Žemdirbiams į pagalbą – tręšimo programėlė

Tuoj galės naudotis

Išbandyti tręšimo programėlės beta versiją ir prisidėti prie jos funkcionalumų testavimo žemdirbiai galės gruodžio 14 d., 13 val. prisijungę prie šios nuorodos: Prisijungimo nuoroda („Teams“).

VĮ Žemės ūkio duomenų centro specialistai, tręšimo programėlės kūrėjai, akcentuoja, kad kol kas tai tik beta versija. Tačiau iki 2024 m. liepos mėn. tręšimo programėlės funkcionalumas bus išplėstas dirvožemio ir agrocheminiais rodikliais, kurie bus imami iš dirvožemio erdvinių duomenų rinkinio Dirv_DR10LT ir dirvožemio agrocheminių savybių duomenų rinkinio DirvAgroch_DR10LT duomenų bazių. Taip pat bus galimybė automatiškai tikslinti lauko tręšimo planą pagal turimus dirvožemio ir agrocheminių tyrimų duomenis, todėl TPFK naudojimas bus patogesnis. Mat Lietuvoje savo sudėtimi ir savybėmis dirvožemis pakankamai margas. Kartais viename lauke galima rasti labai skirtingą situaciją. Todėl tręšimo planai turi būti rengiami remiantis dirvožemio tyrimų rezultatais, kad trąšos būtų naudojamos kuo optimaliau, nes tai ne tik pinigai, bet gali turėti poveikį ir aplinkai.

Ūkininkai, įvertinę dirvožemio agrochemines savybes ir jame esančias maistines medžiagas, priešsėlį, auginamas kultūras, planuojamą derlių, galės sudaryti tręšimo planą, apskaičiuodami optimalias tręšimo normas pagal veikliąsias medžiagas – azotą, fosforą, kalį, ir trąšų kiekius 1 ha (kg/ha). Tręšimo planavime bus remiamasi vidutinėmis lauko charakteristikomis, o duomenis kol kas bus galima įvesti tik rankiniu būdu. Norėdami įvesti informaciją apie panaudotas trąšas, ūkininkai atvertoje lentelėje „Lauko atributai“ turės pasirinkti skirtuką „Tręšimo apskaita“.

Tręšimo planas bus sudaromas pagal Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorijos darbuotojų parengtą Vieningą tręšimo planų sudarymo metodiką.

Tiesa, tręšimo plano sudarymas per PPIS nėra privalomas. Šia paslauga galima naudotis savanoriškai ir nemokamai. Tręšimo planavimas, naudojantis TPFK, leis užkirsti kelią dirvožemių pertręšimui bei maistinių medžiagų išplovimui į vandens telkinius ir taip sumažinti vandens telkinių taršą iš žemės ūkio taršos šaltinių, taupant žemdirbių lėšas, o tuo pačiu – užtikrinant veiksmingesnę aplinkos apsaugą.

Leis sutaupyti

Žemdirbiai pripažįsta, kad patiems sudaryti tręšimo planus neturint reikiamų žinių ir patirties yra gana sudėtinga, todėl tenka samdytis konsultantus. Lazdijų rajono ūkininko Renaldo Židžiūno nuomone, programėlė, kuria planuodamas tręšimą savarankiškai galėtų pasinaudoti kiekvienas ūkininkas, būtų labai sveikintina – konsultantų paslaugos tręšimo planui sudaryti nemažai kainuoja. O be jų pagalbos dažnas neišsiverčia. Tad programėlė leistų ir sutaupyti.   

Beveik 200 pieninių karvių laikantis ir apie 250 ha žemės dirbantis ūkininkas sėja žieminius kviečius, miežius, vasarines avižas ir kukurūzus. Tręšimo planus kasmet rengia atsižvelgdamas į ūkio dirvožemio agrocheminę sudėtį ir auginamų augalų maisto medžiagų poreikį. Tręšimo planai žemdirbiui padeda planuoti išlaidas, suteikia žinių, kokių trąšų ir kiek reikia įsigyti, kokiais kiekiais kurį lauką tręšti, juose yra apskaičiuotas minimalus organinių trąšų skleidimo plotas. O kuo geresnė dirvožemio būklė, tuo augalai atsparesni sausroms, vandens pertekliui lietingu periodu ar kitiems neigiamiems veiksniams. Be to, tręšdamas pagal parengtą tręšimo planą gali būti tikras, kad nebus pažeisti aplinkosauginiai reikalavimai ir nesulauksi sankcijų išmokoms ar administracinės baudos.

Stambaus Alytaus rajono ūkininko Vidmanto Navicko, dirbančio 400 hektarų žemės ir laikančio 310 melžiamų karvių, nuomone, TPFK ne tik sudarytų galimybes ūkiams eliminuoti išlaidas tręšimo planų sudarymui, samdant konsultantus, bet ir patį planą pasirengti kur kas operatyviau, atsižvelgiant į nuolat kintančias sąlygas.

„Būtų gerai, kad programėlėje būtų galimybė ne tik surašyti duomenis, bet ir juos koreguoti, kai netyčia padarai klaidą, ypač kai programėle dar tik pradedi naudotis. Juk nuo galimų klaidų niekas nėra apsaugotas. Taip pat norėtųsi, jog naudojimasis ja būtų kaip galima paprastesnis ir norint ja pasinaudoti nereikėtų ieškoti pagalbos iš šalies“, – teigė ūkininkas.

123rf nuotrauka

Nr. 272/7