliaus nuėmimo, vadinasi, ūkininkai už dirvinių herbicidų panaudojimą prieš sėją nebus baudžiami. A. Karbauskas įsitikinęs, kad kitąmet žirnių ir pupų plotai sumažės, bet nedaug, mat žemdirbiai, pamatę dvejopą jų naudą (aplinkosauginį efektą, solidų uždarbį realizuojant pupas, žirnius), juos ir toliau augins tik jau ne tiesioginėms išmokoms gauti, o susietajai paramai už baltyminių augalų auginimą. O parama ne tokia ir menka – 42 Eur/ha. NMA duomenimis, 2017 m. už baltyminius augalus susietosios paramos paprašyta 21 389 paraiškose. Visos paraiškos dar nėra baigtos administruoti, todėl tiksli informacija dar neteikiama, tačiau jau šiandien šią paramą gavo 97 proc. pareiškėjų. O štai žalinimo išmokos už 2017 m. deklaruotus plotus dydis siekia 49,22 Eur/ ha. Remiantis ES mokėjimo reglamentu, išmokos mokamos nuo gruodžio 1 d. iki kitų kalendorinių metų birželio 30 d. Tačiau jau šiandien NMA baigė administruoti daugiau nei 95 proc. paraiškų žalinimo išmokai gauti, iš kurių net 99,5 proc. paraiškų atitinka visus žalinimo reikalavimus.

Kaimynas purškia, o tu kaltas? Viename lauke veši žalinimo tikslais auginami žirniai, gretimame – kviečių laukas, kuris niekaip su žalinimu nesusijęs. Ar tai reiškia, kad kaimyniniame lauke pesticidais purškiami laukai automatiškai žirnių lauko šeimininką padarys pažeidėju? A. Karbauskas ramino, kad net jeigu ir tikrintojas užsuktų į žirnių lauką, mėginys jokiais būdais nebūtų imamas iš pakraščio, todėl sąžiningiems žemdirbiams baimintis nėra pagrindo. „Kas bus ūkininkams, kurie vis tiek piktybiškai nepaisys AAP draudimo EASV plotuose? Jei lauką patikrinus NMA tikrintojui paimti mėginiai parodys, kad buvo naudoti pesticidai, ūkininkas paprasčiausiai negaus žalinimo užskaitos už tą plotą. Jei kiti EASV plotai atitiks reikalavimus – viskas gerai. Juk tikslas ir yra, kad bent 5 proc. ariamosios žemės turi būti EASV“, – aiškino A. Karbauskas.

Įsėlis ir posėlis – daugiau lankstumo Kita žemdirbiams siūloma žalinimo alternatyva – pūdymas. ŽŪM atstovas priminė, kad juodojo ir žaliojo pūdymo plotuose, skirtuose žalinimui, AAP naudojimas draudžiamas nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki liepos 31 d. Ūkininkai, kurie galbūt atsisakys ir šio žalinimo būdo, galės rinktis posėlį arba įsėlį. Pasak A. Karbausko, plotuose, kuriuose žalinimo tikslais naudojamas įsėlis, AAP draudimas galioja įsėlinės kultūros išlaikymo laikotarpį, t. y. tik po einamaisiais metais deklaruojamų augalų derliaus nuėmimo. AAP naudojimas nėra draudžiamas deklaruojamų augalų plotuose iki jų derliaus nuėmimo. Įsėlis gali būti išlaikomas trumpiau nei iki spalio 15 d., su sąlyga, kad pradedama žieminių augalų sėja. „Tarkime, liepą ar rugpjūtį nukūlus javus, įsėlį galima sunaikinti nesulaukus spalio 15 d., jei norima sėti žieminius pasėlius. Nebeliko reikalavimo, kad po derliaus nuėmimo reikės laukti kelias savaites, norint suarti žolinį įsėlį. Žinoma, NMA tai patikrinti bus sudėtingiau, tačiau tikrintojai ūkiuose lankysis anksčiau, prieš dorojant derlių, kad būtų aiškiai matomi įsėliniai augalai“, – dėstė A. Karbauskas. Kitas nelabai ūkininkų mėgstamas, bet nuo kitų metų galimai vienu iš pagrindinių žalinimo įrankių užskaitai gauti tapsiantis – posėlis. Šiuose plotuose AAP draudimas galioja posėlio kultūros išlaikymo laikotarpį, t. y. tik po einamaisiais metais deklaruojamų augalų derliaus nuėmimo. Posėlis gali būti išlaikomas trumpiau nei iki spalio 15 d., su sąlyga, kad jis bus išlaikytas minimalų, nenutrūkstamą 8 savaičių terminą. „Pavyzdžiui, apie įvykdytą posėlio sėją ūkininkas praneš NMA per 7 d. ir nuo tos dienos jam skaičiuojamas laikas. Kitaip tariant, galutinė posėlio išlaikymo diena nebūtinai privalo būti spalio 15 d. Tai gali būti bet kuri kita diena, svarbu, kad augalai būtų išlaikomi 8 savaites, – tikino Išmokų už plotus skyriaus vedėjas. – Tikimės, kad 2018 m. įsėlio ir posėlio elementai bus populiaresni, juolab kad jie turi apčiuopiamą naudą dirvai. O ūkininkai galvojantys apie ateitį, ir sieks išlaikyti produktyvią dirvą.“

Koeficientai keisis nedaug ES institucijose netrūko diskusijų apie bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) supaprastinimą, o kartu ir žalinimo schemą. Buvo aptariama ir kai kurių EASV koeficientų suvienodinimo sistema. Tai būtų leidę keisti šiuo metu nustatytus koeficientus. „Diskusijų jau nėra, tačiau ši mintis nepatvirtinta. Visas BŽŪP supaprastinimo paketas turėtų įsigalioti nuo 2018 m. Nuo kitų metų azotą kaupiančių augalų 1 kv. m turėtų atitikti ne 0,7 kv. m EASV ploto, o 1. Posėlis ir įsėlis lieka nepakitęs. Šį sprendimą nekeisti likusių koeficientų Europos Komisija argumentuos tuo, kad AAP draudimas einamaisiais metais galios tik nuėmus pagrindinę augalų kultūrą iki žieminių pasėlių sėjos. Kitaip tariant, nėra jokio tikslo juose naudoti AAP“, – sakė A. Karbauskas.

Monika KAZLAUSKAITĖ ŪP korespondentė