Ashburn +17,5 °C Debesuota
Pirmadienis, 29 Geg 2023
Ashburn +17,5 °C Debesuota
Pirmadienis, 29 Geg 2023

Žemdirbiams kompensuota 15 mln. eurų nuostolių, apdraustas jau trečdalis visų Lietuvos pasėlių laukų

2022/12/22


Šiemet pasėlių savidraudos fondas Lietuvos ūkininkams išmokėjo beveik 15 mln. eurų pasėlių žalų kompensacijų. Tai 56 proc. daugiau nei pernai. Tokį draudimo išmokų augimą daugiausia lėmė siautėjusi gamta. Vien liepos 12 dieną iškritęs gausus kritulių kiekis sukėlė pusę visų nuostolių – daugiau kaip 10 mln. eurų.

Didžiausia problema tapo kruša

„Šiemetiniai gamtos ekstremumai – ne atsitiktiniai. Pastarųjų 3 metų klimato kaitos analizė jau rodo tendenciją, kaip viskas keičiasi ir žemdirbystė tampa vis labiau rizikinga verslo sritis. Besidraudžiančių žemdirbių įmokų ir išmokų balansas – sunkiai prognozuojamas. Lietuvoje šiemet jau „pačiupinėjome“ visų rūšių rizikas. Pagal nuostolingumą kruša iššoko į pirmą vietą – to nėra buvę“, – 2022 metus apžvelgia pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo vadovas Martynas Rusteika.

Draudimo išmokų šuolį, palyginus su pernai, iš dalies lėmė ir sparčiai augančios apdraustų laukų apimtys. „VH Lietuva“ narių apdraustų pasėlių plotas per metus išaugo net 15 proc. – nuo 418 iki 480 tūkst. hektarų. Tai sudaro beveik trečdalį draustino Lietuvos pasėlių ploto. Draudimo suma, kurią ūkininkai skyrė pasėlių apsaugai, išaugo nuo 469 iki 700 mln. eurų, arba 49 procentais.

„Šiais derliaus metais gavome daugiau kaip 3,4 tūkst. pranešimų apie patirtą žalą ir turėjome apžiūrėti daugiau kaip 18 tūkst. pažeistų laukų, – dar nesame sulaukę tokio didelio žalų pranešimų skaičiaus ir jis kasmet auga. Tai ir sukėlė pasėlių draudimo proveržį Lietuvoje: patirta žala geriausiai įrodo pasėlių draudimo reikalingumą. Į savidraudos fondą susivieniję ūkininkai per 15 metų įsitikino, kad fondas suvaldo rizikas ir atsiradęs žemdirbių pasitikėjimas lemia tolesnį pasėlių draudimo augimą. Žemdirbiai liudija, kad meteorologiniai reiškiniai nukrypsta į vis didesnius kraštutinumus bei tampa itin lokalūs, tai sumažina derliaus saugumą, dėl to šiemet ūkininkai rinkosi žymiai platesnio spektro draudimo krepšelius“, – pastebi M. Rusteika.

Šiemet „pačiupinėjome“ visų rūšių rizikas

Didžioji dalis ūkininkų šiemet rinkosi kompleksinį draudimą nuo krušos, audros ir liūties. Pastebimai ūgtelėjo ir papildomos draudimo apsaugos nuo ugnies, iššalimo, pavasarinių šalnų, ilgalaikio lietaus ir stichinės sausros. Visi šie draudiminiai įvykiai šiemet užfiksuoti Lietuvos pasėlių laukuose.

Didžiausias proveržis šiemet įvyko draudžiant daržovių pasėlius – pernai startavus daržovių draudimui, šiemet apdraustų daržovių plotas išaugo daugiau kaip 3 kartus: nuo 219 iki 721 hektaro. Dar papildomai apdrausta tūkstantis hektarų bulvių. Šiemet taip pat apdrausta trečdaliu daugiau kukurūzų laukų, 30 proc. daugiau pluoštinių augalų plotų, 21 proc. daugiau aliejinių augalų. Per metus sumažėjo tik apdrausti runkelių ir sėklų plotai.

„Absoliuti šių metų naujovė Lietuvoje – pradėti drausti uogynai ir sodai. Pirmaisiais metais vaisių ir uogų augintojai apdraudė 140 hektarų plotą ir draudimo naudą pajautė iškart, užklupus krušos žaloms. Šiemet jau aiškiai nyko mitas, kad pasėlių draudimas skirtas tik dideliems ūkiams – fondo sukurtais draudimo produktais ūkiams iki 50 ha pasinaudojo dar trečdaliu daugiau smulkiųjų ūkininkų“, – metų ypatumus apžvelgia M. Rusteika.

Bendras žalingumas – 60 proc., Latvijoje – net 110 proc.

Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ jungia ir Latvijos žemdirbius, – kaimyninėje šalyje 2022-aisiais pažeista 45,2 tūkst. hektarų pasėlių plotų, išmokėta 6,9 mln. eurų draudimo išmokų, žalingumas pasiekė net 110 procentų.

Lietuvos žemdirbių apklausos rodo, kad draudžiant pasėlius jiems svarbiausia yra patikimas žalų reguliavimas, todėl „VH Lietuva“ šiemet pasitelkė keliasdešimt naujų dronų, padedančių maksimaliai tiksliai išmatuoti pažeistus plotus, o kritiniais laikotarpiais į pagalbą Lietuvos žalų vertintojams skubėjo aukščiausios kvalifikacijos Vokietijos pasėlių žalų ekspertai.

„VH Lietuva“ apima 97 proc. Lietuvos pasėlių draudimo rinkos. Vokietijos savidraudos fondas dirba jau 198 metus, turi 10 filialų ir daugiau kaip 110 tūkst. narių 10-yje Europos Sąjungos šalių – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Italijoje.

„Šie metai Europoje buvo pilni kontrastų – Vokietijos ir Beniliukso šalių žemdirbius kankino sausra, tuo tarpu Baltijos šalių ūkininkai kentėjo nuo per didelio kritulių kiekio. Baigiantis metams visame savidraudos fonde fiksuojame 60 proc. metinį nuostolingumą, kuris leidžia mums sustiprinti rezervinius atidėjimus. Tai yra geras ženklas, kad ekonomiškai neužtikrintu metu, ypač klimato kaitos fone, į 2023 metus žengsime ekonomiškai stiprūs“, - sako tarptautinio savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ valdybos primininkas iš Vokietijos dr. Rainer Langner.

M.Rusteika atkreipia dėmesį į naujausias mokslininkų išvadas, kad optimizuota pasėlių struktūra ir naujos auginimo technologijos padeda sutaupyti, bet visa kita lemia gamta.

„Mokslas įrodė, kad tokios priemonės, kaip pasėlių draudimas ir melioracijos sistemų diegimas labiausiai saugo žemdirbius nuo gamtos kataklizmų. Be to, geopolitinė situacija irgi skatina investuoti į draudimą. Pasėlius draudžiantys žemdirbiai žino, kad kitais metais tikrai turės už ką sėti, nepaisant aplinkybių“, – apibendrina pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas.

 

Partnerio turinys

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2023/05/29

Aurimas Valujavičius: kiek žmonės myli, tiek jie ir gins savo kraštą

„Užsikodavau galvoje, kad nėra tų delnų degančio skausmo ir dar stipriau pradėjau kapoti paskutinius metrus. Buvo žvėriškai sunku, bet, šypsodamasis per sukąstus dantis, Atlantui sakiau: seniuk, šiandien tu manęs nepaims...
2023/05/29

Dėmesys ir parama trumpoms tiekimo grandinėms nemažėja

Nuo birželio 1 iki liepos 31 d. laukiama paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti v...
2023/05/29

Įspėjimai apie žalą ant alkoholio taros: vieni mato prasmę, kiti – naivumą

Airijai ketinant tapti pirmąja šalimi pasaulyje, kur ant alkoholio produkcijos būtų pateikiami įspėjimai apie žalą, kai kurie Lietuvos parlamentarai mano, kad tai gera pradžia Europoje, kiti sako, jog tai tik simbolinė priemonė, o verslo at...
2023/05/29

Ant prekystalių atkeliavo lietuviškos braškės

Šiauliai („Šiaulių kraštas“). „Braškės kioskelis atmerkė savo akis“, – paskelbė Šiaulių rajone esantis Norkų ūkis apie prasidėjusią prekybą šiųmetėmis braškėmis. &Scaro...
2023/05/29

Violetinis įgulos gyvenimas

Žurnalistė, biografinių ir istorinių knygų autorė, kelionių organizatorė, gidė Aurelija Arlauskienė yra ir sodybos „Levandų uostas“ šeimininkė. Ji svečiams mielai pasakoja apie išskirtinius Pietry­čių Lietuvos kultūro...
2023/05/29

Tauragiškių nuomonė: žaliasis kursas svarbus

Tauragės rajono savivaldybės administracija užsakė tyrimą, kurios tikslas buvo įvertinti Tauragės rajono gyventojų nuostatas, elgseną bei požiūrį į klimato kaitą ir Tauragės žaliąją politiką. Apklausoje dalyvavo 570 respondentų, kurių buvo pra&sca...
2023/05/29

Ilgėja saugomų nuorodų produktų sąrašas

Lietuviškiems produktams, kurie ženklinami europiniais saugomų nuorodų ženklais, suskaičiuoti pakaks vieno žmogaus pirštų. Tuo tarpu Italija didžiuojasi, kad tokių žemės ūkio ir maisto produktų turi daugiausiai Europoje. Europos Komi...
2023/05/29

Teisėjai išsikėlė iššūkį – dviračiais Camino Lituano keliu

Gegužės 29 d. startuoja teisėjų dviračių žygis, organizuojamas Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos 30-mečiui paminėti. Paskutinį kartą teisėjai dviračiais keliavo aplink Lietuvą minint Lietuvos teismų 100-metį, o šiemet pasirinko naują...
2023/05/29

Kas pieno ūkius iš nevilties parduoda, o kas – perka

Kai Lietuvoje vienas paskui kitą nyksta pienininkystės ūkiai, jaunasis ūkininkas Valdas Kasparavičius prieš dešimt mėnesių Telšių rajone, Birikų kaime, nusipirko apleistą ūkį. Nusipirko ir seną fermą. Jai prireikė ne tik stogą...