Žemės kainų pasiutpolkė

Kainos didėja

Prieš kelerius metus žemės ūkio paskirties žemės rinką analizavęs VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyr. analitikas dr. Andrius Deltuvas pastebėjo, kad nuoseklus žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sandorių augimas buvo stebimas prieš dešimtmetį.

Drastiški buvo 2014 m., nes sandorių buvo sudaryta net 40 proc. mažiau. Nuo 2014 m. iki 2020 m. pardavimo sandorių skaičius stabilizavosi, kildamas 1,9–4,6 proc. arba krisdamas 0,9–14,9 proc. Tačiau 2013 m. vyravusio intensyvumo taip ir nepasiekė. „Nepaisant sandorių skaičiaus pokyčių, 2010–2020 m. laikotarpiu žemės ūkio paskirties žemės pardavimo vidutinė kaina nuolatos didėjo. Pavyzdžiui, palyginti su 2019 m., 2020 m. pardavimo vidutinė kaina pakilo 3 proc. Vidutinė 2020 m. ariamosios žemės pirkimo kaina buvo 4 127 Eur/ha, o tai – 4,24 proc. daugiau negu 2019 m., kai kaina siekė 3 959 Eur/ha. Palyginus 2020 m. vidutinę ariamosios žemės pirkimo kainą su 2011 m. laikotarpiu, ji išaugo daugiau kaip 3,4 karto. Derlingų žemės sklypų pasiūla tampa vis mažesnė, o paklausa nemažėja, todėl buvo tikimasi, kad kainos augs.

Vidutinė šalies ariamosios žemės nuomos kaina 2020 m. siekė 154 Eur/ha, t. y. beveik 7 proc. daugiau nei 2019 m., kai buvo 144 Eur/ha. Palyginus 2020 m. ir 2011 m. vidutines šalies ariamosios žemės nuomos kainas, buvo stebimas daugiau kaip 2,5 karto siekiantis kainų augimas“, – teigė dr. A. Deltuvas. Jis pateikė VĮ Registrų centro duomenis, kuriuose 2020 m. šalyje buvo fiksuoti daugiau nei 61 tūkst. apleistų žemės ūkio paskirties žemės sklypų, o jų užimamas plotas siekė 34 300 ha, t. y. 0,53 proc. viso šalies ploto. Daugiausia apleistos žemės ūkio paskirties žemės sklypų buvo Vilniaus, Molėtų, Zarasų, Utenos, Trakų, Ignalinos rajonuose.

Skiriasi keletą kartų

ŽŪDC duomenimis, pernai mažiausios ariamosios žemės vidutinės pirkimo kainos buvo Šalčininkų r. (2 344 Eur/ha), Varėnos r. (2 970 Eur/ha) bei Molėtų r. (3 027 Eur/ha) savivaldybėse.

Žemomis pardavimo kainomis pasižymėjo žemiausio našumo balų ariamosios žemės sklypai. Tačiau derlingiausių žemių kainos buvo aukštos. Sklypų, įvertintų aukščiausiais žemės našumo balais, pirkimo kainos siekė 4 374–7 828 Eur/ha. Tokių žemės sklypų daugiausia buvo Marijampolės, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Aukščiausios kainos fiksuotos Joniškio r. (7 828 Eur/ha), Pasvalio r. (7 813 Eur/ha), Marijampolės r. (6 922 Eur/ ha), Šakių r. (6 792 Eur/ha), Kėdainių r. (6 725 Eur/ha), Pakruojo r. (6 568 Eur/ha), Vilkaviškio r. (6 146 Eur/ha).

Ariamosios žemės nuomos kainos taip pat labai skiriasi. Mažiausios ariamosios žemės vidutinės nuomos kainos buvo fiksuotos žemą našumo balą turinčiose savivaldybėse. Pernai pigiausiai žemė buvo nuomojama Druskininkų (74 Eur/ha), Šilalės r. (95 Eur/ha), Birštono (100 Eur/ha), Zarasų r. (107 Eur/ha), Molėtų r. (108 Eur/ha) savivaldybėse. Didžiausiomis ariamosios žemės nuomos kainomis pasižymėjo Anykščių r. (504 Eur/ha), Skuodo r. (486 Eur/ha), Telšių r. (418 Eur/ha), Joniškio r. (349 Eur/ha) savivaldybės. Palyginus derlingiausių ir mažiausio produktyvumo ariamosios žemės pirkimo kainas matyti, kad jos skiriasi daugiau nei 3 kartus, o nuomos – daugiau nei 6,8 karto.

Sandorių skaičius mažesnis

VĮ Registrų centro Komunikacijos skyriaus atstovas spaudai Mindaugas Samkus „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad preliminariais Registrų centro duomenimis, šiemet buvo įregistruota beveik 20 tūkst. ūkio paskirties sklypų: daugiausia – žemės ūkio sklypų pirkimo–pardavimo sandorių, į kuriuos įtraukiami ir miškų ūkio bei vandens ūkio sklypų sandoriai. Pernai tuo pačiu laikotarpiu, t. y. sausį–rugpjūtį, buvo įregistruota 22,6 tūkst. tokių žemės sklypų. Taigi, šiemet sandorių skaičius yra maždaug 13 proc. mažesnis.

„Toks sumažėjimas atitinka ir kitų nekilnojamojo turto kategorijų sandorių pokytį, kuris bendrai gali būti siejamas tiek su pasikeitusiomis ekonominėmis aplinkybėmis – infliacija, augančios palūkanų normos, – tiek su geopolitine padėtimi: dėl karo Ukrainoje sumažėję gyventojų lūkesčiai dėl ateities, lemiantys pirkėjų apsisprendimą“, – sandorių sumažėjimo tendencijas įvardijo M. Samkus.

Anot ŪP pašnekovo, dabar – II ketvirtį – didesnių nei 1 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė svertinė kaina buvo 3,6 tūkst. Eur/ha – maždaug dešimtadaliu daugiau nei prieš metus. „Detaliau šių kainų pagal regionus neanalizavome, tačiau kaip įprastai brangiausiai žemės ūkio paskirties žemės sklypai kainuoja tose savivaldybėse, kur yra tinkamos ir palankios sąlygos užsiimti žemės ūkio veikla, taip pat ten, kur yra mažesnė tokių sklypų pasiūla“, – paminėjo Registrų centro atstovas spaudai. M. Samkaus teigimu, šiuo metu visoje šalyje esama beveik 39 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės sklypų, turinčių apleistų žemės ūkio naudmenų plotų. Bendrai šie žemės sklypai užima 257 tūkst. hektarų plotą, tačiau apleistos žemės plotas juose sudaro 20,4 tūkst. ha. Palyginti su praėjusiais metais, apleistų žemės sklypų kiekis sumažėjo 11 proc., o žemės sklypuose apleistos žemės plotas – 16 procentų.

Daugiausiai apleistos žemės ūkio paskirties sklypų yra Vilniaus rajono savivaldybėje – 3,3 tūkst. sklypų, kuriuose suskaičiuota apie 1,8 tūkst. ha apleistos žemės. Nemažai tokių sklypų aptinkama Molėtų (3 tūkst. sklypų su 1,7 tūkst. ha apleistos žemės), Zarasų (2,3 tūkst. sklypų, 1,5 tūkst. ha apleistos žemės), Utenos (2,1 tūkst. sklypų, 1 tūkst. ha apleistos žemės) ir Trakų (2 tūkst. sklypų, 0,9 tūkst. ha apleistos žemės) rajonuose.

Brangimo laikai – praeityje

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius ŪP pasakojo, kad prieš kelerius metus buvo nagrinėjęs studiją, kurioje buvo analizuojamos žemės ūkio paskirties žemės kainos ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. „Buvo analizuojamas 15 metų laikotarpis ir lyginamas žemės kainos didėjimas su kito turto. Buvo aiškiai parodyta, kad žemė yra labai gera investicija investuotojams. Tai yra tiems, kurie pirkdami ir parduodami žemę iš to uždirba. Tačiau investuotojai žemę turi parduoti galutiniam pirkėjui. Dabartinė žemės kaina, žiūrint iš verslo pusės, jau yra kaip ir neprotinga investicija, nes gera investicija turėtų atsipirkti per 5 metus. Turint galvoje, kiek galima uždirbti iš žemės grynojo pelno ir per kiek laiko sumokėjus už ją pinigus grįš investicija, aiškėja, kad ji atsipirks po 20 metų. Galimai drastiško žemės, kaip turto, į kurį investuoti labiausiai apsimokėjo, brangimo laikai jau yra praeityje. Nemanau, kad žemė turi perspektyvą brangti tokiais tempais, kaip brango iki šiol“, – mintimis pasidalijo R. Juknevičius.

Nereiškia, kad taip ir bus

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas ŪP sakė, kad žemės ūkio paskirties žemės pirkimo ir nuomos kainos priklausys nuo pačios žemės, ekonominės situacijos, produkcijos supirkimo kainų, žemės ūkio politikos ir kt. „Žemės nuomos kaina jau yra priėjusi ribą, nebėra kur kilti, nes didesnio derliaus ūkininkai jau nebegaus, kainų už produkciją – taip pat. Todėl neįsivaizduoju, kodėl nuoma turėtų kilti. Aišku, nuoma yra keliama dėl konkurencijos ir kai kurie ūkiai nebeskaičiuoja, o kai kurie gal ir dempinguoja. Tiesiog stipresni ir didesni ūkiai turi didžiąją dalį nuosavos žemės ir gali leisti sau mokėti daugiau, tokiu būdu nukonkuruodami mažesniuosius“, – akcentavo I. Hofmanas.

Jis teigė manąs, kad žemės kainos kilimo tendencija dar kurį laiką išliks. Tačiau kiek kaina kils, neprognozavo. „Manau, tokio kainų kilimo, koks buvo iki šiol, neturėtų būti. Juk per sezoną jos ir taip gerokai kilstelėjo. Tai – mano įžvalgos, pasvarstymai, pamąstymai ir prielaidos. Tačiau nereiškia, kad taip ir bus“, – pokalbį baigė LŽŪT vadovas.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.