Žemaičių vyskupystės meno, istorijos ir memorialinis paveldas saugomas Varniuose

Žemaičių vyskupystės muziejus, kuris yra Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys, neatsitiktinai įkurtas Varniuose. Bemaž 450 metų Varniai buvo Žemaičių vyskupystės centras, užėmė ypatingą vietą religiniame, kultūriniame ir politiniame Lietuvos gyvenime.

Varniai laikomi svarbiausia žemaičių krikšto akcijos vieta. Tai ilgalaikė vyskupijos sostinė. Įdomu, kad iki XVI a. antrosios pusės miestelis vadintas Medininkais (todėl pirmoji Žemaičių vyskupija vadinta Medininkų vyskupija), bet vėliau prigijo Varnių vardas – nuo per miestelį tekančio Varnelės upelio.

Kaip tik čia pastatyta pirmoji Žemaitijoje – Šv. Aleksandro bažnyčia, netrukus suręsta ir pirmoji Žemaičių vyskupijos Katedra. 

XVI a. Varniai tapo vienu iš svarbiausių lituanistinės kultūros centrų ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje LDK. Kunigaikštis, Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis (1536–1609) Varniuose subūrė šviesiausius protus. Varnių katedros kanauninkais buvo ir Mikalojus Daukša, ir Motiejus Stryjkovkis.

Kaip pastebi parodų ir ekspozicijų koordinatorė Monika Sudintaitė, krikščionybė Žemaitijoje plito pamažu, kol įsitvirtino XVII a., ir tai buvęs didelis Žemaičių vyskupo M. Giedraičio nuopelnas.

Varniai siejami ir su kita išskirtine asmenybe – Žemaičių vyskupu, rašytoju, liaudies švietėju, visuomenės veikėju Motiejumi Valančiumi (1801–1875). 1850-aisiais konsekruotas Žemaičių vyskupu M. Valančius iki 1864 m. rezidavo Varniuose, reorganizavo vyskupiją ir Varnių seminariją. Jis inicijavo blaivybės sąjūdį, rūpinosi vaikų ir suaugusiųjų švietimu.

Dabar Varnius puošianti barokinė Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (buvusi Katedra) pastatyta 1691 m. Žemaičių vyskupo kunigaikščio Kazimiero Paco (1667–1695) lėšomis. 

Charizmatiškas klebonas kan. Andriejus Sabaliauskas svetingai pasitinka lankytojus, noriai dalijasi žiniomis ir pasakoja apie šios šventovės išskirtinumą, kultūros vertybes. Paminėsiu tik, kad šios bažnyčios, buvusios Katedros, grindys yra autentiškos, XVII a.; bažnyčioje yra dvylika altorių, kurių didysis sukurtas 1694 m. Karaliaučiaus meistro Maumo Poloni... Čia gilų pėdsaką paliko Žemaičių vyskupai... Likęs vyskupo Motiejaus Valančiaus krėslas-vyskupo sostas. Ir ne tik...

Drauge su klebonu pakylame siaurais, per šimtmečius nugludintais laiptais į slaptą mažutį kambarėlį. Pasirodo, kad kaip tik čia Motiejus Valančius vaikus slapta mokė lietuviško rašto. „Tas 15 metų laikotarpis įspūdingas“, – apie M. Valančiaus Varniuose praleistus metus sako A. Sabaliauskas. Katedroje vykdomos carinės valdžios uždraustos veiklos žandarams nepavyko susekti.

O po bažnyčia esančiame rūsyje yra Žemaičių vyskupų kripta. Čia iki XIX a. vidurio laidoti Žemaičių vyskupai. Kriptos centre ant žemo medinio katafalko – stiklu dengti karstai, kuriuose guli dviejų Žemaičių vyskupų – Juozapo Arnulfo Giedraičio (m. 1838) ir Simono Mykolo Giedraičio (m. 1844) balzamuoti palaikai; pomirtinė Jurgio Giedraičio (m. 2000) kaukė, kabo du herbiniai kartušai.

Žemaičių kunigų seminarijos rūmai vis tik išliko, po kruopelę buvo surinktos išbarstytos vertybės

Kunigų seminarija Varniuose įkurta Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio iniciatyva, 1770 m. buvo pastatyti kunigų seminarijos rūmai. Nuo 1832 m., kai carinės Rusijos administracija uždarė Vilniaus universitetą, Varnių kunigų seminarija ir Vilniaus Medicinos fakultetas buvo vienintelės aukštosios mokyklos Lietuvoje. Čia dirbo ir mokėsi nemažai iškilių Lietuvos kultūros, meno, mokslo ir politikos srityse pagarsėjusių asmenybių.

Tačiau praėjus dar trisdešimčiai metų, carinė administracija užgniaužė ir šį Žemaitijos dvasinį bei kultūros centrą. 1864 m. gubernatoriaus M. Muravjovo įsakymu Žemaičių vyskupystės centras, kunigų seminarija ir vyskupas Motiejus Valančius buvo iškeldinti į Kauną, o Šv. Petro ir Povilo katedra paversta Naujųjų Varnių parapine bažnyčia.

XIX a. pab. čia įsikūrė Rusijos imperijos kariuomenės Dono kazokų pulkas. Pirmojoje Nepriklausimoje Lietuvoje – Lietuvos kariuomenės drausmės kuopa, Aštuntasis pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulkas. Tarpukariu čia buvo Varnių koncentracijos stovykla. Sovietmečiu pastatai pritaikyti ugdymo reikmėms: veikė Varnių vidurinė mokykla, vėliau – Varnių kaimo profesinė technikos mokykla.

Atkūrus Nepriklausomybę, susirūpinta kultūros paveldo išsaugojimu. 1995 m. atstatytas varpinės bokštas ir pirminė, būdinga vėlyvajam Lietuvos barokui, stogo konstrukcija.

1999 m. pastatas perduotas Žemaičių vyskupystės muziejui. Po kruopelę buvo surinktos išbarstytos, kažkieno išsaugotos krikščionybės istoriją pasakojančios kultūros vertybės. Tais pačiais metais 1999 m. Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva prie rūmų pastatytas skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtas paminklas Žemaičių vyskupui Merkeliui Giedraičiui ir kanauninkui Mikalojui Daukšai.

Dabar po rekonstrukcijos Žemaičių vyskupystės muziejus vėl atveria duris.

Istorija lipdoma iš labai smulkių detalių

Ypatingas jausmas būti pirmiesiems lankytojams, kai beveik visi įrengimo darbai jau baigti, tačiau vienur kitur dar girdėti grąžto triukšmas, prie eksponatų trūksta aprašomųjų lentelių. Žurnalistus lydi Žemaičių muziejaus „Alka“ Kultūrinės veiklos ir komunikacijos skyriaus vedėja Jurgita Armalienė bei parodų ir ekspozicijų koordinatorė Monika Sudintaitė. Keliaujame per buvusios kunigų seminarijos erdves, kuriose išgirsti pasakojimai įvairiapusiai. Jie kviečia nuklysti kelis šimtų metų atgal, bet kartu ir pasakoja apie šiandieną, apie mus pačius, per liaudiškojo maldingumo tradiciją ar votus, kurie yra gana populiarūs ir mūsų dienomis, užsakomi pas juverylikos meistrus.

Kaip akcentuoja M. Sudintaitė, 500–600 metų Žemaitijos krikščionybės istorija lipdoma iš labai smulkių detalių, faktų, kartais vienas kitam prieštaraujančių. Teiginį patvirtinančių pavyzdžių ne vienas.

Įspūdingas eksponatas – Žemaičių Kalvarijos liturginis krikšto dubuo. Ilgai manyta, kad jis pradingęs, bet buvo ikonografinė medžiaga. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, atskiros dalys buvo rastos skirtinguose miestuose. Restauratoriai galėjo susivokti, kad tai yra būtent šio dirbinio dalys, ir atkurti liturginį indą.

Naujausias Žemaičių vyskupystės muziejaus eksponatas – ištisa barokinių scenovaizdžių paroda. Ji į Varnius atkeliavo iš Bažnytinio paveldo muziejaus. Tai Theatrum Biblicum (liet.: Biblijos teatras). Tai Didžiosios savaitės dekoracijos ir Senojo bei Naujojo Testamento paveikslai, surasti Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo ir kituose Lietuvos šventovių bei muziejų rinkiniuose. Žemaičių vyskupystės muziejaus rinkiniuose buvo surasta paskutinė trūkstama „Biblijos teatro“ dalis – prisikėlusio Kristaus. Žemaitijos muziejininkai džiaugiasi, kad pas juos sugrįžo ne tik Kristaus figūra, o visas „Biblijos teatras“.

Autorės nuotraukos

Viršelyje: Varniai iš Žemaičių vyskupystės muziejaus bokšto: matyti Varnelės upė, Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, buvusi katedra.