Žalio maisto ambasadoriai

Ne veltui sakoma: pasakyk, ką valgai, pasakysiu, kas tu. Ieškantieji kelio į sveiką mitybą ir gyvenseną rinkosi į savaitės mokymus „Gyvo maisto programa“. Pasak Ann Wigmore fondo įkūrėjo ir sveikatos entuziasto Pauliaus Jaruševičiaus, kiekvienas savo tūkstančio mylių kelionę tobulėjimo ir sąmoningumo link pradeda nuo pirmo žingsnio...

Jūratė Kluonė: „Gyvas maistas – „du viename“

„Sveika mityba domėjausi nuo pat paauglystės, – sako Pauliaus Jaruševičiaus dešinioji ranka, žaliosios virtuvės pagrindinė šefė, jo žmona Jūratė Kluonė. – Būtent tada persirgau gelta. Negalėjau valgyti mėsos, todėl pradėjau ieškoti alternatyvios mitybos privalumų. Perėjau ir vegetarizmo, ir žaliavalgystės stadijas. Pamažu suvokiau, kad būtent tai yra tinkamas ir natūralus žmogaus mitybos principas. O tada keitėsi viskas: be dramatiškų atsisveikinimų prie konteinerio atsidūrė ir skrudintuvė, ir kavos virimo aparatas. Dabar į kavinę užsuku ne kavos pagurkšnoti ar pyragėlį sukrimsti, o šviežių vaisių kokteilio išgerti.“ Kaip su žaliuoju maistu išsiverčia žiemą, kai organizmui reikia šilumos? Žiemą išsiverda ir bulvių, ir neskrudintų grikių košės. „Kartais gardžiuojamės rankiniu būdu sumaltų, karštu vandeniu užpiltų ir šiek tiek pabrinkintų avižų dribsnių koše. Šviežiai sumaltos avižos nepaprastai skanios, išeina kaip žaliavalgių košė“, – dalijasi atradimais Jūratė. Anot J. Kluonės, „pirmiausia reikia išsiugdyti įprotį skaityti produktų sudėtį – nuo pradžios iki pat galo. Jei randu bent tris E, ranka automatiškai produktą padeda atgal į lentyną. To stengiuosi išmokyti ir savo vaikus. Spartėjant gyvenimo tempui vis mažiau laiko ir pastangų skiriame sveikesnei mitybai. Žmonės kartais sunkiai suvokia, kad neužtenka trumpalaikėmis dietomis išvalyti organizmo, būtina pakeisti ir sureguliuoti ne tik savo mitybą, bet ir gyvenimo būdą. Gyvo maisto paslaptis yra ta, kad jis padeda organizmui tinkamai išsivalyti ir pamaitina. Taigi gauname tarsi dvigubą paketą – „du viename“.

Paulius Jaruševičius: „Nuo netinkamos gyvensenos tablečių nėra“

Mūsų propaguojamo mitybos būdo esmė yra gydomoji mityba. Šį mitybos modelį sukūrė mūsų tautietė Ona Varapickaitė. Ištekėjusi už amerikiečio, ji pasivadino Ann Wigmore. Esame gavę įgaliojimus sukurti gyvo maisto programą Lietuvoje, jau išvertėme ir išleidome dvi A. Wig­more knygas. Nuo neatmenamų laikų buvome kraštas, kur žmonės žinojo, kaip galima pasveikti be vaistų ir išlikti sveikiems visą gyvenimą. Ir maitinosi žmonės čia labai sveikai. Deja, civilizacija ir šiuolaikinė industrija, t. y. masinė pramonė, sulaužė tas tradicijas. Šiandieninė mityba yra kenksminga žmonėms. Statistika negailestingai atskleidžia, kad gyvensenos ligų daugėja. Pagal Ann Wigmore mokymą: nereikėtų kištis į mūsų organizmą, o vertėtų pakeisti gyvenseną iš ydingos į tinkamą, ir mes būsime sveiki iki pat senatvės. Gyvo maisto programa skirta sąmoningumui ugdyti, mes norime suteikti žmonėms informacijos, kad jie suprastų, nuo ko priklauso jų sveikata. Jei mūsų organizmas yra užterštas, mes negalime įsisavinti maistinių medžiagų, todėl privalome pirmiausia išsivalyti organizmą ir tada pereiti prie tinkamos mitybos. Siūlome nors savaitę atsisakyti mėsos, pieno produktų, aliejaus, druskos, cukraus ir maitintis augaliniais patiekalais, kuriuose nėra jokių gyvūninių produktų, prieskonių, taip pat česnakų ir svogūnų, o maistas termiškai neapdorotas ar gaminamas ne aukštoje temperatūroje (nekeptas, nevirtas). Mokymų savaitę kviečiame žmones paskanauti energinės sriubos, kurią sudaro iki vientisos masės susmulkintos salotos, įvairūs žalėsiai ir skirtingų augalų daigai. Gydomosios mitybos pagrindas yra jauni augalų daigai ir kviečių želmenų sultys.

Pauliaus patarimai:

• Atsisakykite visų produktų, kuriuose yra kokių nors maisto papildų, vadinamųjų E (E621, E211 ir kt). Vadinasi, pradėkite skaityti etiketes.
• Negerkite jokio skysčio valgydami ir vos pavalgę. Gerti rekomenduojama 20–30 min. prieš valgį ir 1–2 val. po valgio.
• Nevalgykite vaisių po valgio. Po sunkaus maisto suvalgyti vaisiai labai ilgai laukia suvirškinimo eilės ir virsta nuodais mūsų organizmui. Laikykitės tokios paprastos taisyklės: lengvą maistą valgykite maitinimosi pradžioje, o sunkų – pabaigoje.
• Nemaišykite krakmolo su baltymais, kad būtų aiškiau, – bulvių su kotletais. Bulves suvalgykite atskirai, lukterėkite bent 5–10 min. ir tada jau valgykite kotletą. Jei norite bulvių, valgykite jas su krapais, kitomis šviežiomis salotomis, bet ne su mėsa.
• Valgykite raugintų daržovių (kopūstų, burokėlių, obuolių, moliūgų), kad pagerintumėte savo žarnyno mikroflorą. Natūraliai raugintos daržovės mums ne mažiau naudingos negu šviežios.
• Stenkitės iki 12 val. nevalgyti sunkaus maisto.
• Valgykite sezonines ir ekologiškai užaugintas daržoves, vaisius.
• Jei maitinatės sveikai, pakanka išgerti 1,5 l vandens, o jei nesveikai, reikėtų jo kiekį padidinti iki 2,5 l. Kodėl? Tie, kurie maitinasi gyvu maistu, skysčių gauna su augalų ir sėklų daigais. Atsižvelkite ir į aplinką, kurioje būnate: joje drėgna ar sausa? Drėgnu oru vandens poreikis būna mažesnis, o jei oras sausas – vandens reikėtų gerti daugiau. Jeigu jauti troškulį, vadinasi, tavo organizmui jau trūksta litro vandens.

Avokadų trintinys (gvakamolė)

• 2–3 avokadai
• 1 sauja petražolių
• 1 sauja krapų
• 1–2 česnako skiltelės arba sauja česnako laiškų
• 1 sauja saulėgrąžų daigų
• 50–60 ml šviežiai spaustų citrinų sulčių

Visas sudedamąsias dalis sutrinkite elektriniu trintuvu. Ant viršaus užbarstykite smulkintus saulėgrąžų daigus.

Vilija ir Arvydas Zablockiai:  „Mes – dar tik mokiniai“

„Atvykome į šiuos mokymus iš Norvegijos, kurioje gyvename ir dirbame jau aštunti metai. Mes – dar tik mokiniai, nes sveika mityba domimės tik nuo praeitų metų rugsėjo. Todėl norime išmokti, kaip reikia tinkamai maitintis, kaip gaminti patiekalus. Dabar esame tarsi pereinamajame lygmenyje. Jau atsisakėme mėsos, pieno produktų, tačiau dar šiek tiek vartojame žuvies ir medaus. Šiuos ieškojimus, aišku, paskatino ligos. Ir ateityje žadame dalyvauti tokiuose mokymuose, nes mūsų siekis – žaliavalgystė“, – pasakoja sutuoktiniai Zablockiai.

Aldona ir Rimantas Čiūtai:  „Tikras išganymas šiuolaikiniam žmogui“

„Kadangi sveika mityba domiuosi jau ne vienus metus, daug ką teko išbandyti. Čia mėginu įsiklausyti į save“, – pasakoja Aldona Čiūtienė, į mokymus atvykusi su vyru Rimantu. Abu tikina, kad pojūčiai – patys geriausi. „Be galo daug energijos suteikia gyvosios sultys ir kitas gyvas maistas. Negalima tų sulčių staigiai ryti, reikia kuo ilgiau palaikyti burnoje, prasiskalauti burną, nes taip maitinamos ir smegenys, labai gerai dantims. Tokį gėrį reikia gerti su pasimėgavimu, geromis mintimis“, – ragina Aldona. Rytais šeima geria nuo 10 iki 40 mg želmenų sulčių, nes daugiau organizmas nepasisavina. Žaliuosius kokteilius, ypač vaikams, paskanina bananu, obuoliu ar uogomis. „Gyvosios sultys patiekiamos ir geriamos prieš maistą, todėl organizmas spėja pasiruošti virškinimui. Tokia mityba yra tikras išganymas šiuolaikiniam žmogui, kuris kone visą dieną praleidžia prie kompiuterio“, – tvirtina R. Čiūtas. Beje, prieš atvykdama į šiuos mokymus A. Čiūtienė metė sau iššūkį. „Norėjau išsiaiškinti, ar man pavyks įveikti šokolado priklausomybę. Keista, bet valgant gyvą maistą nesinori jokio saldumyno, jokių vaisių“, – džiaugiasi moteris.

Rauginti kopūstai su morkomis

• 1,25 kg baltojo kopūsto
• 250 g morkų

Kopūstą nuplaukite ir nuplėškite 3 ar 4 lapus, juos panaudosite vėliau. Morkas sutarkuokite. Kopūstą supjaustykite ir sutarkuokite stambia trintuve. Raukite kopūstus gerokai didesniame moliniame ar stikliniame inde, kad susidariusios sultys neišbėgtų. Pirmiausia dėkite sluoksnį kopūstų, juos gerai suspauskite. Toliau berkite dalį morkų, jas irgi suspauskite, ant viršaus – kopūstus, vėl suspauskite. Taip sluoksniuokite iki galo, ant viršaus uždėkite kopūsto lapus. Uždenkite lėkšte ir ją paspauskite sunkesniu daiktu. Indą užtieskite rankšluosčiu ir palikite rūgti. Kopūstai rūgsta 4–5 dienas 20 oC temperatūroje. Gali būti išrūgę ir po 3 dienų, nelygu kokioje temperatūroje laikysite. Trečią rūgimo dieną paragaukite. Jei nerūgštu, palikite dar vienai dienai. Rūgimas priklauso nuo temperatūros. Kai kopūstai išrūgs, nuimkite svarmenį, lėkštę ir lapus. Viršutiniai sluoksniai gali būti kiek patamsėję, o paviršiuje susikaupęs skystis. Ilgu mediniu šaukštu subadykite, kad rūgimo sultys subėgtų žemyn. Gerai sumaišykite. Kopūstus perdėkite į švarius stiklainius ir laikykite uždengtus šaldytuve.

Energinė sriuba pagal Ann Wigmore

• 50 g morkų
• 50 g cukinijos
• 2 šaukštai daigintų lęšių
• 150 ml redžiuvelako (arba vandens su citrina)
• 50 g laukinių žolių (kiaulpienių, kartenių, dilgėlių ar pan.)
• 320 g saulėgrąžų daigų
• 70 g grikių daigų

Pirmiausia elektriniu trintuvu sutrinkite morkas, cukiniją, lęšius ir redžiuvelaką. Paskui dalimis dėkite daigus ir laukinius augalus. Viską trinkite, kol gausite vientisą masę.

Snieguolė Ladinskienė:  „Kviečių želmenys – mūsų kava“

Niekas šioje žaliojoje virtuvėje nečirška ir nekunkuliuoja, tik švelniai moterų rankos plauna ir dėlioja gyvybės kupinus daigelius. Pasirodo, gyvo maisto propaguotojai geria savąją „kavą“, tik ji, kaip ir viskas, – žalia. Prie pasirengimo darbų prisidedanti Snieguolė Ladinskienė teigia, kad sunkiai galima palyginti kavos ir želmenų poveikį mūsų organizmui. „Iš ryto išgėrę kavos, jos poveikį jaučiame tik kelias valandas, paskui ir vėl jos norisi. O štai išgėręs želmenų sulčių, žvalus ir energingas būni visą pusdienį, gal net visą dieną. Ir nebūtina jų gerti kiekvieną dieną, geri tada, kai pradedi jausti energijos stoką, kai tau jų norisi. Čia ne kava – nėra jokios priklausomybės“, – savo žvalumo paslaptį atskleidžia S. Ladinskienė. Pakeitę mitybos įpročius, pakeitė ir gyvenamąją vietą – išsikraustė gyventi į kaimą Radviliškio rajone. „Teko girdėti, kad net tame kaime yra žaliavalgių. Šis „žaliasis virusas“ plinta ne tik miestuose, bet ir kaimuose“, – sako ir mitybą, ir gyvenimo būdą pakeitusi S. Ladinskienė.

Vilija Vedlūgienė: „Patiekale turi atsiskleisti natūralūs augalų skoniai“

Mikliai tarp stiklainėlių su sudaigintomis sėklomis besisukiojanti Vilija Vedlūgienė keletą mėnesių žaliosios kulinarijos paslapčių sėmėsi Ann Wigmore natūralios sveikatos institute Puerto Rike (JAV). „Taip jau esame įpratę nuo vaikystės, kad maistas turi būti toks, kokį mama gamino. Norint tuos įpročius pakeisti, tenka gerokai pasistengti ir pakeisti savo mąstymą. Pavyzdžiui, mums įprasta, kad salotų lapai vartojami salotoms, tačiau iš jų juk galima pagaminti ir gardžių suktinukų, ir dar ką nors“, – dalijasi patirtimi V. Vedlūgienė. Moteris apgailestauja, kad daugumai motyvacija atsiranda tik susirgus, todėl labai smagu, kai žmonės mokosi sveikos mitybos dėl geresnės savo ir savo vaikų savijautos, nelaukdami, kol ištiks bėda. „Gyvo maisto mityba mums garantuoja šimtą procentų gyvybės, jei tik mes sugebame į tai pažvelgti kūrybiškai. Kūrybiškumas man atrodo ir gebėjimas daigeliuose glūdinčios gyvybės gaivumo neužmušti aštriais prieskoniais. Populiariųjų prieskonių – pipirų, druskos – mes nevartojame, nes savo smarkiu skoniu jie užgožia natūralų kitų sudedamųjų dalių skonį. Patiekale turi atsiskleisti visi natūralūs augalų skoniai, o ne dirbtinai sukurti. Druską mums atstoja jūržolės. Užtenka 2–3 dienas nevartoti pipirų ar druskos ir pradedi jausti natūralius skonius. „O, koks skanus agurkas!“ – pagalvoji.“

Žalieji patarimai

• Nereikia riešutų maišyti su saldumynais. Riešutus valgykite su daržovėmis. Vienas iš patiekalų galėtų būti riešutų paštetas. Šiam paštetui pagaminti riešutus pamirkykite, šiek tiek padaiginkite, paskui sumalkite ir sumaišykite su daržovėmis, petražolėmis ir kitomis žolelėmis.
• Saldumynus puikiausiai atstoja saldesni džiovinti vaisiai, nors jų padauginti irgi nereikėtų.
• Kad maistas išliktų gyvas, jis turi būti ruošiamas ne aukštesnėje kaip 41 laipsnio temperatūroje.
• Geriamą vandenį galite paskaninti šviežio imbiero gabaliukais ir saulėgrąžų daigais.
• Sultingiausi saulėgrąžų ir žirnių daigai.
• Prieš vartojimą visas sėklas reikia pamirkyti bent 8 val., išskyrus neskrudintus grikius, kuriems pakanka pabūti vandenyje nuo 20 min. iki 2 val.
• Dauguma sėklų daiginamos 10–11 dienų, kasdien ryte ir vakare reikia pakeisti vandenį.

Gyvosios sultys

• 40 proc. agurkų sulčių
• 10 proc. salierų sulčių
• 50 proc. saulėgrąžų ir žirnių daigų sulčių
• šiek tiek vandens praskiesti (nebūtina)

Ramintos Lisauskienės tekstas Laimučio Brundzos nuotraukos