Žavingosios Davido Austino rožės

Atpažįstamos iš pirmo žvilgsnio

Garsusis rožių kolekcininkas ir selekcininkas Davidas C. H. Austinas surinko gausią senovinių rožių veislių įvairovę ir, sėkmingai kryžmindamas, praėjusio amžiaus viduryje sukūrė naują šiuolaikinių rožių grupę, reprezentuojančią tradicinį anglišką gėlyną.

VU Botanikos sodo rožių kolekcijoje angliškųjų rožių grupė yra viena iš puoš­niausių ir mėgstamiausių lankytojų. Pra­banga alsuojančios rožės puošia želdynus ir yra nepamainomos floristikoje.

Z. Braškienės teigimu, šios rožių grupės pradininkas itin vertino žiedų formą ir aromatą, todėl jo sukurtos veislės vienos kvapniausių. Jose galima aptikti muskuso, miros, arbatinių rožių ir įvairių vaisių aro­mato pėdsakų. Jis siekė užtikrinti, kad jo rožės pasižymėtų senovinių rožių dvelksmu ir forma, tad dauguma veislių turi origi­nalius pilnavidurius bijūno, puodelio ar rozetės formos žiedus. Tačiau svarbiausias selekcininko tikslas buvo sukurti rožę, kuri pasižymėtų išskirtiniu žavesiu ir grožiu, kurį joms suteikia žiedlapių tekstūra ir jų išsidėstymas žiedo viduje – su smulkes­niais vidiniais ir stambesniais išoriniais vainiklapiais. Šių rožių žiedlapiai minkšti ir skaidresni nei daugelio kitų šiuolaikinių rožių. Tai suteikia joms švelnumo, roman­tiškumo ir švytėjimo saulėje.

Istorijos pradžia

„Dauguma pirmą kartą senovinę rožę išvydo ne sode, o paveiksle ar ant porcelia­ninės vazos. Meno kūrėjai išmokė vertinti jų grožį ir visam laikui įamžino jas kaip meno kūrinį, – pasakoja Z. Braškienė. – Jomis žavisi daugelis, tačiau dauguma senovinių rožių rūšių žydi tik vieną kartą per vasarą tuščiaviduriais, pusiau pilnaviduriais ir pilnaviduriais žiedais. Spalvinė gama varijuoja nuo baltos ir švelniai rožinės iki tamsiai rožinės ir purpurinės spalvos.“

Pasak mokslininkės, 1950-ųjų pradžioje jaunas anglų ūkininkas, gėlių kolekcininkas D. C. H. Austinas, apsilankęs Prancūzijoje, susižavėjo senovinėmis rožėmis ir svajojo sukurti rožes, panašias į senovines veisles, bet itin aromatingas, proporcingo krūmo formos ir kad žydėtų antrąkart, kaip arba­tinės hibridinės ir floribundinės rožės. Be to, anglų selekcininkas norėjo paįvairinti žiedų spalvas, nes tarp senovinių rožių nebuvo nei geltonų, nei oranžinių, padi­dinti augalų atsparumą ligoms.

Jis sukryžmino stambiažiedę senovinę rožę ‘Belle Isis’ su šiuolaikine floribundine ‘Dainty Maid’. Gauti sodinukai tapo aukš­tais krūmais su itin puošniais, dideliais, mira kvepiančiais žiedais. Iš jų buvo atrinkta pirmoji rožių veislė ‘Constance Spry’, kuri ir šiandien, nepaisant vienkartinio, bet ilgesnio žydėjimo, populiari visame pasaulyje. Vėliau ji panaudota išvedant naujas veisles. Tai tapo angliškų rožių istorijos pradžia.

Devintajame dešimtmetyje kryžmin­damas senąsias veisles su arbatinėmis hibridinėmis ir floribundinėmis, garsusis selekcininkas sukūrė naujų, pageidaujamų savybių turinčių veislių, kurios buvo išskir­tos į atskirą rožių grupę. Visame pasaulyje šios gėlių karalienės vadinamos Davido Austino rožėmis, tačiau selekcininkas jas pavadino angliškomis rožėmis.

Z. Braškienė sako, kad pirmoji gelton­žiedė veislė, kurią selekcininkas pavadino savo labai gero draugo vardu ‘Graham Thomas’, pasižymėjo intensyviai geltonu aukso atspalviu, kuris saulės spinduliuo­se truputį išblunka. Žiedai – šiai grupei būdingos formos, pilnaviduriai, dideli, kvapnūs, lapai blizgūs. Krūmas tvirtas, vešlus, 1,5 m.

Specialistės nuomone, kitu svarbiu pasiekimu tapo ‘Mary Rose’ – rausvai rožinės spalvos bijūno formos žiedais, medaus aromato ir su migdolų natomis. Gražios formos krūmas 1,25 m aukščio ir metro pločio. Veislė itin atspari ligoms, dažnai ją naudojo kurdamas naujas veisles.

Daugeliui žinoma ypač graži ‘William Shakespeare’ labai dideliais, aksominiais, tamsiai raudonais žiedais. Užauga iki 1,2 m. Vidutiniškai atspari ligoms. 2000 m. patobulinta ir pavadinta ‘William Sha­kespeare 2000’. Veislė turi stiprų senovinių rožių aromatą.

‘Abraham Darby’ – viena iš gražiausių Davido Austino rožių veislių, ypač pilnavi­duriais (iš kitų veislių išsiskiria vainiklapių gausa) ir dideliais, 12–14 cm skersmens, rozetės formos abrikosiniais žiedais. Dar viena favoritė – rožė ‘Heritage’ balsvai rožiniais, dideliais, kvapiais, bijūno formos pilnaviduriais žiedais.

Šiuo metu, pasak Z. Braškienės, oficialiai užregistruota daugiau nei 200 angliškųjų rožių veislių, įvairių spalvų ir atspalvių žiedais, nuo 0,5 iki 2 m aukščio siekiančių krūmų, žydinčių pakartotinai visą vasarą, pasižyminčių didesniu atsparumu šalčiui ir ligoms. Kiekvienais metais šis sąrašas pasipildo 3–5 naujienomis. Po visą pa­saulį išsibarstę šių selekcininkų filialai kasmet parduoda daugiau nei po 4 mln. Sodinukų Su senomis rožėmis Davido Austino rožes vienija jų žavesys, nuostabi žiedo forma, subtilus aromatas ir natūrali krūmo išvaizda, o su floribundinėmis ir arbati­nėmis hibridinėmis rožėmis – įvairesnė spalvų ir atspalvių gausa, pakartotinis, ilgesnis žydėjimas ir atsparumas ligoms.

Patirtis

Penkioliktus metus Ratkupyje (Rokiškio r.) šeimos medelyne rožes auginantis agronomas Gintautas Jurgutis sako, kad rožes dauginti išmoko dar vaikystėje iš mamos, garsios Lietuvoje rožių augintojos kretingiškės Zofijos Jurgutienės.

Greta kitų rožių veislių agronomo ko­lekcijoje galima išvysti ir angliškąsias. Jos žydi birželį ir rugpjūtį pakartotinai. Dalis veislių ne tik ypatingo grožio, bet atsparios šalčiui ir ligoms: ‘Sir John Betje­man’, ‘Tranquility’, ‘William Shakespeare’, ‘Tradescant’, ‘Othello’, ‘Benjamin Britten’. Kitos – ‘Charlotte’, ‘Abraham Darby’ – vi­ dutiniškai atsparios miltligei ir juodajam dėmėtumui. Tinkamos auginti 5 zonoje, tad reikia atidžiau prižiūrėti.

‘Sir John Betjeman’ – plačiai atvertos, 8–10 cm skersmens, avietinės spalvos žiedų rozetės su smulkesniais vidiniais ir stambesniais išoriniais vainiklapiais. Ant vieno stiebo pražįsta 3–5 pievų žolėmis kvepiantys žiedai, kurie nuo saulės įgauna švelnesnį atspalvį. Tankiai šakotas, vidutinio dydžio krūmas (1,3–1,5 m aukščio ir 0,9–1,2 m pločio) su šiek tiek pasvirusiais ūgliais.

‘Tranquility’ – itin dekoratyvūs, 9 cm skersmens žiedai sudaro suapvalintos formos obuoliais kvepiančią rozetę. Žiedai, pradėjus skleistis, šviesiai gelsvi, o išsiskleidus – visiškai išbąla. Kiekvienas stiebas dovanoja po 3–5 žiedus. Krūmas (0,9 m aukščio ir 0,75 m pločio) verti­kalaus augimo, šakos šiek tiek išlenktos viršuje.

‘Charlotte’ išsiskiria itin puošniais gel­tonais, saldžiai kvepiančiais žiedais. Iš rausvai gelsvų žiedpumpurių skleidžiasi šviesiai geltoni, 10–12 cm skersmens, puodelio formos kilpiniai žiedai, jų išori­niai vainiklapiai beveik kreminiai. Kom­paktiško krūmo (0,75–0,90 m aukščio ir 0,90 m pločio) stiebai pasipuošia dažniau­siai trimis didingais žiedais.

‘Abraham Darby’ – viena iš gražiausių, gausiai žydinčių abrikosiniais žiedais Da­vido Austino rožių veislių. Dideli žiedai, 12–14 cm skersmens, dažniausiai po 3–5, palaipsniui skleidžiasi ilgų ūglių viršūnėse. Jų viduriniai vainiklapiai intensyvesnės gelsvai rausvos spalvos, o išoriniai – švel­nesnių atspalvių. Žiedai nuo svorio linkę šiek tiek nusvirti. Jų kvapas labai inten­syvus, primenantis rožių aliejų su vaisiniu aromatu. Stiprus ir greitai augantis apvalus krūmas (1,2–1,5 m aukščio ir 1,0 m plo­čio) gausiai žydi visą vasarą. Ją galima formuoti kaip krūminę ar laipiojančią rožę arba skiepyti į vijoklinėms rožėms skirtus poskiepius.

‘William Shakespeare’ išsiskiria ypa­tinga, intensyviai purpurine žiedų spalva ir labai stipriu senovinių rožių aromatu, juntamu ir atokiau nuo krūmo. Žiedai stambūs, 7–8 cm skersmens, pilnavi­duriai, senovinio stiliaus. Krūmas 1,2– 1,8 m aukščio ir 0,9–1,2 m pločio.

‘Tradescant’ – tamsiai raudoni, aksomi­niai pilnaviduriai žiedai, iš pradžių sodraus vyno raudonumo, palaipsniui išdega iki labai tamsių purpurinių, 6 cm skersmens, žydi didelėmis kekėmis. Stiprus saldus senovinių rožių aromatas. Platus krūmas (1 m aukščio ir 1,2–2,4 m pločio). Nuo žiedų gausos ūgliai išlinksta lanku.

‘Othello’ – žiedai tamsiai raudoni, vėliau tampa raudonai violetiniai, aksominiai, gana dideli – iki 10 cm, bijūno formos, su senovinių rožių aromatu. Krūmas standus, virš 1 m aukščio.

‘Benjamin Britten’ – žiedai raudoni, gilaus puodelio formos, panašūs į bijūnų žiedus, 10–12 cm skersmens. Žydi kekėmis po 1–3 žiedus ant stiebo. Išoriniai vainiklapiai tamsiai rožiniai, didesni ir gražiai apgaubia smulkesnius vidinius – oranžiniai avietinius. Žiedlapių nedaug, tad žiedui prasiskleidus matosi ryškiai geltonos pies­telės ir kuokeliai. Aromatas labai stiprus, kvepia vaisiais. Krūmas ((iki metro aukščio ir 0,75 m pločio) gausiai žydi visą vasarą.

Kaip prižiūrėti angliškas rožes?

G. Jurgutis pataria angliškas rožes pa­vasarį genėti kitaip nei įprastas, tik apie ¼ krūmo (pašalinti po 1–3 senas šakas, priklausomai nuo augalo amžiaus). Kas 2–3 metus krūmus reikia atnaujinti – ge­nėti stipriau.

Pavasarį rožes tręšti kompleksinėmis trąšomis su didesniu azotu kiekiu, o nuo vasaros vidurio tik fosforo ir kalio trąšo­mis. Pavasarį labai gerai rožes mulčiuoti perpuvusiu mėšlu, biokompostu arba pridedant sliekų biohumuso. Tuomet dirvožemyje susidaro mikroflora, kad lengviau suskaidytų ir augalai įsisavintų maisto medžiagas. Pirmoje vegetacijos pusėje galima palieti raugintų dilgėlių skiediniu (azotinis tręšimas). Azotas išsi­plauna iš žalių dilgėlių audinių. Per sausras būtina palaistyti gausiai, bet retai (10– 20 l/kv. m), saugoti, kad nepatektų ant lapų.

Vėlyvą rudenį ar žiemos pradžioje, dirvai pašalus, uždengti eglišakėmis, kad vandens perteklius nubėgtų ir cirkuliuotų oras. Rožių rudenį negenėti, geriau prilenkti, apkaupti žemėmis, uždengti eglišakėmis. Per didelius šalčius ant jų dar užmesti sniego.

Durpės netinka, nes jose kaupiasi drėgmė, kuri pražudo rožes.

Zitos BRAŠKIENĖS ir Gintauto JURGUČIO nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.