Žemės atsisakė, bet už projektą turi mokėti

Naudojosi, kol laikė gyvulių

Girnikų kaime gyvenančio Vytauto Vaizbergo šeima nuo 2016 metų balandžio 19 dienos sudarė sutartį dėl leidimo naudotis šalia namų, kitoje kelio pusėje, esančiu 12 arų žemės sklypu.

„Sklypas – siauras, tarp obelų. Arti nebuvo tinkamas. Tačiau buvo patogu arti namų pririšti karvę, veršelį ar kitą gyvulį, – pasakoja V. Vaizbergas.– Ketinome iš valstybės nusipirkti šį sklypą sūnaus Kęstučio Vaizbergo vardu, nes mes patys su žmona esame jau vyresnio amžiaus.“

2023 metų gruodžio 15 -ąją Vaizbergai buvo pakviesti į susirinkimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyriaus Kelmės padalinyje. Čia pasirašė valstybinės žemės nuomos 25 metams sutartį su galimybe nuomojamą sklypą nusipirkti. 12 arų sklypas buvo įkainotas 181 euru.

„Susirinko daug žmonių, buvo šurmulys, neturėjau sąlygų tinkamai susipažinti su sutarties sąlygomis, – tvirtina V. Vaizbergas. – Grįžęs atidžiau perskaičiau sutartį. Sąlygos man netiko, nes sutarties įforminimo išlaidos atsieitų brangiau už pačią žemę. Be to, nei sūnus, nei mano šeima nelaiko gyvulių. O ką nors sėti ir auginti, kaip minėjau, tas sklypas netinkamas.“

Nusprendė anuliuoti sutartį

V. Vaizbergas tvirtina po poros dienų nuvažiavęs į žemėtvarkos tarnybą ir parašęs prašymą anuliuoti pasirašytą valstybinės žemės nuomos sutartį.

Tačiau šių metų vasario 10 -ąją V. Vaizbergo sūnus Kęstutis Vaizbergas, kurio vardu ketinta nuomotis sklypą, iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo sąskaitą. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte reikalaujama sumokėti 84 eurus ir 70 centų.

V. Vaizbergas prisimena, jog ir 2024 metais spalio mėnesį buvo gavęs sąskaitą faktūrą.

Šiemet gavęs tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, važiavo aiškintis už ką privalo mokėti. Ir dar kartą, jau trečią sykį užpildė blanką dėl atsisakymo iš valstybės nuomotis 12 arų sklypą.

Šiaulių skyriaus vyriausioji patarėja, V. Vaizbergo žodžiais, pasidėjo prašymą į papkę ir paaiškino, kad jis turi sumokėti už projektą.

Tačiau V. Vaizbergas tvirtina nematęs, kad būtų atliekami kokie nors matavimo darbai. Sklypas matomas pro jo namų langą. Be to, kodėl jis turi mokėti už projektą, jeigu žemė jam nereikalinga ir jos nesinuomos.

„Negi aš iš prievartos turiu nuomotis žemę? Kodėl mano sūnui siunčia sąskaitas ir gąsdinimus? O jeigu dabar sumokėsiu už projektą, išeis, kad sutinku žemę nuomotis. Taip pasirašysiu sau nuosprendį. Tada pradės plaukti dar daugiau sąskaitų. Gal už geodezinius matavimus ir kitokius nacionalinės žemės tarnybos sugalvotus darbus“, – piktinasi V. Vaizbergas.

Projektas padarytas

Dėl Girnikų gyventojams Vaizbergams iškilusios problemos šių eilučių autorė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyriaus vyresniąją patarėją Ugnę Kunickienę, antradieniais dirbančią Kelmėje. Ji paprašė klausimus pateikti raštu.

Po dienos gavome Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių vyresniojo patarėjo Ruslano Golubovo atsakymą. Jis tvirtina, jog 2023 metų liepos 11 dieną buvo gautas K. Vaizbergo prašymas suprojektuoti žemės sklypą, kurį jis pageidauja nuomoti.

„Sklypų, kuriuos piliečiai nori nuomoti, projektavimas yra vykdomas piliečių lėšomis pagal jų pateiktus prašymus. Taigi, ir šiuo atveju piliečio prašymas buvo įvykdytas pilna apimtimi, sklypas suprojektuotas, tačiau pilietis iki šiol nėra atsiskaitęs už jam jau suteiktas paslaugas (apmokėjimo sutartis piliečiui buvo pateikta ją užregistravus 2024 m. spalio 3 d.) pagal jo paties prašymą.

Taigi pilietis turi pilną teisę atsisakyti nuomos sutarties, tačiau už jau suteiktas paslaugas atsiskaityti privalo“, – rašoma atsakyme.R. Golubovas atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali atsakyti, ar pilietis gaus sąskaitą už geodezinius (kadastrinius) matavimas, nes dėl kadastrinių matavimų atlikimo asmuo kreipiasi tiesiogiai į savo nuožiūra pasirinktą matininką ir sutaria dėl darbų atlikimo terminų, kainos ir mokėjimo būdo. Nacionalinė žemės tarnyba piliečių-matininkų sutartiniuose santykiuose nedalyvauja.

Regina MUSNECKIENĖ / ŠIAULIŲ KRAŠTAS