Žemdirbiai Prezidentui išklojo bėdas (papildyta)

Mažėja ES parama

„Prezidentas susitikime su žemės ūkio ministru A. Palioniu ir Žemės ūkio tarybos atstovais aptars bendrąją žemės ūkio politiką naujos ES daugiametės finansinės perspektyvos kontekste“, – prieš susitikimą pranešė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.

Kaip žinia, Europos Komisija ketina nuo 2027 metų restruktūrizuoti finansavimą žemės ūkiui, tačiau A. Palionis yra teigęs, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog tiesioginių išmokų išorinė konvergencija turi būti baigta iki 2034 metų.

Lietuvai 2028–2034 metais numatoma skirti 4,386 mlrd. eurų, arba net 20 proc. mažiau nei ankstesniame finansiniame laikotarpyje (5,485 mlrd. eurų).

Prezidentūra įvardino tikslus

„Prezidentas akcentavo siekį tos konvergencijos žemdirbių, nes Lietuvoje gyvenimo lygis kyla, kainos taip pat kyla ir skirtumas taip vadinamų Vakarų šalių žemdirbių ir Lietuvos žemdirbių vis mažėja ir dėl to tas atotrūkis tarp vidurkio irgi turėtų mažėti“, – iškart po Gitano Nausėdos susitikimo su žemdirbių atstovais bei ministru žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba.

„Tikslas yra labai sudėtingas ir turbūt 100 procentų tos vadinamos konvergencijos tiesioginių išmokų, gal taip būtų jau labai ambicinga tikėtis, tačiau artėti prie to ir yra būtent pagrindinis tikslas“, – pridūrė jis.

Anot R. Dilbos, susitikimo tikslas buvo išgirsti žemdirbių poziciją – prezidentas šią savaitę vyks į neformalų Europos Vadovų Tarybos posėdį, kuriame, be kita ko, bus diskutuojama dėl kitos daugiametės finansinės perspektyvos.

Ūkininkų atstovams nuogąstaujant dėl mažėjančio išmokų krepšelio, prezidento patarėjas į Lietuvos siekį žvelgia pozityviai: „Prezidentas ir 2020 metais, prieš dabartinę daugiametę finansinę perspektyvą, iš tikrųjų apgynė žemdirbių interesus, ir dėl to buvo padidintas Lietuvos žemdirbiams tiesioginių išmokų krepšelis.“

Žemės ūkio ministerijos pozicija

Savo ruožtu žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad keičiantis finansavimo modeliui dėl išmokų žemės ūkiui reikės „kovoti su kitomis sritimis“, todėl jis tikisi, kad prezidentas Europos Vadovų Taryboje derybinėje pozicijoje „pastovės iki galo“.

„Jeigu 2027 metais mes pasieksime konvergencijos tik 79 procentus, jeigu liksime su tuo finansavimu, tai mes naujam laikotarpiui turėsim 76 procentus (...). Visam žemės ūkio sektoriui yra neigiama įtaka tas pasiūlymas“, – žurnalistams sakė A. Palionis.

„Tai yra pats didžiausias konkurencijos iškraipymas, jeigu žiūrėsime Europos Sąjungos šalių kontekste, nes visi aplinkosauginiai įsipareigojimai, ko negali daryti ūkininkai, yra sumokami per tiesiogines išmokas, tai tuo atžvilgiu mūsų žemės ūkio sektorius dėl to kenčia“, – aiškino jis.

A. Palionis sako, kad siekiant panašių tiesioginių ES išmokų visiems ūkininkams, svarbi vieninga aplinkinių šalių pozicija: „Atsimenant 2020 metus, kaip Lietuva, Latvija, Estija kartu stovėjome ir kovojome, tai lygiai taip pat ir šiemet.“

Ministro teigimu, žemės ūkio sektorių patvirtinus kaip strateginę šalies ūkio šaką, finansavimas yra ypatingai svarbus, nes „atėjus dienai X, mes turėsime remtis tik savo potencialu ir gamyba.“

„Tai irgi šiandien su prezidentu aptarėme ir svarstėme, kur pati valstybė turėtų gal skirti finansavimą – ar tai kooperacija, ar tai maisto maisto prekių perdirbimo potencialo didinimas. Bet tam reikės skirti papildomus finansinius išteklius“, – teigė A. Palionis.

Prezidentas žada padėti

Iš karto po susitikimo šalies prezidentūroje LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis portalui ukininkopatarejas.lt teigė, jog Prezidentas G. Nausėda žadėjo Briuselyje pakovoti už Lietuvos ūkininkų interesus: „Jis pažadėjo dirbti mums ir spręsti tas visas problemas, kurias dabar kuria Briuselis – kad nebūtų mūsų žemės ūkis finansuojamas vien tik tais Sanglaudos fondais, nemaišant Kaimo rėmimo programų bei kitų išmokų pinigų. Mes nenorime, kad visos išmokos būtų suveltos į vieną, nes akivaizdu, kad iš tų Sanglaudos fondų mes nieko negausim. Kita vertus, Europos Komisija leis nacionalinėms vyriausybėms prisidėti prie žemės ūkio finansavimo 30 proc., bet turtingesnės šalys prisidės daugiau ir mes apskritai nepavešime... Mes jam išsakėme visus lūkesčius ir daugiau įvairių problemų. Na, jis visa tai supranta, žada kovoti, važiuos dabar į Briuselį ir mėgins įtinkinti eurobiurokratus...“

Pasak J. Vilionio, Lietuvos žemės ūkiui šiuo metu reikia 6,4 mlrd. eurų, kad galėtų kažkaip išgyventi ir konkuruoti bendroje rinkoje, tačiau išmokos pastaruoju metu tik mažinamos: „Nors seniai žadama suvienodinti išmokas visoje Europoje, bet mums jie tik mažina – dabar gauname tik kiek daugiau nei 4 milijardus, be to, jie dar užkrauna mums visą tą žaliojo kurso naštą, įvairius papildomus ekologinius reikalavimus, bet pinigų tam neduoda. Visoje Europoje mes šiandien gauname mažiausias išmokas ir mažiausias produkcijos supirkimo kainas... Aš ir Prezidentui šiandien sakiau: mes nieko ypatingo nereikalaujame – tik prašome mums sudaryti tokias pačias sąlygas, kaip ir visiems Europos Sąjungos žemdirbiams. Kaip mes šiandien galime su jais konkuruoti? Elektros, kuro sąnaudos tokios pačios, kaip visoje ES, o išmokos – kaip Aborigenų Sąjungoje, o ne Europos Sąjungoje...“

Maisto saugumas

J. Vilionis teigė, jog tai yra ne tik ūkininkų, bet ir apskritai visos Lietuvos bei Europos maisto saugumo problema: „Jeigu niekas nesikeis, tai mūsų paprasčiausiai nelieka. Kodėl mes turime dykai dirbti? Aš dabar banke skolinsiuosi pinigus, melšiu karves, kad kažkas dar vieną „maximą“ pasistatytų? Kam man to reikia – tegul patys karves augina... O kaip žmones aprūpinsime maistu? Juk nepavalgęs žmogus tampa žvėrimi. Žinoma, galima tankų ir raketų prisipirkti, bet ir tas kareivis, jeigu bus alkanas, nekariaus, o viską parduos, kad nemirtų badu... Kiek buvo gražių kalbų apie maisto saugumą, apie prioritetus, bet kai reikia paremti ūkininkus, tai visada valstybėje atsiranda kitų prioritetų...“

LŽŪT vadovas portalui teigė matantis nuolatinį Lietuvos žemės ūkio nykimą ir įspėja, jog kokių nors sukrėtimų atveju tiesiog liksime be maisto.

„Mes jau dabar neapsirūpiname maistu, nors esame žemės ūkio šalis: linų neliko, runkelių nelieka, kailinių žvėrelių auginti negalima, kiaulių vos trečdalis liko, karvių – iš 1,2 milijono liko 184 tūkstančiai. Pieną ir mėsą atsivežame, bet jeigu tik kas nors atsitiks, visos „maximos“ ištuštės per dvi dienas, niekas nieko neatsiveš... Dar Pirmojo ar Antrojo pasaulinių karų metais miestiečiai galėdavo į kaimą nuvažiuoti, lašinukų ar duonos gauti. O ką dabar gautų? Tiek ir belikę to maisto saugumo...“, – apgailestavo reziumuodamas pašnekovas.

Tikėjimo dar liko

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Gedas Špakauskas „Ūkininko patarėjui“ teigė tikįs, jog vis dar įmanoma tikėtis, kad Briuselyje pavyks apginti Lietuvos ūkininkų interesus: „Mums jau pavyko 2020-aisiais Briuselyje išsireikalauti daugiau lėšų savo ūkininkams, tad tikime, jog ir dabar gali tai pavykti. Tačiau čia, kaip ir Prezidentas paminėjo, turime visi bendrai su Baltijos regiono šalimis rūpintis šiuo klausimu ir kalbėti vienu balsu. Tiesiog turime būti vieningi. O kaip ten bus – sunku pasakyti... Mes išsakėme aiškiai savo poziciją, tačiau būtų labai nesąžininga, jeigu tos išmokos dar bent šiek tiek nepriartėtų prie ES vidurkio. Tikriausiai būtų sunku tikėtis, kad tai įvyks visu 100 procentu ir susilyginsime su tuo vidurkiu, tačiau mes turime labai svarių argumentų ir pilną moralinę teisę to reikalauti.“

Pašnekovas paminėjo, jog šiuo metu mūsų ūkininkų gaunamos išmokos nuo ES vidurkio atsilieka mažiausiai 30-35 proc. (priklausomai nuo ūkininkavimo srities ir veiklos pobūdžio), o taip pat išvardino ir kitus argumentus.

„Žinoma, savo ūkininkavimo sąnaudomis jau seniai esame pasiviję visas kitas ES valstybes“, – konstatuoja G. Špakauskas. – „Tai pasakytina tiek apie atlyginimus darbuotojams, tiek apie žemės nuomą, tiek apie trąšų kainas, o kai kurių paslaugų kainomis jau netgi lenkiame ir ES senbuves. Tačiau to niekaip nepasakysi apie išmokas... Mūsų argumentai yra nepaneigiami, tačiau Briuselyje šiais klausimais kalbės ne tik Prezidentas – vyks ir Vyriausybės bei pačių ūkininkų atstovai. Štai ir rytoj skrendame į Briuselį, kur Baltijos šalių bei Suomijos ūkininkų organizacijos kalbėsimės tais pačiais klausimais su Europos Komisija... Tai yra mūsų išgyvenimo klausimas, nes esame priversti konkuruoti tiek ES viduje, tiek ir su visu pasauliu.“

Kalbėjosi portalo budintis redaktorius Ričardas ČEKUTIS

LR Prezidentūros nuotraukos