„Žaliosios“ emocijos vietoj sveiko proto

Laikas baigti žaidimus

Agrarininkai teigia jau ne vienus metus stebintys, kaip aplinkosauginės NVO daro vis didesnį poveikį politikams ir įstatymdavystei, kuri turi ne pačios geriausios įtakos žemdirbystei. Žemdirbiai tikina, kad nėra nusiteikę prieš aplinkosaugą, nes patys yra suinteresuoti, kad ir dirvožemis būtų gyvybingas, ir biologinė įvairovė klestėtų, o dėl jų veiklos gamta nenukentėtų – tai yra jų darbo laukas ir atsakomybė. Tačiau kartu pastebi, kad atsiranda abejotinų idėjų ir reikalavimų, kurie labiau grįsti emocijomis nei mokslu, o emocijos greičiau pasiekia visuomenę ir, tikėtina, giliau įsminga į sąmonę, iš kurios vėliau ir didžiausios kvailystės neišrausi.

„Nevyriausybininkai gauna pinigų, formuoja nuomonę, o miesto žmogus, nesusiduriantis su žemės ūkiu, ir patiki daug kuo, kas yra sakoma. Būtent čia ir slypi iškreipto suvokimo pavojus. Ant stalo duonos ir batono yra, todėl visuomenė ir nevertina, bet jeigu to pristigtų, pradėtų galvoti kitaip“, – įsitikinęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Jis akcentavo, kad ši Vyriausybė nori žemės ūkį įteisinti kaip strategiškai svarbią šaką, premjeras Gintautas Paluckas aiškiai deklaravo, jog reikia siekti žemės ūkio produktyvumo. „Todėl kažkas turi trinktelėti kumščiu į stalą ir pagaliau pasakyti: „Vaikai, baikime šituos žaidimus, laikas rimtai pagalvoti apie mūsų ekonomiką ir perspektyvą.“ Juk niekas nieko neduoda veltui, viską reikia užsidirbti, iš valstybės biudžeto gauti lengva, bet tik darbas kuria ekonomiką ir pajamas į tą patį valstybės biudžetą. Jau ir Briuselyje kalbama, kad su klimato kaita nereikia kovoti, nes tai gali būti bergždžias darbas, prie to reikia prisitaikyti, tačiau panašu, kad ir Žemės ūkio, ir Aplinkos ministerijose (AM) viskas teka sena vaga, valdininkai nenori keisti senų įpročių“, – „Ūkininko patarėjui“ apgailestavo pašnekovas.

Lietuva tarp lyderių

Žemdirbių atstovai dar labiau sukluso, kai išgirdo Europos audito rūmų (EAR) ataskaitą apie tai, kad NVO finansavime labai stinga skaidrumo, joms 2021–2023 m. laikotarpiu, kuris buvo audituotas, skirta 7,4 mlrd. Eur. O juk tokios organizacijos turi labai didelę įtaką visuomenėms, gali ką tik nori įpiršti ir suformuoti atitinkamą nuomonę, taip pat ir aplinkosaugos srityje.

„Tai, ką pristatė EAR atstovė Laima Andrikienė, verčia susimąstyti – NVO per 3 metus skirta 7,4 mlrd. Eur iš europinio ir nacionalinių biudžetų ir čia, kaip nustatė auditoriai, stinga skaidrumo. Pinigai gaunami, įgyvendinamos visokios priemonės – užkurta visa sistema. Lietuva yra garbingoje 6 vietoje pagal nevyriausybininkų panaudojamas biudžetines lėšas – per 3 metus jie gavo apie 112 mln. Eur. Daugiau yra gavusios pirmojoje vietoje pagal tai esanti Ispanija ir antrojoje – Vokietija, bet jeigu skaičiuotume pagal šių šalių gyventojų skaičių, kiek lėšų teko vienam gyventojui, tai Lietuva, matyt, būtų lyderė“, – samprotavo J. Sviderskis.

Ėmėsi griežtesnės tvarkos

Ar nevertėtų ir Lietuvoje audituoti NVO finansavimo skaidrumo ir jų veiklos rezultatų? Aplinkos ministras Povilas Poderskis sutiko, kad skaidrumas ir atsakomybė, ypač kai kalbame apie viešuosius pinigus, yra būtini. „Todėl Lietuvoje jau nuo šių metų imtasi griežtesnės tvarkos – visi projektų, kuriuos finansuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra, įgyvendintojai turi pagrįsti ne tik išlaidas, bet ir pasiektus rezultatus, pateikti skaidrumo bei veiklos ataskaitas. Šie reikalavimai taikomi visiems – tiek viešosioms įstaigoms, tiek NVO“, – ŪP tvirtino aplinkos ministras.

Kartu jis akcentavo svarbą to, kad NVO dažnai imasi darbų, kurių valstybė viena tiesiog nepajėgtų padaryti, pavyzdžiui, organizuoja savanoriškas veiklas, informuoja visuomenę, padeda įgyvendinti aplinkosaugos ar švietimo iniciatyvas regionuose. „Tačiau natūralu, kad, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, čia turi būti aiškūs atsakomybės principai. Šiandien bendradarbiaujame tiek su aplinkosauginėmis, tiek su žemės ūkio krypties NVO. Ir turime pripažinti – tarp jų yra įvairių pozicijų, skirtingų interesų. Kai kurios remiamos Europos Sąjungos (ES) ar valstybės, kitos – privačių rėmėjų, įskaitant stambųjį verslą. Todėl mes atidžiai stebime jų siūlomas nuomones, vertiname argumentus, bet sprendimus priimame vadovaudamiesi faktais ir valstybės interesais, o ne vienos ar kitos grupės spaudimu. Galiausiai, skaidrumo reikalauti reikia iš visų – tiek nevyriausybinių, tiek privačių interesų grupių. Tai darome ir darysime toliau, kad būtų išlaikytas visuomenės pasitikėjimas ir užtikrinta, jog viešieji pinigai neštų realią naudą“, – ŪP pabrėžė P. Poderskis.

Pavojingas ginklas

Labai gerai, kad NVO informuoja visuomenę, bet kartu jos formuoja ir žmonių nuomonę, jų požiūrį, o tai – pavojingas ginklas. Ką daryti, jeigu visuomenės, kurios mokamais mokesčiais remiamos NVO, nuomone galbūt yra manipuliuojama, kažką akcentuojant, o kažką nutylint? Štai neseniai „gyvūnų gynėjai“ buvo surengę teatralizuotą pasirodymą prieš paršelių kastravimą be nuskausminimo. „Visuomenininkai rėkia, kad taip paršeliai yra kankinami, o veterinarai sako, jog kastruojant mažiukus, kelių dienų paršelius, toks veiksmas panašus į spuogo išspaudimą, bet keliamas triukšmas, formuojama atitinkama visuomenės nuomonė, kad kiaulių augintojai yra vos ne kažkokie gyvūnų kankintojai“, – pastebėjo LŽŪBA generalinis direktorius.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vieno iš lyderių Aušrio Macijausko pamąstymu, triukšmas dėl paršelių kastravimo kelia dar daugiau įvairių negerų minčių, kurias reikia išsklaidyti, kitaip visuomenė gali būti klaidinama. Seime pristatant EAR išvadas dėl NVO finansavimo, grūdų augintojas kėlė klausimą, kam atstovauja „gyvūnų gynėjai“, kurie aiškina, kad paršelių fizinis kastravimas yra labai blogai, o medikamentinis, kai kastruojama imunovakcinos injekcijomis, – labai gerai? „Gal imunovakcinos gamintojui? Kitas klausimas, ar tai gerai ir kuo tai gresia – ar tai nepersiduos žmogui, ar vėliau vyrai nepatirs vaisingumo problemų? Juk tyrimų nepakanka, jie iki galo dar neatlikti, bet produktas stumiamas per jėgą ir tam visa jėga „pasijungia“ taip vadinami gyvūnų teisių gynėjai“, – stebėjosi A. Macijauskas.

Nereikia pamesti sveiko proto

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Kęstutis Mažeika neslėpė, kad po L. Andrikienės EAR ataskaitos pristatymo komiteto nariams kilo papildomų klausimų, į kuriuos yra paprašyta atsakyti. Sulaukus atsakymų, apie tai bus diskutuojama KRK. „Dėl NVO finansavimo nuogąstavimų turi ir kitos ES valstybės narės. Tai išgirdome, kai KRK buvo išvykęs į Lenkiją susitikti su Višegrado grupės ir Baltijos šalių atstovais. Buvo kalbėta, kad NVO skiriami didžiuliai pinigai, bet vis tik pasigendama apčiuopiamos naudos ekonomikai ir visuomenėms. Atkreiptas dėmesys, kad NVO gali būti finansuojamos ir šalių agresorių, siekiant skaldyti visuomenę“, – akcentavo politikas.

Anot jo, nevyriausybininkai labai veikia visuomenės nuomonę, todėl čia slypi nemažai rizikų. „Įdomu tai, kad, tarkime, mokslo institucijoms, universitetams, kurie, reikšdami nuomonę, remiasi moksliniais tyrimais, ekonominiais skaičiavimais ir valstybės bei visuomenės poreikiais, nesuteikiama galimybė dalyvauti tuose procesuose, o vienas ar kitas mokslininkas, galbūt prisidengęs savo profesine veikla ir moksliniu laipsniu, bando tapti bene vieninteliu ekspertu šalyje ar net Europoje ir jo įžvalgos priimamos už neginčijamą faktą, nepaisant ekonominių vertinimų ir kartais net prarandant adekvatumą“, – ŪP pastebėjo K. Mažeika.

Jis pridūrė, kad niekas neabejoja ir nesiginčija, kad gamtą reikia saugoti, tie patys ūkininkai tai supranta, apie tai kalba ir tai daro, tačiau nereikia pamesti sveiko proto ir adekvatumo.

Kur link juda statistika?

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (BFK) Algirdas Sysas tarstelėjo, kad, kritikuojant kitas sritis, reikia pastebėti, jog ir žemdirbiams skiriami dideli pinigai iš ES ir Lietuvos biudžetų. „Kiekviena sritis reikalauja finansų, regis, sekmadienį mačiau laidą apie meldines nendrinukes, kurios gyvena tik keturiose valstybėse. Tai, manau, yra reikalinga išsaugoti mažą paukštelį ateities kartoms, ne šiaip sau tam skiriami pinigai. Apskritai paukštelių statistika nėra gera, žinome, kad dirbamų laukų plotai žymiai išsiplėtė. Nemanau, kad vienas ar kitas milijonas eurų, skirtas išsaugoti vienų ar kitų paukštelių ar žvėrelių populiaciją, padaro milžiniškų nuostolių Lietuvai ar jos finansams – tam skiriamos tik ašaros“, – ŪP komentavo parlamentaras.

Ir patys žemdirbiai vis dažniau kalba apie paukščių ir laukinių gyvūnų statistiką, tik pateikiami ne populiacijų mažėjimo, o didėjimo duomenys – Lietuvoje žymiai yra padaugėję gervių, nors kažkada šis paukštis buvo retas, gandrų, žąsų, kormoranų, vilkų, stirnų, elnių ir t. t. Seimo narys Viktoras Pranckietis ne kartą yra kėlęs klausimą dėl paukščių populiacijos duomenų, kurie atskleistų tikrąją situaciją. „Paklauskite bet ko, tai pasakys, kad kaimo aplinkoje mato gausėjant įvairių paukščių, bet mes iš aplinkosaugininkų vis girdime apie nykstančias rūšis, mažėjančias populiacijas. Regis, 2022 m. KRK buvo užklausęs AM duomenų apie populiacijų kitimą Lietuvoje, bet jų negavo. Matyt, apie paukščių mažėjimą kalbama tam, kad „skaudėtų“, ir save aplinkosauginėmis vadinančios organizacijos galbūt galėtų įgyvendinti asmeninius projektus“, – svarstė parlamentaras.

Šventi ar lobistiniai tikslai?

Seimo Audito komiteto (AK) pirmininkas Artūras Skardžius ŪP patvirtino, kad komiteto darbotvarkėje jau yra numatyta svarstyti NVO finansavimą ir teisinį reglamentavimą, šioje srityje siekiant daugiau skaidrumo. „EAR atskleidė, kad NVO vykdo didžiulį lobizmą už milžiniškus pinigus. Mes norėtume paanalizuoti audito lietuviškąją dalį, todėl prie to klausimo grįšime. Taip pat mūsų darbotvarkėje yra NVO teisinis reglamentavimas, kad NVO, kurios gauna europinių dotacijų, deklaruotų viešuosius ir privačius interesus, jog už mokesčių mokėtojų pinigus nebūtų vykdomas paslėptas lobizmas ir nebūtų užsiimama žaliuoju smegenų plovimu, o tai mes jau neretai matome, pavyzdžiui, viešuosiuose pirkimuose, kai išgalvotai pritempiami rodikliai prie žaliųjų pirkimų“, – pastebėjo Seimo narys.

Jis teigė neabejojantis, kad NVO stipriai veikia ir Lietuvos, kaip ir kitų ES valstybių, žemės ūkyje. „Gali būti, kad nedeklaruojant, kokie yra viešieji ir privatūs interesai ir imant biudžetinius pinigus „šventiems“ tikslams, neretai galbūt jie panaudojami lobizmui. Manau, kad žemės ūkis, tikėtina, čia labiausiai gal ir nukenčia“, – svarstė A. Skardžius.

Politikas atkreipė dėmesį, kad yra stumiamos tokios idėjos, kurios galbūt perlenkia lazdą. „Kai dabar garsiai ginami paršeliai dėl kastravimo, prisiminiau epizodą iš darbo Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, kur buvo priimta rezoliucija, kad negalima žaloti mergaičių ir berniukų pagal religinius papročius. Tąkart buvo labai sukilę lobistai iš Izraelio, kurie įtikinėjo, jog tai svarbu dėl žydų tautybės papročių. Tie visi niuansai labai įdomūs, girdint, kaip yra jaudinamasi dėl paršelių“, – užsiminė A. Skardžius.

Kokia vertė plačiajai visuomenei?

Premjero patarėjas žemės ūkio klausimais prof. dr. Vigilijus Jukna ŪP teigė, kad ūkininkų bendruomenės pastabos ir keliami klausimai dėl kai kurių NVO veiklos, suprantama, turi pagrindo. „Tenka tik apgailestauti, kad pasitaiko atvejų, kuomet kai kurios NVO tarsi gina aplinkosauginius interesus, bet, kita vertus, prisidengdamos skambiais žodžiais, formuoja žmonių nuomonę ir skatina abejoti kai kuriomis svarbiomis investicijomis, projektais, žemės ūkio gamyba“, – komentavo premjero patarėjas.

Anot jo, žemės ūkio sektorius per pastaruosius metus susidūrė su pertekliniais gamtosauginiais reikalavimais ir, kaip aiškėja iš atlikto ES audito, pinigai lobizmui ES ar visuomenės nuomonių formavimui buvo skirti nesivadovaujant aiškiais ir skaidriais kriterijais. „Klausimai dėl tokio finansavimo skaidrumo ir tikslingumo – pagrįsti. Kai kada NVO vykdomi projektai neprisideda prie deklaruojamų tikslų, o kai kada būna naudingi tik labai siaurai visuomenės daliai ir nekuria jokios pridėtinės vertės plačiajai visuomenei. Galų gale būna, kad sukuria dar ir perteklinius biurokratinius apribojimus ir administracinę naštą“, – akcentavo ŪP pašnekovas.

Kartu jis pridūrė, kad, siekiant atvirumo visuomenei ir atskaitomybės, iš tikrųjų prasminga ir reikėtų panagrinėti detaliau, kaip ir kam buvo leidžiami pinigai, ar vykdomi projektai ir akcijos pasiekė savo tikslus, ar atitiko valstybės nacionalinius interesus, kaip tai dera su mūsų įstatymais ir įsipareigojimais tam tikroms visuomenės grupėms. „Galiausiai turi būti vertinama projektų sukuriama pridėtinė vertė valstybei ir jos žmonėms“, – įsitikinęs prof. V. Jukna.

Pakomentuoti aplinkosaugos projektams be perstojo tekantį finansavimą ŪP prašė ir dabar mokesčių reformos pedalą stipriai spaudžiantį finansų ministrą Rimantą Šadžių, tačiau atsakymo nesulaukė.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.