Žemaičiai liepsnojančiais laužais išreiškė savo poziciją

Teks važiuoti į sostinę

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Telšių rajono skyriaus pirmininkė Zita Dargienė „Ūkininko patarėjui“ skaičiavo, kad šioje akcijoje dalyvavo mažiausiai 200 ūkininkų. Kiti pašnekovai tikino, kad minėtą skaičių reikėtų padauginti bent jau iš dviejų.

Pats didžiausias telšiškių laužas liepsnojo prie Šiaulių–Palangos kelio. Kalbos sukosi apie jau daug kartų girdėtas, bet iki šiol nesprendžiamas problemas – pievų atkūrimą, vandens telkinių apsaugines zonas, kurios kažkodėl plečiamos žemės savininkų sąskaita, rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą, iki šiol tebekamuojančią pieno krizę, nesuprantamai didelį akcizą už naftos dujas ir pakeistą žymėtojo dyzelino naudojimo tvarką. Šios šešios bėdos – ne vienintelės, dėl kurių degė laužai. Lietuvos ūkininkai skaičiuoja, kad juos kamuojančių problemų – gal trisdešimt, tačiau išvardytosios yra opiausios. Todėl visos kalbos baigdavosi viena ir ta pačia mintimi – jei laužai nepadės, teks keliauti į Vilnių traktoriais.

Išgirdęs ŪP klausimą, kaip traktoriais Vilnių pasieks, jei beveik visą laiką teks važiuoti autostrada, kur tokiai technikai riedėti uždrausta, Luokėje ūkininkus prie laužo sukvietęs Tomas Vitkevičius trumpam susimąstė: „Kol kas apie tai dar negalvojome, bet rasime išeitį, nes mūsų žmonės labai užsidegę... Prie laužo pašnekėjome, pasiguodėme ir sutarėme, kad žiūrėsime, kas bus toliau. Jei viskas taip ir liks, teks į sostinę važiuoti.“

Linksmai nusikvatojęs kitas pašnekovas valdžiai patarė: „Tegul Žemės ūkio ministerija mišias užperka, kad tomis dienomis, kai mes pas juos susiruošime, šaltis iki kokių –30 ℃ svilintų. Kas tada nutiktų? Mes negalėtume savo traktorių užkurti. Jei taip nenutiks, ministerijos valdininkų laukia liūdnas tango.“                       

T. Vitkevičius teisus – luokiškiai tikrai užsidegę, nes prie laužo sugužėjo apie 50 ūkininkų. Laužai liepsnojo ir Viešvėnuose, kur ūkininkus subūrė Gintas Palekas, Tryškiuose (organizatorius Vladimiras Kobcevas), Varniuose (organizatorius Martynas Užkuras), kituose Telšių r. miesteliuose ir kaimuose. O kad susirinkusieji nesušaltų, prie vieno laužo troškinys gurgėjo, prie kitų – kas arbata, kas kava šildėsi.

Kalbos sukosi apie gamtą

Prie to paties Šiaulių–Palangos kelio degė ir didžiausias Plungės rajono ūkininkų laužas. Šaltis jiems buvo gailestingesnis nei telšiškiams, tad termometrų padalos nusirito tik iki –10 ℃. O dar saulė, matyt, pavasario pasiilgusi, taip švietė, kad baugu buvo į ją akis pakelti. Tačiau Plungės r. žemdirbiams, kurių čia buvo daugiau kaip 50, ne gamtos vaizdai rūpėjo. Tiesa, jų kalbos daugiausia apie gamtą sukosi. Pirmiausia – apie pievas, kuriose vėl ramunės, snapučiai, rasakilos, dedešvos, baltagalvės ir kitokios liaudies apdainuotos gėlės turės žydėti. Kam gražu, o kam teks savo ūkį palikti ir išeiti šunims šėko pjauti.

„Atėjo laikai, kai savo protu neleidžia vadovautis: daryk tą, daryk aną, – kalbėjo LŪS pirmininko pavaduotojas, Plungės rajono skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys. – Daug bėdų turėsime su pievomis. Mūsų rajone jas atkurti teks 917-ai ūkininkų, o ir plotai tokie, kad tik laikykis – apie 5 000 ha. Vienas jaunas Dovainių kaimo ūkininkas turi 100 ha žemės, iš kurių 36 ha teks atiduoti natūralioms pievoms. Kas jam belieka? Bankrotas... Ne ką mažesnis galvos skausmas ir dėl žaliojo dyzelino. Buvo normos ir viskas buvo gerai, tačiau nuo šių metų tų degalų nebebus galima pilti į krovininius automobilius ir į kitą, ne grynai žemės ūkiui skirtą techniką. O kam kitam, jei ne žemės ūkiui mes tokią techniką naudojam? Ūkyje be visureigių, didesnių krovininių mašinų – kaip be rankų... Ir tokių, ūkininkui nenaudingų pakeitimų, netrūksta. Todėl turime ruoštis kelionei į Vilnių.“

Pasiklausęs pirmininko kalbos, bet nepanoręs prisistatyti, vienas ūkininkas esamą padėtį taip pakomentavo: „Ko čia stebėtis, grįžo kolchozų laikai. Juk ir anksčiau komunistų partija nurodydavo kada, kur ir ką sėti, kada pjauti, kada šienauti, kiek iš karvės primelžti...“ Dar vienas ūkininkas, pats buvęs Seimo nariu, Andriejus Stančikas pripažino: „Priklausyti nuo politikų – bėda. Jei patys nekovosime, niekas už mus nekovos. Šiandien mes čia pastovėsime, pašnekėsime ir... pareisime be nieko. Turime kažką daryti – kitaip mums ir ant sprando užlips.“

Gervės ir gulbės – ne Lietuvos paukščiai?

Nemažai žalos ūkininkų pasėliams padaro ne tik žvėrys, bet ir paukščiai. Kartais vietoje apsėto lauko lieka tik juodas, paukščių išpėduotas arimas. Kai vos išdygusį vasarojų ar rudenį prasikalusius žiemkenčius užpuola gervių, gulbių, ančių ar žąsų pulkai, gero nelauk. Ir visų mylimi gandrai ne vieną ūkininką iš kantrybės veda, mat jiems patinka ne tik naujagimius per kaminus įmesti, bet ir prakapoti šieno ritinius. Jei už žvėrių padarytą žalą bent šiek tiek kompensuojama, tai už paukščių nuniokotus laukus neatlygina niekas.

600 ha Šateikių Rūdaičių kaime valdantis Justinas Valančius ŪP pasakojo, kaip su ūkininkais kalbasi ministerijų klerkai. Taigi žmogus paskambino į Aplinkos ministeriją ir išdėstė savo nuomonę apie pasėlių laukus niokojančius paukščius. Į jo skambutį atsiliepusi valdininkė buvo labai konkreti: „Gervės, gulbės, antys ir žąsys – ne Lietuvos paukščiai, mes už juos neatsakome.“ „Tuomet aš jai ir sakau, – pasakojimą tęsė ūkininkas, – mano močiutė, kai varnos užpuldavo viščiukus, pagaudavo vieną ir pakabindavo ją žemyn galva. Tai ir aš taip darysiu. Žinote, ką ji man išrėžė: „Tada jus nubausim.“ Už ką, – klausiu, – juk paukščiai ne Lietuvos ir jūs už juos neatsakote?.. Ką ten su jais kalbėtis... Iš tuščio į kiaurą.“

Plungiškiai ūkininkai kelias valandas būriavosi prie laužo, ragavo šakočio, gurkšnojo kavą ir gyrė ką tik suvalgytus troškintus kopūstus su karštomis bulvėmis. Suėję į nedidelius būrelius, ūkininkai tarpusavyje tarėsi, kaip reikės Vilnių pasiekti, kad su kitais Lietuvos ūkininkais galėtų iš valdžios išreikalauti bent kiek normalesnių sprendimų. Ir aiškumo, kuris leistų bent šiek tiek planuoti ateitį. Ne vienas prasitarė ir apie streikuojančius vokiečių ūkininkus. Vylėsi, kad šiems pasiseks, tada ir lietuviams būtų lengviau savo tikslų siekti.

Autorės, Ginto PALEKO, Tomo VITKEVIČIAUS ir Manto KOBCEVO nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Laužas dega Telšių rajone, Viešvėnuose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.