Kaunas +1,2 °C Debesuota
Sekmadienis, 8 Grd 2024
Kaunas +1,2 °C Debesuota
Sekmadienis, 8 Grd 2024


Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė  

Žemdirbių kantrybė senka: išgirsite mus ar toliau važiuosite buldozeriu?

2023/08/27


Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) aptariant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) keitimą, tai pristatęs žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis buvo apibertas aštriais klausimais, į kuriuos ne visada turėjo aiškų atsakymą. Žemdirbių organizacijų atstovai konstatavo, kad daugelis ekoschemų patyrė fiasko ir tai jau buvo iš anksto prognozuota, bet Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tai ignoravo. Jie perspėjo, kad bandymas jas populiarinti gali užprogramuoti problemas ateičiai – trūks pinigų gamybinėms veikloms, ir siūlo sumažinti ekoschemų skaičių. Tačiau ŽŪM vadovybė nuolat kartoja, kad pasėlių deklaravimas pavyko, tuo patenkinta ir premjerė.

Ginčytis ar atsitraukti?

Žemės ūkio viceministras E. Giedraitis praėjusį trečiadienį KRK posėdyje pristatė ŽŪM 2023 m. birželio 23 d. Europos Komisijai (EK) pateiktą derinti pirmąjį SP keitimą ir gautas EK pastabas. Jis pabrėžė, kad keitimai buvo derinami konsultuojantis su visomis suinteresuotomis šalimis ir socialiniais partneriais. „Stebėsenos komiteto nariai pritarė visiems rengiamiems SP keitimams. O jų esmė – sąlygų pagerinimas ūkininkams, ypač pamačius kitų šalių strateginius planus, kad pas mus būtų taip pat gerai, kaip ir pas kaimynus, nes sulaukdavome priekaištų, kodėl ten yra taip, o pas mus – kitaip“, – aiškino žemės ūkio viceministras.

Jis tvirtino, kad yra peržiūrimas susietosios pajamų paramos teikimas pieninių veislių karvių augintojams, kad kooperatyvo nariai gautų šiek tiek daugiau, sojų įtraukimas į baltyminių augalų grupę. Tikslinami Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai, ekologinių sistemų, aplinkosaugos ir klimato srities kaimo plėtros intervencinių priemonių aprašymai ir kt. „Rugpjūčio 8 d. gavome EK pastabas, gaila, bet kai kuriems dalykams EK labai griežtai nepritarė ir aiškiai supratome, kad arba galime ilgai ginčytis ir nieko nepešti, arba reikia kokius nors veiksmus daryti ir galbūt palikti antram pakeitimui“, – sakė E. Giedraitis.

Kaip jau žinoma, EK palankiai įvertino patikslinimus dėl daugiamečių pievų plotų, tačiau jų atkūrimo reikalavimo nebus išvengta. Pasak ŽŪM, buvo atlikta pakartotinė daugiamečių pievų nustatymo analizė, pasitelkiant naujausius duomenis bei įrankius ir patikslinti referenciniai rodikliai – 2018 m. referencinis daugiamečių pievų rodiklis sumažėja nuo 25,83 proc. (746 079 ha) iki 23,77 proc. (686 725,99 ha). Patvirtinus šį keitimą atkurtinų daugiamečių pievų plotas būtų gerokai mažesnis – preliminariai atkurtinų pievų plotas sumažės iki 110 tūkst. ha.

„Pavyksta 60 tūkst. ha susimažinti referencinį daugiamečių pievų plotą, kuris mums labai nepalankus, nes nuo 2015 m. iki 2018-ųjų pievų plotas Lietuvoje labai smarkiai didėjo. Po korekcijos tikimės, kad plotas sumažės. Bet rudenį laukia tas nemalonus darbas, kai reikės prašyti atkurti 110 tūkst. ha pievų, kito varianto šiemet tikriausiai nebus“, – teigė žemės ūkio viceministras.

EK neigiamai vertina keitimus, galinčius mažinti aplinkosauginę ambiciją: nepritaria siūlymams dėl GAAB 5 standarto „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją“ reikalavimų įgyvendinimo. Praėjusiame periode buvo taikoma išimtis – pažeidimas nefiksuojamas, kai pažeidimo plotas mažesnis nei 10 proc. lauko ploto, bet ne daugiau nei 1 ha. ŽŪM siūlė tęsti išimties taikymą naujajame laikotarpyje, tačiau EK tam nepritarė.

Taip pat atmestas Lietuvos siūlymas įtraukti atsėliavimo galimybę (dvejus metus iš eilės auginamas tas pats pasėlis toje pačioje vietoje) ne didesnėje nei 60 proc. ariamosios žemės ploto teritorijoje įgyvendinant GAAB 7 („Sėjomaina ariamojoje žemėje“) reikalavimą. Tad ūkininkams ir toliau reikės laikytis augalų kaitos reikalavimo visame plote.

E. Giedraitis užsiminė, kad įvertinus pasėlių deklaravimo rezultatus, rengiamasi antrajam SP keitimui kitų metų sausį. O pagrindinės spręstinos sritys – daugiamečių pievų atkūrimo poreikis, ekologinio ūkininkavimo paramos sistemos peržiūra, kraštovaizdžio elementų populiarinimas ir kompleksinės ekologinės sistemos gamybinių veiklų tobulinimas. Jau sulaukta nemažai socialinių partnerių siūlymų.

Klausimai – aštrūs, atsakymai – aptakūs

Išklausius žemės ūkio viceministrą, pažiro aštrūs klausimai. KRK narys Jonas Gudauskas iškėlė esminį klausimą: „Kokiu keliu eisime: ar ŽŪM koreguos SP pagal ūkininkų prioritetus, kurie išryškėjo per pasėlių deklaravimą, ar jie bus priversti elgtis prieš savo valią? Gal ŽŪM, ekspertai galėtų įvertinti, kokią naudą gautų tiek valstybė, tiek ūkininkai, jeigu parama tektų jų pasirinktoms kryptims ir priemonėms, ar būtų kokie praradimai? Kokios sankcijos grėstų Lietuvai, jeigu nepasiektume suplanuotų rodiklių?“

Taip pat parlamentaras domėjosi, dėl kokių priežasčių ūkininkai nusigręžia nuo ekologinio ūkininkavimo. Ar tai bus tiriama?

E. Giedraitis gana aptakiai aiškino, kad svarbiausi rodikliai yra dėl daugiamečių pievų, ekologinių ūkių didinimo ir kraštovaizdžio elementų. Galvojama, kaip padidinti jų patrauklumą, ekologines išmokas, norima jas visas perkelti į II ramstį. O populiariose ekoschemose išmokas norima diferencijuoti.

J. Gudauskui teko perklausti: „Nieko konkretaus neišgirdau, tad paklausiu kitaip: SP iškelti dideli tikslai ir ambicingi rodikliai. Matome, kad tuos rodiklius reikės sumažinti ar kai kurių atsisakyti. Ką ruošiasi daryti ŽŪM: ar EK leis sumažinti rodiklius, ar negrės sankcijos, nes buvome ambicingi, o dabar atsitraukėme? Ir kitas – kas atsitiko, kad mažėja ekologiniai plotai, gal per dideli reikalavimai, per daug biurokratijos? Gal ŽŪM atliks vidinį tyrimą?“

„Mes esame politikai ir geriname sąlygas žemdirbiams, bet ir su EK nusiteikę derėtis dėl ambicijos mažinimo. O kaip pavyks, ar leis sumažinti suplanuotą ekologinių plotų procentą, matysime. Dėl sankcijų nežinau. O dėl ekologinių ūkių yra noras atlikti auditą, tik viduje nesusitariama, kaip tai padaryti“, – šiek tiek konkretesnį atsakymą išspaudė žemės ūkio viceministras.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius nesutiko dėl ekologinių plotų plėtros mažinimo ir pabrėžė, kad šios srities problemos keltos ir pernai, ir užpernai, tačiau nelabai kas į jas reagavo. „Dabar pagrindinis prašymas – pakviesti mus į diskusijas svarstant ekologinio ūkininkavimo klausimus. Esame išsiuntę pasiūlymus ir galimus sprendimo būdus, jų – apie 20. Kitas dalykas – prašome parengti ekologinio žemės ūkio veiksmų planą, kuriuo galėtume remtis ne vienerius metus, kur būtų aiški kryptis ir ūkininkai galėtų planuotis savo darbus“, – ekologinių ūkių savininkų pageidavimus išsakė jų organizacijos pirmininkas.

Ambicijos virto skandalu

Parlamentaras Juozas Baublys pažėrė kritikos Automatinei laukų nuolatinio stebėjimo sistemai (ALNSIS): „Sakote, kad kiekvienas ūkininkas per programėlę gali pateikti priežastį, jei vėluoja pasėti posėlį ar tarpinius pasėlius, bet tos priežastys visiems aiškios. Kitas dalykas, kaip ūkininkui žinoti, ar bus atsižvelgta į jo pateiktą informaciją? Be to, ta sistema yra užlūžusi, jau nekalbant apie rodomą klaidingą informaciją... Reikalavimų – begalybė, ir jeigu ūkininkas padaro klaidą, gresia didžiausios sankcijos, o jeigu institucija – tai jau esą techniniai dalykai, laukite, gal pataisys.“

Taip pat jis įvardijo planuotos ekologinės žemdirbystės plėtros nesėkmės priežastį: „Manau, ji viena – ŽŪM nesugebėjimas išgirsti žemdirbių pasiūlymų. Apie problemas buvo daug kalbama, bet niekas neišgirdo. Tai toks dabar ir rezultatas. Prigalvota visokių nesąmonių, pavyzdžiui, iš kiekvieno lauko turi būti sveriamas derlius, jų yra ir daugiau. Ministerija turėtų tai išanalizuoti ir pasakyti, ką darys.“

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis skandalu pavadino tai, kuo virto ambicija didinti ekologinės žemdirbystės plotus. Jis taip pat pastebėjo, kad rūpindamiesi biologine įvairove, turėtume nepamiršti ir maisto įvairovės, nes visgi pirmiausia turi būti žemės ūkio gamyba, o tik paskui visa tai, kas dabar madinga ir tapo ambicingais tikslais.

KRK narys Kęstutis Mažeika stebėjosi, kas ir ką pasakė Vyriausybės vadovei, kad ši džiaugiasi pasėlių deklaravimo rezultatais. „Matome, kad deklaravimas nėra rožėmis klotas, yra didelių ir akivaizdžių spragų, dėl ko ministras neturėtų taip džiūgauti ir klaidinti premjerės“, – tarstelėjo parlamentaras.

Mato, kad patyrė fiasko

 

Algimanto SNARSKIO piešinys

 

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 95, 2023 m. rugpjūčio 26 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuose prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis

Verslas