Ashburn +22,7 °C Nedidelis lietus
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024
Ashburn +22,7 °C Nedidelis lietus
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024

Žemdirbiams kompensuota 15 mln. eurų nuostolių, apdraustas jau trečdalis visų Lietuvos pasėlių laukų

2022/12/22


Šiemet pasėlių savidraudos fondas Lietuvos ūkininkams išmokėjo beveik 15 mln. eurų pasėlių žalų kompensacijų. Tai 56 proc. daugiau nei pernai. Tokį draudimo išmokų augimą daugiausia lėmė siautėjusi gamta. Vien liepos 12 dieną iškritęs gausus kritulių kiekis sukėlė pusę visų nuostolių – daugiau kaip 10 mln. eurų.

Didžiausia problema tapo kruša

„Šiemetiniai gamtos ekstremumai – ne atsitiktiniai. Pastarųjų 3 metų klimato kaitos analizė jau rodo tendenciją, kaip viskas keičiasi ir žemdirbystė tampa vis labiau rizikinga verslo sritis. Besidraudžiančių žemdirbių įmokų ir išmokų balansas – sunkiai prognozuojamas. Lietuvoje šiemet jau „pačiupinėjome“ visų rūšių rizikas. Pagal nuostolingumą kruša iššoko į pirmą vietą – to nėra buvę“, – 2022 metus apžvelgia pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo vadovas Martynas Rusteika.

Draudimo išmokų šuolį, palyginus su pernai, iš dalies lėmė ir sparčiai augančios apdraustų laukų apimtys. „VH Lietuva“ narių apdraustų pasėlių plotas per metus išaugo net 15 proc. – nuo 418 iki 480 tūkst. hektarų. Tai sudaro beveik trečdalį draustino Lietuvos pasėlių ploto. Draudimo suma, kurią ūkininkai skyrė pasėlių apsaugai, išaugo nuo 469 iki 700 mln. eurų, arba 49 procentais.

„Šiais derliaus metais gavome daugiau kaip 3,4 tūkst. pranešimų apie patirtą žalą ir turėjome apžiūrėti daugiau kaip 18 tūkst. pažeistų laukų, – dar nesame sulaukę tokio didelio žalų pranešimų skaičiaus ir jis kasmet auga. Tai ir sukėlė pasėlių draudimo proveržį Lietuvoje: patirta žala geriausiai įrodo pasėlių draudimo reikalingumą. Į savidraudos fondą susivieniję ūkininkai per 15 metų įsitikino, kad fondas suvaldo rizikas ir atsiradęs žemdirbių pasitikėjimas lemia tolesnį pasėlių draudimo augimą. Žemdirbiai liudija, kad meteorologiniai reiškiniai nukrypsta į vis didesnius kraštutinumus bei tampa itin lokalūs, tai sumažina derliaus saugumą, dėl to šiemet ūkininkai rinkosi žymiai platesnio spektro draudimo krepšelius“, – pastebi M. Rusteika.

Šiemet „pačiupinėjome“ visų rūšių rizikas

Didžioji dalis ūkininkų šiemet rinkosi kompleksinį draudimą nuo krušos, audros ir liūties. Pastebimai ūgtelėjo ir papildomos draudimo apsaugos nuo ugnies, iššalimo, pavasarinių šalnų, ilgalaikio lietaus ir stichinės sausros. Visi šie draudiminiai įvykiai šiemet užfiksuoti Lietuvos pasėlių laukuose.

Didžiausias proveržis šiemet įvyko draudžiant daržovių pasėlius – pernai startavus daržovių draudimui, šiemet apdraustų daržovių plotas išaugo daugiau kaip 3 kartus: nuo 219 iki 721 hektaro. Dar papildomai apdrausta tūkstantis hektarų bulvių. Šiemet taip pat apdrausta trečdaliu daugiau kukurūzų laukų, 30 proc. daugiau pluoštinių augalų plotų, 21 proc. daugiau aliejinių augalų. Per metus sumažėjo tik apdrausti runkelių ir sėklų plotai.

„Absoliuti šių metų naujovė Lietuvoje – pradėti drausti uogynai ir sodai. Pirmaisiais metais vaisių ir uogų augintojai apdraudė 140 hektarų plotą ir draudimo naudą pajautė iškart, užklupus krušos žaloms. Šiemet jau aiškiai nyko mitas, kad pasėlių draudimas skirtas tik dideliems ūkiams – fondo sukurtais draudimo produktais ūkiams iki 50 ha pasinaudojo dar trečdaliu daugiau smulkiųjų ūkininkų“, – metų ypatumus apžvelgia M. Rusteika.

Bendras žalingumas – 60 proc., Latvijoje – net 110 proc.

Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ jungia ir Latvijos žemdirbius, – kaimyninėje šalyje 2022-aisiais pažeista 45,2 tūkst. hektarų pasėlių plotų, išmokėta 6,9 mln. eurų draudimo išmokų, žalingumas pasiekė net 110 procentų.

Lietuvos žemdirbių apklausos rodo, kad draudžiant pasėlius jiems svarbiausia yra patikimas žalų reguliavimas, todėl „VH Lietuva“ šiemet pasitelkė keliasdešimt naujų dronų, padedančių maksimaliai tiksliai išmatuoti pažeistus plotus, o kritiniais laikotarpiais į pagalbą Lietuvos žalų vertintojams skubėjo aukščiausios kvalifikacijos Vokietijos pasėlių žalų ekspertai.

„VH Lietuva“ apima 97 proc. Lietuvos pasėlių draudimo rinkos. Vokietijos savidraudos fondas dirba jau 198 metus, turi 10 filialų ir daugiau kaip 110 tūkst. narių 10-yje Europos Sąjungos šalių – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Italijoje.

„Šie metai Europoje buvo pilni kontrastų – Vokietijos ir Beniliukso šalių žemdirbius kankino sausra, tuo tarpu Baltijos šalių ūkininkai kentėjo nuo per didelio kritulių kiekio. Baigiantis metams visame savidraudos fonde fiksuojame 60 proc. metinį nuostolingumą, kuris leidžia mums sustiprinti rezervinius atidėjimus. Tai yra geras ženklas, kad ekonomiškai neužtikrintu metu, ypač klimato kaitos fone, į 2023 metus žengsime ekonomiškai stiprūs“, - sako tarptautinio savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ valdybos primininkas iš Vokietijos dr. Rainer Langner.

M.Rusteika atkreipia dėmesį į naujausias mokslininkų išvadas, kad optimizuota pasėlių struktūra ir naujos auginimo technologijos padeda sutaupyti, bet visa kita lemia gamta.

„Mokslas įrodė, kad tokios priemonės, kaip pasėlių draudimas ir melioracijos sistemų diegimas labiausiai saugo žemdirbius nuo gamtos kataklizmų. Be to, geopolitinė situacija irgi skatina investuoti į draudimą. Pasėlius draudžiantys žemdirbiai žino, kad kitais metais tikrai turės už ką sėti, nepaisant aplinkybių“, – apibendrina pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas.

 

Partnerio turinys

Dalintis
2024/05/23

Ne medžioklės sezono vilkams nebūna

Gyvenimas sukasi nenutrūkstamu ratu – ūkininkai augina gyvulius, o vilkai, pasitaikius progai, juos pjauna. To negali sustabdyti nei padidintos medžioklės kvotos, nei probleminių vilkų paėmimas iš gamtos, nei elektrinės tvoros. Pasitv...
2024/05/23

Aplinkos ministerija nori paskatinti jaunimą rinktis karjerą miškininkystės sektoriuje: skyrė 21 stipendiją

Nuo rudens 21 miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje pasirinkęs pirmakursis gaus skatinamąsias stipendijas – 250 eurų per mėnesį. Stipendijas, skatindama jaunimą ...
2024/05/23

Siuntimai pas gydytojus specialistus: ką reikia žinoti?

Ligonių kasos gyventojams primena šiais metais įsigaliojusias siuntimų pas gydytojus specialistus išdavimo naujoves: prasiplėtė siuntimus išduodančių gydytojų ir kitų specialistų ratas, daugėja išimčių, kai siuntimo kon...
2024/05/23

Europos ūkininkai augina sveiką maistą: ekspertai ragina jiems netrukdyti

Europos Sąjungoje auginamas maistas yra vienas saugiausių pasaulyje, patvirtino Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) metinė ataskaita. 2022 m. ištyrus rekordinį maisto mėginių, nustatyta, kad didžioji dalis jų neviršijo nustatytų pe...
2024/05/23

LSA patvirtino siūlymus rinkimams besiruošiančioms šalies politinėms partijoms

Gegužės 23 dieną, ketvirtadienį, Raudondvaryje vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavime šalies savivaldybėms atstovaujantys vietos savivaldos politikai patvirtino strateginius savivaldos siūlymus šalies politinėm...
2024/05/23

Prekyba dujomis mažeikiškius atvedė į teisiamųjų suolą

Teismą įtikino Šiaulių apygardos prokuratūros argumentai – trys mažeikiškiai ir du juridiniai asmenys pripažinti kaltais dėl finansinių nusikaltimų padarymo ir privalės į valstybės biudžetą bendrai sumokėti 100 tūkst. eurų baudų.
2024/05/23

Biotechnologijos – vienas iš pasaulio ekonomikos augimo variklių

„Šiandien biotechnologijos yra vienas iš Europos ir pasaulio ekonomikos augimo variklių: 2023 metais pasaulinės biotechnologijų rinkos dydis siekė net 1,55 trilijonų JAV dolerių. Jų pritaikymas itin platus – nuo naujų, sv...
2024/05/23

V. Janulevičius. Kelios pastabos dėl MMA: prisižaisime

Lietuvos bankas teigia, kad 2025 metais minimalioji mėnesinė alga (MMA) galėtų augti iki 1070 eurų. Išgirdus tokius siūlymus, peršasi keistos analogijos. Nes 2023 metais ekonomika traukėsi 0,3 proc., tačiau MMA augo 10 proc., o &scar...
2024/05/23

Šaulių priesaika toli nuo Tėvynės: nori stiprinti Lietuvos gynybinę galią

Gegužės 24-ąją Lietuvos šaulių sąjungos gretas papildys nauji broliai ir sesės Suomijoje – Helsinkyje, LR ambasadoje, šaulio priesaiką duos mūsų tautiečiai, gyvenantys ir dirbantys šioje šalyje. Šiemet pris...