Columbus -1,8 °C Debesuota
Penktadienis, 7 Kov 2025
Columbus -1,8 °C Debesuota
Penktadienis, 7 Kov 2025


Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė  

Žalioji elektra ar biometanas?

2024/05/01


Europos Sąjunga (ES) yra užsibrėžusi labai ambicingus biometano gamybos ir panaudojimo tikslus. Ir Lietuvoje ministerijos kalba apie proveržį, tačiau jų planai nuo realybės skiriasi. Visi sutinka, kad biometano gamyba – žiedinės ekonomikos pavyzdys, tačiau panašu, kad valdžiai arčiau širdies yra elektra ir vandenilis, o biometanas – ignoruojamas.

Siekiai – labai ambicingi

Seimo Ekonomikos komitete (EK) buvo apžvelgtos dabartinės biometano dujų gamybos bei panaudojimo galimybės ir ateities perspektyvos. Ministerijų atstovai pristatė, kokie siekiai šioje srityje išsikelti ir kaip remiama bei skatinama biometano dujų gamyba. O praktikai pastebėjo, kad realybė yra nutolusi nuo ministerijų planų. Be to, jiems susidaro įspūdis, kad valdžia vienas žaliosios energijos rūšis mėgsta ir net globoja labiau nei kitas.

ES yra užsimojusi reikšmingai sumažinti iškastinio kuro naudojimą, gamtinių dujų importą ir iškėlusi ambicingą siekį – iki 2030 m. biometano gamyba ES turėtų sudaryti ne mažiau kaip 35 mlrd. kub. m. Energetikos ministerijos (EM) Tvarios energetikos politikos grupės patarėjas Aurimas Salapėta pastebėjo, kad, norint pasiekti užsibrėžtą tikslą, dabartinę biodujų ir biometano gamybą reikės padidinti daugiau nei 10 kartų – nuo 2021 m. ES pagamintų apie 3,5 mlrd. kub. m iki 35 mlrd. kub. m 2030 m. Čia turės pasistengti visos ES šalys narės.

„Lietuvoje spartesnė biometano gamybos plėtra prasidėjo 2020 m., kai atsirado pirmosios paramos schemos. 2023 m. buvo įgyvendintas pirmasis gamybos projektas, taip pat nuo senesnių laikų kasmet pagaminama apie 400 GWh biodujų, kurios naudojamos elektros energijos ir šilumos gamybai, veikia kilmės garantijų ir degalų apskaitos vienetų sistemos“, – situaciją pristatė EM atstovas.

A. Salapėta prognozavo, kad, įvertinus per Klimato kaitos programą (KKP) finansuojamus projektus ir plano „Naujos kartos Lietuva“ (RRF lėšos) iniciatyvas, iki 2025 m. galima tikėtis, jog biometano gamybos apimtys viršys 1 TWh. Įvertinus preliminarius prijungimo prie dujų tinklų prašymus, gamybos kiekis iki 2030 m. galėtų padidėti dar daugiau nei 1 TWh. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų plane koreguojama, kad biometano gamyba didinama nuo 1 iki beveik 1,5 TWh. O Alternatyviųjų degalų įstatyme numatyta siekti, kad apskritai žaliosios dujos transporto sektoriuje 2030 m. sudarytų ne mažiau kaip 5 proc.

Rinka nefunkcionuoja

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė antrino, kad biometano gamybos srityje laukia didelis proveržis. „Tai yra labai svarbus produktas žemės ūkyje ir maisto pramonėje ir turbūt geriausias žiediškumo ir tvarumo pavyzdys. Džiaugiamės, kad galėsime suvaldyti dalį metano emisijų, nes žemės ūkis generuoja daugiau kaip 50 proc. viso metano, kuris nėra absorbuojamas jokių augalų. Šiuo atveju metanas yra eliminuojamas, o biodujų gamybos metu dar gaunamas digestatas – vertinga biotrąša. ES kalbama apie digestato panaudojimą, reglamentavimą ir rekomendacijas ūkininkams, transporto digestatui vežioti optimizavimą. Dabar tai yra vienas iš pagrindinių mūsų iššūkių“, – aiškino ŽŪM atstovė.

D. Miniataitė atkreipė dėmesį, kad biometanas gaminamas ne tik iš mėšlo ir srutų, bet ir iš įvairių biomasės variantų, kaip tai daroma Europoje, ir gaunamas skirtingos kokybės digestatas. „Biometano gamyba kaimo teritorijose – labai perspektyvus dalykas. Ir NEKS yra įsipareigojimas 50 proc. mėšlo ir srutų perdirbti į biodujas. Be to, Lietuvoje turime daug biomasės, ypač žolės, kuri nėra naudojama pašarams, nes pas mus, deja, gyvulių mažėja“, – kalbėjo ŽŪM vyriausioji patarėja.

Kartu ji pripažino, kad čia ne viskas sklandu – kol kas dar nefunkcionuoja žaliavų ir digestato rinka, todėl tai reikia nedelsiant reglamentuoti ir įkainoti, kad ir žaliavos, ir digestatas nebūtų tik atlieka.

Žada proveržį, bet riboja

EK buvo pristatyta, kokia yra numatyta parama biodujų gamybai ir jų panaudojimo infrastruktūrai. Susisiekimo ministerija yra paskelbusi dvi priemones, kurių viena yra skirta paremti biodujų stotelių įrengimą (6,9 mln. Eur), kita – biodujomis varomoms sunkiosioms transporto priemonėms ir tarpmiestiniams autobusams įsigyti.

Aplinkos ministerijos (AM) Klimato politikos grupės vyresnysis patarėjas Tomas Aukštinaitis aiškino, kad 2020–2023 m. buvo vykdomas 21 projektas, susijęs su biometano dujų gamyba, valymo įrangos diegimu ir pan. Jų įgyvendinimui iš KKP skirta 51 mln. Eur. Visus projektus įgyvendinus, tikimasi, kad metinė biometano dujų gamyba turėtų siekti apie 127 mln. kub. m. Iš KKP numatyta ir toliau finansuoti biometano gamybą ir biodujų išvalymą – tam suplanuota 17 mln. Eur paramos.

EM šiemet atnaujino kvietimą teikti paraiškas dėl paramos iš RRF biometano gamybos įrenginiams įsigyti, tam skirta 8 mln. Eur. Planuojama, kad 2024 m. prie dujų tinklų turėtų būti prijungtos dvi naujos biometano jėgainės, o iki 2025 m. – dar 5 jėgainės.

ŽŪM finansuoja mažų biodujų jėgainių įrengimą ūkiuose, bet čia yra tam tikrų apribojimų. D. Miniataitė aiškino, kad yra remiamos tvarios investicijos, kai statomos mažos biodujų jėgainės, kur pagamintos biodujos gali būti panaudojamos tik ūkininko ūkyje. „Šiuo metu yra patvirtinta 13 tokių paraiškų, pagal kurias bus finansuojamos vietinio pobūdžio biodujų jėgainės. Jos sprendžia tik ūkininko problemą, už ūkio ribų tas produktas nepatenka, bet taip numatyta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP)“, – patikslino ŽŪM atstovė. Kartu ji pripažino, kad dabartiniame kontekste, kai Europa numačiusi pagaminti 35 mlrd. kub. m biometano ir kalba apie vidutines bei dideles biometano gamyklas, jog savikaina būtų kuo mažesnė ir tos dujos galėtų būti konkurencingos, tokios sąlygos SP gal ir keistos.

Biometano Lietuvai nereikia?

Biodegalų gamintojos „Kurana“, kartu su bendrove „Tube Green“ pernai atidariusios pirmąją biometano gamyklą Lietuvoje, kuri produktą tiekia į magistralinį dujotiekį, generalinis direktorius Jurgis Polujanskas negailėjo liaupsių biometanui, tačiau ministerijų planus apie proveržį nuleido ant žemės.

„Mums norėtųsi, kad biometanas Lietuvoje būtų ir gaminamas, ir sunaudojamas. Tam reikia vietinės rinkos. O ką dabar matome – parama išdalyta 21 projektui, o realiai veikia dvi gamyklos: mūsų ir „Auga Group“, nors jau praėjo 4 metai. „Auga Group“ neturi prisijungimo prie „vamzdžio“ – mes padedame jų pagamintą biometaną tiekti į dujotiekį“, – akcentavo J. Polujanskas.

jurgis polujanskas
„Kuranos“ generalinis direktorius Jurgis Polujanskas: „Jeigu visi matome, kad biometanas – puikus produktas, kodėl visi vyriausybiniai konkursai organizuojami siekiant skatinti naudoti tik elektrą?“

Jis pridūrė, kad biodujų jėgaines statys tik tie, kurie turi prieigą prie dujotiekio, o tokių projektų nėra daug. „Kai kalbame apie žemės ūkį, karvides ir kt., tai jie nieko nesistatys, nes neturi tokios prieigos. O tie, kurie turi tokią galimybę, biometaną eksportuoja. Vadinasi, pinigai išdalyti, o produktas išvežamas už pigesnę kainą, nei būtų parduodamas Lietuvoje. Metanas eksportuojamas į šalis, kurios turi reikiamą infrastruktūrą, – Vokietiją, Daniją, Jungtinę Karalystę ir kt. Kodėl? Ogi todėl, kad Lietuvoje nėra biometanu varomo transporto“, – dėstė „Kuranos“ vadovas.

Propaguoja žaliąją elektrą

Bioetanolio ir biodujų gamyklos vadovas stebėjosi, kodėl pati valstybė nerodo gero pavyzdžio ir nenaudoja tokio transporto. „Jeigu visi matome, kad tai yra puikus produktas, kodėl visi vyriausybiniai konkursai organizuojami siekiant skatinti naudoti tik elektrą? Mes to nesuprantame. Pastarasis atvejis, kai Vilniaus savivaldybė paskelbė konkursą autobusams, kurie visi varomi elektra, nors nėra net pajėgumų juos pakrauti. Matyt, vaikomasi pigios politinės šlovės ir sakoma, kad mes būsime žaliausi ir tik elektriniai. Man atrodo, kad niekas neskaičiuoja pinigų, viena ranka daro vieną, o kita – kitą“, – J. Polujanskas atskleidė, kaip skiriasi skelbiamos ambicijos ir darbai.

Biojėgainių vystymo klasterio valdybos narys Ralfas Lukoševičius antrino, kad būtų gražu, jeigu valstybės valdomos įmonės, tarkime, „Ignitis“, ESO ar „Amber Grid“, važinėtų biometanu varomu transportu ir tai reklamuotų. „Juk jau visi įpratome, kad „Ignitis“ siūlo pirkti žaliąją elektrą, bet galėtų papropaguoti ir biometaną“, – svarstė R. Lukoševičius.

Dirbtinės kliūtys

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis