„Žaliosios savaitės 2026“ išvakarėse – problemų miškas

Šiemet „Žalioji savaitė“ („Grüne Woche“) dar mini savo 100-metį, o organizatoriai mano, jog įvairiuose reginiuose apsilankys apie 300 000 lankytojų. Šiemet bus apie 1 400 parodos dalyvių iš 60 šalių, o stenduose bus pristatytos kulinarijos specialybės, žemės ūkio inovacijos ir gyvulininkystė, taip pat informacija apie tvarumą, gyvūnų gerovę, sodininkystę ir kaimo turizmą.

Nuo 2026 m. sausio 16 iki 25 d. Berlyno parodų vartai lankytojams bus atviri – kasdien nuo 10 iki 18 val. (iki 20 val. sausio 23 d.), bilietus galima įsigyti internetu.

Tačiau prieš Berlyne prasidedančią „Žaliąją savaitę 2026“ žemės ūkio sektorius tradiciškai aptarė aktualius klausimus. Jau vakar pasisakė kai kurie žemės ūkio pramonės atstovai bei žemės ūkio politikos formuotojai.

Komisaro pasirodymas

ES žemės ūkio komisaras Christophe’as Hansenas savo spaudos konferencijoje daugiausia dėmesio skyrė būsimai bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP). Kalbėdamas apie liepos mėnesį pateiktą biudžeto pasiūlymą, jis aiškino taip: „Būsimoje BŽŪP ūkininkų rėmimas bus užtikrintas ir garantuotas. Žemės ūkiui ir kaimo vietovėms dabar skirta beveik 400 mlrd. eurų, kuriuos papildo Konkurencingumo ir mokslinių tyrimų fondo lėšos“.

Kalbėdamas apie paramos priemonių struktūrą, jis akcentavo: „Tikslas – kad pinigai atitektų ūkininkams, kurie efektyviai gamina. Šiuo metu jie vis dar dažnai atitenka tiems, kurie valdo žemę.“

Jis taip pat užsiminė apie didėjantį išorės investuotojų, kurie patys neužsiima ūkininkavimu, aktyvumą superkant žemės ūkio paskirties žemes.

ES komisaras užėmė aiškią poziciją dėl maisto kilmės ženklinimo: „Vartotojai turi žinoti, iš kur kilęs jų maistas, ypač kalbant apie labai perdirbtus produktus. Paimkime vištienos kepsnelių, kuriuos mano vaikai labai mėgsta valgyti, pavyzdį. Galima sužinoti, kur jis pagamintas, bet nežinai, ar tai vokiška, liuksemburgietiška, ukrainietiška ar braziliška vištiena. Man tai kelia problemų. Produktui, kuris daugiausia sudarytas iš mėsos, norėčiau matyti bent etiketę, kurioje būtų nurodyta, ar tai europietiška mėsa“.

Tačiau kartu jis perspėja dėl pernelyg detalaus ženklinimo: „Tačiau nenoriu, kad visur pradėtume rašyti Badenas-Viurtembergas, Brandenburgas, Bavarija ar Liuksemburgas. Per didelis detalizavimas kelia grėsmę vidaus rinkai, kuri vis dar turi didelį potencialą. Šiuo atžvilgiu esu tvirtas europietis“.

Apibendrindamas Ch. Hansenas akcentavo savo pastangas mažinti biurokratiją, sukurti sąžiningesnes prekybos sąlygas ir paspartinti alternatyvų tradicinėms augalų apsaugos priemonėms patvirtinimą. Šiuo atžvilgiu jam esą ypač svarbus tiesioginis dialogas su ūkininkais „Grüne Woche“ parodoje.

Verslo vertinimai

Vokietijos kooperatyvų ir „Raiffeisen“ konfederacija (DRV), atstovaujanti kooperatyvų pagrindu veikiančių Vokietijos žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių interesams, atmetė „Vokietijos krepšelio“ (žemės ūkio produktų normavimo sistemos) planus: „Atsisakykite valstybės kišimosi į rinką. Kainos yra įmonių reikalas, ir jas kontroliuoja rinka“, – prieš „Žaliąją savaitę“ Berlyne sakė DRV generalinis direktorius Jörgas Migende. Kartu su „AGRAVIS Raiffeisen AG“ (moderni žemės ūkio prekybos įmonė, veikianti žemės ūkio produktų, gyvūnų mitybos, augalininkystės ir žemės ūkio technologijų sektoriuose) generaliniu direktoriumi dr. Dirku Köckleriu ir vienos didžiausių Europos maisto gamintojų įmonės „WESTFLEISCH SCE mbH“ valdybos nariu Michaeliu Schulze Kalthoffu jis perspėjo neatsisakyti socialinės rinkos ekonomikos principų: „Valstybės vaidmuo – užtikrinti patikimas pagrindines sąlygas, teisinį tikrumą ir infrastruktūrą – per daug nesikišant į rinkos pasiūlos ir paklausos mechanizmus“. Kalbėdamas apie ES planus bendro rinkos organizavimo (BRO) srityje, jis pridūrė: „Tai taikoma tiek Vokietijos politikai, tiek Europai. Mūsų ekonomikos sistemoje nėra vietos centralizuotai planuojamoms ekonominėms fantazijoms“.

Bendroje spaudos konferencijoje „Žaliosios savaitės“ prekybos mugėje minėtos organizacijos paragino Vokietijos vyriausybę sparčiai stiprinti ir plėsti transporto ir skaitmeninę infrastruktūrą, o taip pat akcentavo būtinybę atsižvelgti į žemės ūkio ir maisto sektorių poreikius kaimo vietovėse. J. Migende pareiškė: „Maistas neauga prekybos centruose, o bioenergijai taip pat reikalingas transportas. Todėl veikianti infrastruktūra yra absoliučiai būtina.“ Jis pabrėžė, kad negalima pamiršti kaimo vietovių ir kelių, geležinkelių bei vandens kelių svarbos krovinių gabenimui. „500 mlrd. eurų specialus infrastruktūros fondas turi apčiuopiamai prisidėti prie aprūpinimo maistu saugumo“, – pridūrė jis.

D. Köckleris šiame kontekste pridūrė: „Mes tikime kaimo vietovėmis, investuojame į savo infrastruktūrą ir skaitmeninius sprendimus bei esame įsipareigoję diegti novatorišką ir tvarų žemės ūkį. Vien 2025 m. investavome daugiau nei 76 mln. eurų – į modernius įrenginius, darbo vietas ir inovacijas... Mes išliekame optimistiški dėl ateities. Mums stiklinė yra pusiau pilna – turime pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis. Verslumo pasitikėjimas neturi palikti vietos baimei dėl ateities.“

„Mercosur“ ir BŽŪP klausimu

Savaitę prieš planuojamą „Mercosur“ susitarimo pasirašymą Vokietijos kooperatyvų ir „Raiffeisen“ konfederacija (DRV) bei jos narės įmonės akcentavo eksporto svarbą Vokietijos žemės ūkio ir maisto pramonei. „Maždaug trečdalis mūsų sektoriaus pridėtinės vertės sukuriama eksportuojant į trečiąsias šalis. Todėl sveikiname laisvosios prekybos susitarimą su „Mercosur“ šalimis. Galimybės nusveria riziką“, – aiškino J. Migende.

M. Schulze Kalthoffas pasidalijo savo kur kas atsargesniu vertinimu: „Reikšminga dalis planuojamų mėsos kvotų jau importuojama iš „Mercosur“ šalių į Vokietiją. Manome, kad su susitarimu susiję kiekiai yra valdomi.“ Tačiau jis pabrėžė, kad būtina, jog aukšti Vokietijos gyvūnų gerovės ir transportavimo, aplinkos apsaugos ir tvarumo standartai būtų taikomi ir importuojamoms prekėms: „Mūsų aukštiems standartams neturi pakenkti importas iš šalių, kuriose reikalavimai yra gerokai mažesni. Tos pačios taisyklės turi būti taikomos visiems – nepriklausomai nuo kilmės šalies.“

Tačiau „Žaliosios savaitės“ prekybos mugėje Vokietijos ūkininkų asociacijos (DBV) prezidentas Joachimas Rukwiedas paragino dėti dideles politines pastangas siekiant pagerinti žemės ūkio konkurencingumą: „Susiduriame su dideliais iššūkiais: mūsų rinkos patiria didžiulį kainų spaudimą, o gamybos sąnaudos dažnai viršija pajamas. Konkurencingumą galima atkurti tik tuo atveju, jei smarkiai sumažinsime biurokratiją, pagerinsime prieigą prie naujų augalų apsaugos produktų, sudarysime sąlygas tręšti pagal poreikius, rasime sprendimą minimalios algos problemai ir sukursime sąžiningas konkurencines sąlygas su „Mercosur“ šalimis“.

Kalbėdamas apie ES žemės ūkio politiką, J. Rukwiedas sakė: „Tai, kas siūloma būsimajam BŽŪP biudžetui, yra nepakankama žemės ūkiui ir maisto situacijai stabilizuoti. Mums nereikia placebo, o reikia saugaus 500 milijardų eurų biudžeto. Vienas fondas ar vienas planas reikštų bendro žemės ūkio politikos pagrindo panaikinimą. Pasaulis tampa trapesnis, nes aprūpinimas maistu yra toks pat svarbus kaip ir gynybos pajėgumai. Aprūpinimas maistu turi būti įtrauktas į Nacionalinės saugumo tarybos darbotvarkę.“

Naujos rinkos ir ekologiški produktai

M. Schulze Kalthoffas teigiamai vertina federalinio žemės ūkio ministro Aloiso Rainerio pristatytą žemės ūkio eksporto strategiją: „Žemės ūkio eksporto strategija yra svarbiausias prioritetas. Tai gerai! Tai aiškus krypties pokytis ir stiprus signalas tokioms į eksportą orientuotoms įmonėms kaip mūsų. Mes aptarnaujame tiek vietos ūkininkų rinką, tiek pasaulinę rinką.“

J. Migende teigė: „Atsižvelgiant į rekordinį Vokietijos užsienio prekybos deficitą, kuris prognozuojamas 2025 m. – apie 25,4 mlrd. eurų žemės ūkio ir maisto produktų srityje, būtina stiprinti sektoriaus konkurencingumą ir kurti naujas pardavimo rinkas.“

Nors ekologinių produktų rinka Vokietijoje 2025 m. augo, ūkininkai dvejojo, ar pereiti prie ekologinio ūkininkavimo. Dabar Vokietijos ekologiniai ūkininkai nebegali visiškai patenkinti mažmenininkų ir vartotojų paklausos, ypač tai pastebima gyvulininkystės sektoriuje, kur auganti ekologiškų produktų paklausa sukelia trūkumą. Vokietijos ekologiškų maisto produktų gamintojų federacija (BÖLW) teigia, kad norėdami panaikinti šią spragą, politikos formuotojai turi sukurti geresnes pagrindines sąlygas ekologiniams ūkininkams.

Asociacija ragina didinti BŽŪP finansavimą ir susieti jį su išmatuojamais aplinkosauginiais rezultatais, remiantis principu „viešieji pinigai viešosioms gėrybėms“. BÖLW pirmininkė Tina Andres teigia, kad politikos formuotojai neturi praleisti progos pasinaudoti dabartiniu vartotojų paklausos padidėjimu ekologiškiems produktams. Priešingu atveju bus importuojama daugiau ekologiškų produktų dirvožemio, požeminio vandens ir vietinių gamintojų sąskaita.

Parengė Ričardas Čekutis