Želdiniai džiugina, bet kartais tampa kivirčų objektu – kaip to išvengti?

Anoks malonumas kaimynui, kai augalų šakos linksta, šaknys skverbiasi iš gretimo sklypo. Dar blogiau, kai želdiniai blogina augimo sąlyga jūsų žemėje. Gražiuoju sutarti kaimynams ne visada pavyksta. Tuomet ginčus imasi nagrinėti įvairios institucijos, galiausiai ir teismai. Ginčų nagrinėjimas vargina, tęsiasi dvejus metus ir ilgiau. Apie tai dvi pamokančios istorijos.

Pirmoji pamokanti istorija. Lazdynai

Seimo kontrolieriaus įstaigai prieš kelis metus teko gilintis į ginčo situaciją Vilniaus sodininkų bendrijoje. Lazdynai viename sode buvo pasodinti sklypo šiaurinėje ir vakarinėje pusėje, mažesniu nei per 1 metrą nuo gretimų sklypų.

Kaimynas dėl lazdynų, pasodintų nepaisant teisės aktuose įtvirtintų sodinimo atstumų, raštu kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Vilniaus padalinį. Aprašė situaciją, pridėjo nuotraukas. Buvo prasidėjusi kovido epidemija, tad teko pavargti, kol prisikvietė inspektorius. Jie į vietą apžiūrėti situacijos atvyko po trijų mėnesių, gruodį.

Tikrinimo metu užfiksuota, kad prie ribos „apie 40 cm ir 1 m atstumu dviem eilėm susodinti lazdynai, kurių aukštis apie 3,5 m – 4,5 m. Taip pat lazdynai susodinti viena eile su sklypu (...). Viso teritorijoje pasodinta 40 lazdynų“. Ginčo pusės nebuvo apklaustos, nes buvo jau gili žiema, o sode niekas negyveno.

Tuo ginčas anaiptol nesibaigė. Nepraėjus nė dviem mėnesiams po aplinkosaugos inspektorių apsilankymo sode AAD skyrius sulaukė jau skundžiamo asmens, lazdynų sodintojo, skundo. Iš jo paaiškėjo, kad ir pats ginčo sprendimo pasitelkiant valdžios institucijas iniciatorius ne šventasis. Jis taip pat pažeidė teisės aktus, nes pats ėmėsi „daryti tvarką“: kaimyno sklype tiesiog savavališkai iškirto lazdynų krūmus. Buvo iškviesta policija, pateiktas pareiškimas dėl neteisėtos veiklos ir padarytos žalos.

Praėjus dar keliems mėnesiams lazdynų problemą iškėlęs asmuo sulaukė žinios iš AAD, kad tyrimas nutrauktas. Priežastis – lazdynai pasodinti anksčiau nei buvo patvirtinti minimalūs sodinimo atstumai sodininkų bendrijoje (taip teigė suinteresuotas asmuo – lazdynų sodintojas). Prašymas atnaujinti tyrimą buvo nesėkmingas, tad žmogus kreipėsi į Seimo kontrolieriaus įstaigą, instituciją kaltindamas vilkinimu.

Seimo kontrolierius pripažino, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas objektyvumo principas ir teisė į tinkamą viešąjį administravimą. Tarnautojams buvo rekomenduota naujai, tinkamai atlikti patikrinimą.

Ginčas dėl lazdynų buvo nagrinėjamas 2020–2021 m. Bet tai tikrai ne pirma ir ne paskutinė tokia istorija. Kai kurios nagrinėjamos ir ilgiau.

Štai dar vienas toks ginčas – dėl tujų. Jis buvo gvildenamas ir savivaldybėje, ir teisme, o procesas užtruko trejus metus.

Antroji pamokanti istorija. Tujos

Administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius praėjusių metų  kovo mėn. priėmė sprendimą, kuriuo buvo padėtas taškas asmens ginče su Kauno rajono savivaldybe. Rajono gyventojo prašymas panaikinti Kauno rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus raštą ir įpareigoti jį priimti naują sprendimą atmestas.

Ginčo objektas – tujos, kaimyniniame sklype susodintos ties sklypo riba. Pasak savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus pirmojo tikrinimo akto, tujos pasodintos rytinėje žemės sklypo dalyje, yra 3,25–3,80 metrų aukščio. Pripažinta, kad gyvatvorė yra per aukšta, tačiau administracinio nusižengimo poveikio priemonės nebuvo pritaikytos, nes tujų savininkė įsipareigojo jas pavasarį nugenėti. Pareiškėjas apskundė savivaldybės administracijos raštą.

Regionų apygardos administracinis teismas įpareigojo naujai ištirti pareiškėjo skundą. Vykdant teismo sprendimą savivaldybės specialistai vėl nuvyko į ginčo vietą. Išsiaiškinta, kad tujų gyvatvorė ant sklypo ribos buvo pasodinta maždaug prieš 20 metų, o prieš 10 metų sklypo pakraštyje buvo pasodinti ir medžiai – šermukšnis, gluosnis. Kaimynai tuomet neprieštaravo dėl želdinių sodinimo ties sklypo riba. Nepasitenkinimą ėmė reikšti jiems užaugus. Netinkamai pasodintų želdinių savininkai tujas ir medžius įsipareigojo reguliariai genėti. Patikrinimo metu įsitikinta, kad tujų gyvatvorė nugenėta iki 2 metrų aukščio, o lapuočių medžių šakos nupjautos ir nepatenka į gretimą sklypą.

Paskutiniu skundu, atmestu Administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus, asmuo siekė, kad dar kartą būtų peržiūrimas klausimas dėl lapuočių medžių, kaimynė būtų įpareigota šiuos prie pat sklypo ribos pasodintus medžius nupjauti „iki kelmo“.

Teisėjai atkreipė dėmesį, kad toks reikalavimas nėra pagrįstas, nes reikalavimai privačioje žemėje ir privačiose namų valdose veisiamiems medžiams ir krūmams, įrengiamoms vejoms ir gėlynams pradėti taikyti vėliau nei buvo pasodinti ginčo želdiniai. Sodinimo atstumai privačioje žemėje, privačiose namų valdose reglamentuojami nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d., kai aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintos naujos redakcijos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės (beje, po to buvo dar trys suvestinės Taisyklių redakcijos, dabartinė patvirtinta 2022 m. sausio 20 d.).

Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta: „Galioja tik paskelbti įstatymai“. Šioje nuostatoje taip pat atsispindi teisės principas, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios.

Tuo pačiu teisėjai šioje byloje pažymėjo ir tai, kad nepaisant to želdinių savininkui „kyla pareiga nuolat tinkamai prižiūrėti medžius, krūmus bei kitus augalus“.

Priminimas apie sodinimo atstumus nuo sklypo ribos

Privačioje žemėje, namų valdoje, taip pat sodininkų bendrijoje gyvatvorės, kiti želdiniai gali būti sodinami ir ties sklypo riba – tačiau yra auksinė taisyklė: turi būti abiejų pusių rašytinis susitarimas.

Kas vienam gerai, kitam gali būti blogai, todėl reikia galvoti apie tai, ar iš tiesų tie želdiniai niekam nekenks. Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės numato...

Privačiame sklype aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, o šiaurinėje sklypo dalyje – ne arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo bet kurios sklypo pusės.

Augalai, užaugantys iki 2 m aukščio, sodinami ne arčiau kaip 1 m nuo bet kurios pusės.

Be kaimyno sutikimo 1 m atstumu gali būti sodinamos ir gyvatvorės. Tačiau svarbus jų aukštis: sklypo šiaurinėje pusėje leistinas iki 1,3 m aukštis, kitose pusėse – iki 2 m.

Sodininkų bendrijose pagal „Mėgėjiško sodo teritorijos tvarkymo“ nuostatas (įsigaliojo nuo 2024‑01‑01) reikalavimai beveik tokie patys, tik mažiau detalizuoti: aukštaūgiai medžiai – ne arčiau kaip 3 m nuo ribos (šiaurinėje pusėje — ne arčiau kaip 5 m); žemaūgiai medžiai – ne arčiau kaip 2 m nuo ribos, krūmai – ne arčiau kaip 1 m nuo ribos.

Ką daryti, jei interesai pažeidžiami

Pagal Želdynų įstatymą, želdinius reikia tvarkyti taip, kad nebūtų pažeisti kaimyninių sklypų interesai. Tai numato ir Civilinis kodeksas, Administracinių nusižengimų kodeksas.

Jei kaimynas nesilaiko želdinių sodinimo taisyklių, galima imtis veiksmų, kaip rekomenduoja teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė.

Ji siūlo pirmiausia bandyti su kaimynu susitarti: raštu (registruotu laišku ar el. paštu) kreiptis į kaimyną, nurodyti pažeidimą (per arti pasodinti augalai, užstoja saulę, gadina tvorą, šaknys ar šakos pereina į jūsų pusę). Pagal Civilinio kodekso 4.98–4.100 str. turite teisę reikalauti, kad jis pašalintų trukdžius naudotis jūsų sklypu.

Nepavykstant susitarti, galima kreiptis į savivaldybės administraciją (aplinkos apsaugos ar želdinių priežiūros skyrių). Savivaldybė turi teisę patikrinti, ar laikomasi „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ bei vietinių želdinių tvarkymo taisyklių. Už pažeidimus gali būti skirta bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 str. (už želdinių priežiūros ir apsaugos taisyklių pažeidimus). Baudos gali siekti nuo įspėjimo iki kelių šimtų eurų.

Ką daryti, jei kaimynas kenkia jūsų sklypui? Jei medžių šakos ar šaknys pereina į jūsų sklypo pusę ir daro žalą, galite patys nupjauti jas iki sklypo ribos, bet tik informavę kaimyną (Civilinio kodekso 4.100 str.). Jei dėl šešėlio ar kitų trukdžių nukrenta jūsų sklypo vertė ar pablogėja naudojimosi sąlygos, galite kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeidimo pašalinimo ar net žalos atlyginimo.

Kai sodas yra sodininkų bendrijoje, reikėtų kreiptis į sodininkų bendrijos valdybą/pirmininką – jie privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi Mėgėjiško sodo teritorijos tvarkymo taisyklių.

Tačiau savo nuožiūra „daryti tvarkos“ kaimyno sklype šalinant augalus – nevalia. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 281 str., tokie veiksmai gali užtraukti įspėjimą arba baudą asmenims nuo 20 iki 80 eurų.

Parengė Irma Dubovičienė