Žalioji revoliucija jau prasidėjo?

Taiko seniai ir plačiai

Šiemet deklaruota 2,904 mln. ha ploto pasėlių ir žemės ūkio naudmenų, iš kurių net maždaug 1,2 mln. ha – neariamoji žemdirbystė. Ariamosios žemės deklaruota beveik 2,3 mln. ha. Kai tokiame didžiuliame plote taikomos, kaip tvirtinama, aplinkai palankios ir tvarios žemės dirbimo technologijos, tai jau prilygsta žaliajai revoliucijai.

Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane buvo numatyta siekti, kad neariamosios žemės ūkio technologijos iki 2030 m. būtų taikomos 650 tūkst. ha plote. Iki 2030-ųjų dar toli, o planuotas skaičius jau dvigubai viršytas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) primininkas Aušrys Macijauskas „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad iš tikrųjų revoliucijos nėra, nes neariamosios technologijos, atsisakant plūgo, naudojamos seniai ir labai plačiai, tik apie tai nebuvo tikslių duomenų. Anksčiau pasėlių deklaracijose buvo galima pažymėti, ar dirva ariama, ar ne, bet tai nebuvo privaloma. Tad, tikėtina, kad vieni žymėjo, kiti galbūt ne.

„Dabar, kai pasiūlytos papildomos išmokos pagal neariamosios žemdirbystės ekologinę sistemą, visi ir deklaravo. Nematau čia jokios staigios revoliucijos, ji nuosekliai vyko pastaruosius 10–15 metų. Ir dabar yra taip, kaip mes visada sakome, – Lietuvos žemės ūkis yra vienas žaliausių ir vienas pažangiausių tausojančiuoju požiūriu Europos Sąjungoje (ES), viskas čia gerai“, – konstatavo grūdininkų organizacijos vadovas.

Jis pridūrė drįstąs teigti, kad Lietuvos žemės ūkis yra tvariausias ir mažiausiai žalos aplinkai ir klimatui darantis žemės ūkis ES. „Tai liudija faktai: mes naudojame mažiausiai trąšų, pesticidų, daugiausiai ES dirbame žemės nenaudodami plūgo. Vadinasi, esame žaliausi ir priekaištai mūsų žemdirbiams yra visiškai nepagrįsti, mūsų aplinkosaugininkai mus kritikuoja tiesiog neatsižvelgdami į faktus, nes jeigu pripažintų, kad mūsų žemės ūkis jau pakankamai žalias, jie, matyt, netektų darbo ir atlyginimų“, – samprotavo A. Macijauskas.

Situacija – dviprasmiška

Neariamosios technologijos Lietuvoje taikomos jau seniai, tačiau šiemet, tikėtina, bus nemažai naujokų, kurie drąsiai nėrė į naują veiklą. Taip ilgiau ar trumpiau dirbantys ūkininkai dažnai pasakojasi apie savo patirtį, kad perėjus prie naujo žemės dirbimo būdo, pirmaisiais 3 metais ar dar ilgiau krenta derlingumas, susiduriama su ligų, kenkėjų problemomis ir kt. Akivaizdu, kad daugiau ūkininkų deklaruoti neariamąsias technologijas paskatino už tai numatyta išmoka pagal ekologinę sistemą – juk tai papildomi pinigai prie menkos bazinės tiesioginės išmokos. Tačiau deklaravus 2,5 karto daugiau plotų, nei planavo Žemės ūkio ministerija, ir prisiėmus daugiau įsipareigojimų, žemdirbių lūkesčiai gali subliūkšti.

„Situacija – dviprasmiška. Rezultatai priklausys nuo metų, kai jie sausi, gal ir gerai toks žemės dirbimo būdas, nes jis sulaiko drėgmę. Kita vertus, reikės panaudoti daugiau chemijos – glifosatų, purškimų. Gyvulių augintojai gal ir bus apsigavę, nes kietą mėšlą geriau ir naudingiau aparti, o lėkščiuojant šias trąšas įterpti yra sudėtingiau. Taigi, bus visko, bet bandysime. Daliai laukų gal ir tinkama ši technologija, bet kiti plotai bus ariami. Gali būti, kad kitais metais bus deklaruojama mažiau neariamosios žemdirbystės“, – samprotavo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys.

Pieno gamintojas užsiminė, kad Žemaitijoje yra atvejų, kai ūkininkai, kurį laiką taikę neariamąsias technologijas, atsiprašė plūgo ir vėl ėmė arti laukus. „Mums šiame krašte sudėtingiau, visko turime: kalvelių ir pakalnių, durpynų, smėlio, molio, tad ne visur pritaikysi. Turime atsakingai atsirinkti laukus, susidėlioti, kur tai tinka, o kur ne“, – redakcijai sakė M. Kaktys, ir pats pastaraisiais metais dar tik kaupiantis neariamosios žemdirbystės patirtį.

Greičiau ir pigiau

Žinomas agronomijos mokslų daktaras Alfonsas Malinauskas svarstė, kad neariamosios žemdirbystės plėtra yra suprantama, nes tai siejasi su gamta, klimatu, ūkininkai prisitaiko ir čia pirmiausia nusveria ekonominis reikalas – greičiau ir pigiau. Tačiau žiūrint į perspektyvą, gali būti ir rūpesčių.

„Dabar, kai sausa, tinka taikyti neariamąją žemdirbystę, nėra ko žemės vartyti ir džiovinti. Bet jeigu drėgni metai, situacija kita, prasideda užmirkimai, plinta piktžolės. Tad žiūrint į ateitį, nebus taip, kad visą laiką bus gerai, nes reikia dirvožemį ir apversti, ir kovoti su ligomis. Kitas dalykas – taikant šią technologiją, ligų atveju tenka naudoti daugiau chemijos. Taigi, čia reikia protingumo, ūkininkai jau gali atsiremti į savo patirtį, bet turėtų kiek nors ir į priekį numatyti“, – ŪP kalbėjo nusipelnęs agronomas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kalbant apie tvarumą ir neariamąją žemdirbystę, reikia nepamiršti gyvulininkystės, kuri Lietuvoje per pastaruosius 10 metų labai sumenko, reikšmės. „Visgi pas mus yra žolių kraštas, dobilai, liucernos ir kt. augalai gerina ir atkuria dirvožemį. Dabar, aišku, naudojama daug cheminių priemonių, bet dėl jų esu pesimistas, nes manau, kad tai teikia momentinės naudos, bet perspektyvoje tai gali būti žalinga, dirvožemis yra alinamas. Neturint žalienų, bus sunku jį atkurti. Lietuvai reikia žalienų, tada ir dirvožemiai pagerėtų, ir ūkininkavimas būtų gražesnis“, – įsitikinęs dr. A. Malinauskas.

Patyręs agronomas akcentavo, kad armens sluoksnis siekia 25–30 cm, visa organika pasiskirsto per visą sluoksnį, o taikant neariamąją technologiją, organika susikaupia 10–15 cm, paviršiuje, o giliau – daug skurdesnis dirvožemis. „Grūdinėms kultūroms tokio sluoksnio pakanka, rapsų šaknų sistema taip pat yra paviršiuje, bet jeigu grįžtume prie cukrinių runkelių auginimo, kurių šaknys skverbiasi giliau, tada būtų blogiau“, – aiškinio mokslininkas.

Jis pasakojo anksčiau domėjęsis, kaip ūkininkams sekasi Amerikoje, iš kur ir paplito neariamoji žemdirbystė: „Ten, kur sausas klimatas, jie nenaudoja plūgo. Bet nustebau, kai pasakė, kad derlingumas sudaro iki 2 t/ha. Klausiau, kaip tada išsilaiko iš tokio mažo derlingumo. Paaiškino, kad kai turi 10–15 tūkst. ha, derliaus pakanka.“

Veda į sėkmingą ateitį

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas profesorius dr. Vaclovas Bogužas ramino, kad Lietuvoje jokiu būdu derliai iki 2 t nesumažės. „Ūkininkai teisingai konstatuoja, kad ėmus taikyti neariamąją žemdirbystę, 1–3 metus, gal ir 5 m. derlius mažėja. Jis gali sumažėti iki kelių ar keliolikos procentų, bet paskui sugrįžta, jeigu laikomasi visų reikiamų technologijų. Mūsų ilgalaikiai tyrimai rodo, kad jeigu kur nors yra daugiau klaidų sėjomainoje, kai sėjami javai po javų, ar nėra tiek augalų, kurie palieka pakankamai organinės medžiagos dirvoje – tarpinių pasėlių, šiaudų ir pan., derliaus mažėjimo periodas užtrunka ilgiau: ne tik 3 m., bet gali ir 6 m., ir daugiau“, – teigė ŪP pašnekovas.

Dr. V. Bogužas pridūrė, kad neigiamas derliaus mažėjimo poveikis būna trumpesnis, jeigu šią technologiją taiko žinovai. Kai organikos viršutiniame iki 10 cm sluoksnyje susikaupia pastebimai daugiau, derlingumo mažėjimo problemų yra mažiau.

VDU ŽŪA profesorius pabrėžė, kad neariamoji žemdirbystė mažina gamybos išlaidas. Tad jeigu iš pradžių derliai sumažėja, bet sutaupoma lėšų, didelių finansinių nuostolių nebūna. O kai išlaidos išlieka mažos ir derliai tampa normalūs, o kartais net ir didesni, jaučiamas teigiamas ekonominis efektas. „Jeigu norime tvariai ūkininkauti ir turėti sveiką dirvožemį, neariamasis žemės dirbimas – kelias, kuris veda į sėkmingą ateitį“, – konstatavo dr. V. Bogužas.

Bet jeigu ūkininkai naudoja daugiau chemijos, ar tai galima sieti su tvarumu? „Tokį klausimą galima kelti. Jeigu pažeidžiama sėjomaina, į dirvožemį negrąžinama pakankamai organikos, tokiu atveju tenka bandyti kompensuoti su kitomis priemonėmis ir didinti augalų apsaugos priemonių kiekį. Bet tai tikrai nėra tas kelias, kuris vestų į tvarų ūkininkavimą. Svarbu technologiją taikyti kompleksiškai, ne tik dalinai, bandymas kompensuoti naudojant daugiau trąšų ir pesticidų tikrai neišgelbės. Svarbiausia pasiekti, kad viršutiniame armens sluoksnyje kauptųsi daugiau organikos, tvarkingai dirbant, tai galima pasiekti per 4–6 metus“, – aiškino profesorius.

Rezultatus lėmė taisyklės

Kalbėdamas apie pasėlių deklaravimo rezultatus, dr. V. Bogužas teigė, kad reikėtų tik džiaugtis, jeigu Lietuvoje iš tik-
rųjų tokiame dideliame plote būtų taikoma neariamoji žemdirbystė. Jo manymu, tokia ryški plėtra yra susijusi su tuo, kad pasėlių deklaravimo taisyklėse nebuvo atsižvelgta, ar pernai rudenį dirva buvo arta, ar ne.

Pasak profesoriaus, pagal deklaravimo rezultatus 1,2 mln. ha nearta bent jau prieš pusmetį. O tai jokiu būdu nerodo, kad visur yra neariamoji žemdirbystė, ir tikrai to nebūtų galima pavadinti žaliąja revoliucija.

„Manau, kitais metais deklaruojant pasėlius šios problemos bus išvengta, neužteks, kad tik prieš pusmetį būtų nearta, sakykim, rudenį suarti, o pavasarį neariant deklaruoti kaip neariamąją žemdirbystę. Tai yra suvokta ir Žemės ūkio ministerija yra pasakiusi, kad tai spręs“, – aiškino ŪP pašnekovas, pridūręs, kad dauguma naujokų, tikėtina, ir toliau taikys tokį žemės dirbimo būdą, tad žalioji revoliucija šioje srityje tikrai gali prasidėti.

Kaip ilgai bus gerai?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 81, 2023 m. liepos 22 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.