Žaliųjų išsišokimų kaina – ant ūkininkų sprando

Nori įvesti naujus draudimus

Seimo komitetuose SŽNSĮ pataisų projektą pristačiusi aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė akcentavo, kad šio įstatymo pakeitimais siūloma vienais atvejais apsaugos teritorijų dydžius ir skaičių mažinti, kitais – įteisinti naujas apsaugos teritorijas ir padidinti esamas. Taip pat vienais atvejais norima mažinti tokiose teritorijose įtvirtintus draudimus ir ribojimus, kitais – nustatomi nauji ūkinės veiklos apribojimai.

SŽNSĮ pakeitimų projekte atsiradusi naujiena žemdirbiams – paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos zonoje draudimas arti statesniuose kaip 15° šlaituose ir arčiau kaip 1 m nuo tokio šlaito viršutinės briaunos. Argumentuojama, kad tokio ribojimo reikia, siekiant apsaugoti vandens telkinius nuo taršos ir sumažinti dirvožemio erozijos procesus.

Kitas pokytis – pakrantės apsaugos juostoje nustatomas draudimas vykdyti plynuosius ir atvejinius miško kirtimus. Dar vienas naujas įstatymo rengėjų siūlymas – melioracijos statinių apsaugos zonose drausti tverti tvoras, kliudyti technikai remontuoti ir rekonstruoti melioracijos įrenginius įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis.

Žemdirbių veiklai gali būti svarbu ir tai, kad nuo 1 iki 2 m didinamos 110 kV ir aukštesnės kaip 110 kV įtampos požeminių kabelių linijų apsaugos zonos.

SŽNSĮ projekte taip pat siūloma pakeisti galiojančią nuostatą, draudžiančią paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose per metus į vieną ha dirvos įterpti daugiau kaip 80 kg azoto ir 15 kg fosforo veikliosios medžiagos. Norima nustatyti tokią sąlygą tręšimui – parengti tręšimo planą pagal aplinkos ir žemės ūkio ministrų nustatytas tvarkas ir tręšimui naudojamas medžiagas ar produktus deklaruoti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje.

Siūlo neįsprausti į rėmus

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad pagrindinis dalykas, dėl kurio nesusitarta su AM, yra ūkinės veiklos apribojimai paviršinio vandens apsaugos juostose. „Kitaip tariant, ten yra visiškai uždraudžiama dirbti žemę. O mes tarėmės, kad leistų dirbti bent taikant neariamąsias technologijas, bet to neišgirdo“, – patikslino ūkininkų skėtinės organizacijos vadovas.

Nepalankiai ūkininkai sutinka griežtą draudimą arti ten, kur nuolydis yra didesnis nei 15°. „O gal ten yra ekologinis ūkis, kur reikia arti, gal atsiranda poreikis sunaikinti invazines piktžoles ar kovoti su invaziniais šliužais. Į žemės ūkį reikia žiūrėti kompleksiškai ir plačiau“, – aiškino I. Hofmanas. Jis nepeikė SŽNSĮ pataisų projekte numatyto pokyčio dėl tręšimo sąlygų vandens telkinių apsaugos zonose. „Nelieka apribojimo dėl trąšų kiekio, bet reikės rengti tręšimo planus. Manau, kad taip būtų geriau, nes rengiant tręšimo planus būtų žiūrima į auginamas kultūras ir taip neįspraudžiama į rėmus“, – pastebėjo LŽŪT vadovas.

Kas kompensuos už draudimus?

LŽŪT atstovas, Mažeikių r. ūkininkas Audrius Vanagas stebėjosi, kad Lietuva vėl perlenkia lazdą ir aplinkosauginiais draudimais nori pirmauti visoje ES. Jis priminė, kad vienas iš šios žiemos protesto reikalavimų buvo tai, kad leistų dirbti žemę apsaugos juostose prie paviršinių vandens telkinių, taikant neariamąsias technologijas.

„Tokia galimybė yra daugumoje ES šalių. Negalima dirbti tik ten, kur ūkininkaujama ant uolos, – Italijoje, Portugalijoje, Suomijoje. O kitur galima dirbti. Aišku, tam mes pritariame, nenaudojant augalų apsaugos priemonių ir mineralinių trąšų. Bet Lietuvoje išskirtinai pasiduodama žaliajam populizmui. Nesant tokios praktikos ES, išryškėja paradoksas: mūsų vandenys teka per Latviją, bet reikalavimai ten ir pas mus – skirtingi“, – prieštaravimą ŪP atskleidė ūkininkas. Kartu jis pridūrė, kad žemdirbiai yra linkę į kompromisus, bet panašu, kad aplinkosaugininkai to nesiekia.

A. Vanagas pabrėžė, kad AM žengė dar plačiau, norėdama apriboti ūkinę veiklą pakrančių apsaugos zonose ir įvesdama draudimą arti statesniuose kaip 15° šlaituose. Anot jo, tai būtų reikšmingas apribojimas, ypač Žemaitijoje, kur yra kalvota.

„Tokių situacijų bus daug, nes apsaugos zonos yra labai pla-čios – nuo penkto kilometro prie upių jos siekia daugiau kaip 100 m. Tai bus dideli plotai. 15° šlaitas nėra toks didelis, ūkininkai jame dirba be didelio pavojaus. Bet jeigu priims tokią nuostatą, tai reikš ne ką kita, kaip draudimą ir nurodinėjimą, ką ūkininkai gali daryti ir ko ne. Ir visiškai nekalbama apie jokias kompensacijas, nors įstatyme nurodyta, kad už veiklos apribojimus turi būti kompensuojama“, – dėl eilinio ūkininkų murkdymo stebėjosi ŪP pašnekovas.

Parlamentarams neįdomu?

Apie žemdirbiams suplanuotas staigmenas, kurios turės žymų poveikį ūkinei veiklai ir pajamoms, A. Vanagas kalbėjo ir Seimo Aplinkos apsaugos komitete (AAK), kai vyko SŽNSĮ pataisų projekto klausymai. „Draudimas arti statesnio nuolydžio šlaituose bus Dievo rykštė ekologiniams ūkiams, kuriuos viena ranka skatiname, o kita, pasirodo, baudžiame. Jie iš „Ekoagros“ gali sulaukti net baudų dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Apsaugos zonos siekia ir 100, ir 200, o prie didesnių upių – ir 500 m, tai įsivaizduokite, kiek ploto ir asmenų apims tie apribojimai“, – aiškino LŽŪT atstovas.

Jis taip pat klausė, kur pasiklydo susitarimas su AM dėl pažado leisti dirbti pakrančių apsaugos juostose neariamuoju būdu. „Tai neteisinga, juolab kad nėra mokslinių tyrimų dėl tų juostų efektyvumo. Tad kai kur apsaugos juostas išplėtus iki 30 m ir neleidus ten dirbti žemės, bus žymios derliaus bei pajamų netektys, o kompensacijų nenumatyta. Daug ūkininkų apie tai dar nežino, o tie, kurie į tai įsigilina, tiesiog pašiurpsta“, – parlamentarų dėmesį į gresiančią problemą bandė atkreipti ūkininkas, tačiau susidarė įspūdis, kad AAK nariams tai nebuvo labai įdomu.

Ragino įsigilinti

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.