„Žalioji savaitė“ gundo kvapais, skoniais ir spalvomis

Produktai – įvairiausi

Parodoje greta Lietuvos stendo yra Latvijos, Estijos, Švedijos, tolėliau – kitų šalių nacionaliniai stendai.

„Norime parodyti, kiek daug turime natūralaus, skanaus maisto“, – „Ūkininko patarėjui“  sakė XX a. pradžios drabužiais vilkinčios Latvijos stendo šeimininkės Diana Jurdža ir Inga Vykė. Rodydamos į ryžių traškučius sakė, kad tai – naujiena. Jos lankytojams siūlo paragauti šprotų, kitų žuvies konservų, rūkytų kiaulienos dešrų, fermentinio sūrio. Išskirtinė Latvijos stendo detalė – didžiulės nuotraukos, atspindinčios šalies senąją, vokiško stiliaus architektūrą. Jame – ir gėrimai, šokolado, riešutų skanėstai, į drabužių spintą dėtini kvapukai iš vaško ir žolynų.

Estijos stendas išsiskiria briedžio galvos iškamša, jame – žvėrienos dešros, konservai, duona, fermentiniai sūriai, sultys, alkoholis, šokoladas su uogomis ir riešutais.

Danijos stendo pagrindiniai produktai – ledai ir dešrainiai; Armėnijos – konjakai; Vokietijos – vynai; Švedijos, Suomijos – alus; Lenkijos – dekoratyvūs duonos kepalai, miltų mišiniai; Brazilijos – alkoholiniai gėrimai; Kolumbijos – kava; Irano – džiovinti vaisiai, riešutai, saldumynai; Turkijos – rankų ir veido kremai, šampūnai, kūno prausikliai, kurių sudėtyje yra alyvuogių; Graikijos – sūriai, alyvuogės, anakardžių riešutai, pagardinti vanile arba cinamonu, gervuogėmis.

Pietų korėjiečiai atvežė imbiero džemo ir koncentratų. Jų arbata, skelbia užrašas, malšina nuovargį, stresą, gerina atmintį, suteikia jėgų.

Namo formos Nepalo stende – vien kalnų aukštumų žolynai. Etiketės skelbia, kad jų arbata stiprina intelektą, pasitikėjimą savimi, savarankiškumą, minčių apdorojimą, teikia džiaugsmo.

Tuniso stende daug spalvotų, stiklinių tradicinių šviestuvų. Gausu ir sąlyčiui su maistu skirtų dirbinių iš alyvmedžio: dubenėlių, mentelių, pjaustymo lentelių, kitų. Jie panašūs į medinius lietuviškus dirbinius. Pavyzdžiui, riešutų traiškikliai yra grybo formos, kaip ir Lietuvos amatininkų daromi. Tuniso moterys pristatė parfumeriją, pagamintą iš aliejų be alkoholio.

Šakotis turi giminaitį

Tailando stende – kauburiai riešutų, džiovintų bananų, apelsinų, kivių, papajų, mangų, obuolių, kitų vaisių, alavijų riekelių, gabalėlių, net formą išlaikiusių kinrožių žiedų – jie, pasirodo, valgomi.

Mongolai pristato jako ir kupranugario vilnos kojines, užklotus; norvegai – krevetes, lašišą, kitas jūros gėrybes, vytintą ėrieną, mėsainius su žuvimi; vengrai – rūkytas dešras ir dešreles, daržovinius pagardus, šokoladą ir panašiai kaip lietuviškas šakotis kepamą tradicinį desertą kiurtoš kalačą. Jis cilindro formos, tik be ragiukų. Kepamas atviroje ugnyje ant besisukančio volo, kaip ir šakotis, tačiau ne pilant ant jo tešlą, o vyniojant mielinės tešlos juosteles. Iškeptas kiurtoš kalačas apibarstomas cukrumi, vanile arba žemės riešutais, migdolais. Valgomas atvyniojant juosteles.

Kiurtoš kalačo į parodą atvežė Makai šeima. Tuo – ne tik šio deserto gaminimo panašumu į šakočio – vengrų stendas panašus į Lietuvos, mat mūsų šaliai parodoje atstovavo ir savo produkciją pristatė šeimos ūkiai ir individualios įmonės. Daugelio šalių stenduose produktus dažniausiai pristato su jų pagaminimu nesusiję asmenys. „Mus pasamdė pristatyti“, – tokį atsakymą tenka išgirsti iš Latvijos, kitų šalių parodinėse erdvėse šeimininkaujančių žmonių, paklausus, ar tai jų ūkio ar įmonės produkcija. Dažnu atveju ji yra pramoninė.

Tautos bendradarbiauja

Vienas stendas – tarptautinis. Jame šeimininkauja Štutgarte gyvenanti turkų Eren šeima ir Berlyno gyventoja Viola Wittman. Jie kartu vysto verslą. Eren šeima Slovakijoje, kitur įsigytus vaisius, uogas liofilizuoja (džiovina šalčiu), o berlynietė produkciją parduoda internetu. Į parduotuves netiekia. Pasak moters, internetu parduodama daugiau produktų, nes jie pigesni.

Daugiausia garsų, judesio yra Vokietijos žemių paviljono dalyje, kurioje galima įsigyti gatavų maisto produktų ir vietoje gaminamų patiekalų. Šalies žemių atstovai atvežę rūkytų žvėrienos, kiaulienos ir jautienos dešrų, ožkų ir karvių pieno, įvairių aliejų, sulčių, saldainių, užtepėlių, kitų maisto produktų. Eilės driekiasi prie karštų dešrelių su gruzdintomis bulvytėmis, taip pat picų, dešrainių, mėsainių, alaus. Vokiečiai, sėdėdami už ilgų ar trumpesnių stalų, vaišinasi, bendrauja, stebi vyksmą scenoje – kaip šoka, groja, dainuoja, ką porina šalies žemių atstovai. Šiame paviljone patiekalus gamina, Vokietijos produkciją dažniausiai pristato tamsaus gymio žmonės, matyt, emigrantai iš Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos. Jie – pagrindiniai visos parodos matomi darbuotojai: prižiūri tvarką, stovi prie įėjimo į parodą, paviljonus ir pan. Tas pats, beje, pasakytina apie Berlyno viešbučių, parduotuvių, oro uosto aptarnaujantį personalą.

Žirnių sūrio kvapas nekoks

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Titulinė nuotr. – Dalyje Vokietijos žemių paviljono – ekologiški vaisiai, daržovės.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.