Žemdirbiai ir vėl liks „kraštiniai“?

Ar viskas teisinga?

„Jeigu ištinka kokia gamtos stichija, rajonų savivaldybių ar seniūnijų atstovai važiuoja įvertinti, ar tikrai atsitiko tas reiškinys, jį nustato, kad galėtų išduoti ūkininkui pažymą, už kurią pinigus gauna regioniniai Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Ar čia viskas teisinga?“ – Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) aptariant liepos pabaigoje praūžusios audros padarinius klausimą iškėlė Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos (SŽŪSDA) vadovė Zita Bakanienė.

ŽŪM Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė KRK informavo, kad yra parengta tvarka, pagal kurią ūkininkams, kurie prašys PPAR nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančių pažymų, bus kompensuojamos patirtos išlaidos. Taigi situacija dar įdomesnė – pluša savivaldybių darbuotojai, pažymas išduoda ir atitinkamą mokestį pasiima PPAR, o ŽŪM kompensuoja tą kainą.

Jau po ankstesnių stichinių reiškinių, kai ūkininkai patyrė nuostolių ir turėjo problemų dėl pražuvusių grūdų ir kitos žemės ūkio produkcijos ar sugadintos jų kokybės, buvo siūlyta tobulinti force majeure pažymų išdavimo tvarką, tačiau ji nepasikeitė.

Ir dabar Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), prašydama valdžios atstovų dėl audros padarinių valstybiniu lygiu aktyvuoti įvairias pagalbos priemones, paragino keisti 1997 m. kovo 13 d. LR Vyriausybės nutarimą Nr. 222 „Dėl Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo pagal dabar galiojančią tvarką pažymas išduoda vieninteliai regioniniai PPAR, o jos kaina yra 250 Eur. Siūloma įpareigoti savivaldybes, paskelbus ekstremalią situaciją, išduoti ir pažymas apie force majeure aplinkybes, tai jos galėtų padaryti ir nemokamai.

Neišpildys supirkėjų sąlygų

„Tų pažymų gavimo procesas gana sudėtingas. Dabar užklupusi nelaimė yra akivaizdi. Manau, kad čia ūkininkams galėtų padėti savivaldybės, nereikėtų papildomos biurokratijos. Ir mūsų rajone gali būti, kad kažkam reikės nenugalimos jėgos aplinkybes paliudijančio dokumento, nes ūkininkams teks atsikaityti su bankais, grūdų supirkėjais ir kitomis įmonėmis“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo Mažeikių r. ūkininkas Audrius Vanagas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis KRK pastebėjo, kad ne laikas šunis lakinti, kai reikia eiti medžioti. „Gaila, kad nepasimokėme iš ankstesnių klaidų ir neparengėme naujos force majeure teikimo tvarkos. Visi ragina sudaryti sutartis su produkcijos supirkėjais, puikiai žinome, kad visoje Lietuvoje dabar grūdų kokybė krito, todėl grūdų augintojai neišpildys supirkėjų sąlygų. Į teismus negalime eiti, nes neturėsime force majeure pažymų, o supirkėjai negailės – už sąlygų neįvykdymą sutartyse numatytos baudos. Žemdirbiai ir vėl liks kraštiniai“, – apgailestavo žemės ūkio bendrovių atstovas.

A. Vanagas konstatavo, kad sudarant sutartis su žemės ūkio produkcijos supirkėjais ir perdirbėjais, ūkininkai yra silpnesnioji šalis. „Kiek girdėjau, grūdų supirkėjai po sausros pasikoregavo sutartis ir greičiausiai sau naudinga linkme. Pats su tuo nesusidūriau, bet apie tai girdėjau kalbant. Jeigu jau kontraktavai, tai nepabėgsi ir turėsi išpildyti. Visgi mes esame silpnesnioji pusė, nors kai kurie sutarčių punktai mūsų gal ir netenkina, bet atsakymas būtų aiškus ir trumpas: nenori – neparduok“, – situaciją įvertino javų augintojas.

Įžvelgė rizikas

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) kancleris, administravimo skyriaus vadovas Andrius Verbyla ŪP redakcijai teigė, kad LŪS siūloma praktika dėl nenugalimos jėgos pažymų išdavimo galėtų veikti. Kita vertus, anot jo, į tai galbūt žiūrima gana supaprastintai. Be to, tokiu atveju galėtų atsirasti ir tam tikrų rizikų. „Gali atsirasti piktnaudžiavimų, kai savivaldybės patvirtina stichinės situacijos faktą savo teritorijoje, bet realybėje audra vienus pasėlius paliečia, o kitų – ne. Jeigu kur fiksuojama ekstremali padėtis, savaime  visų sutartims tai negalioja. Teismai yra pasakę, kad kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai. Tokie atvejai gali būti vertinami ir tose savivaldybėse, kur ekstremali situacija nėra paskelbta“, – aiškino A. Verbyla.

Jis pabrėžė, kad tai yra sutartiniai dalykai, todėl svarbu įvertinti sutartį ir pačių aplinkybių buvimą, ar jos atitinka force majeure teisine prasme. „Štai savivaldybė nustato tas aplinkybes ūkyje, bet ūkininko ir grūdų supirkėjo sutartyje parašyta, kad stichinės nelaimės, audros nebus laikomos force majeure aplinkybe. Tiesa, praktiškai tokių sutarčių pasitaikė labai retai, tai buvo labiau išimtiniai atvejai. Sutartyje būna ir kitų svarbių dalykų, pavyzdžiui, numatyta, kad kita šalis turi būti informuojama apie atsiradusias tokias aplinkybes, tada įsipareigojimai gali būti perkeliami į kitus metus. Tai nėra tik pažyma iš savivaldybių, pagal kurią atleidžiama nuo sutartų sąlygų“, – dėstė KPPAR kancleris.

Gali susitarti ir be force majeure pažymų

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.