Žemės mokesčio kilpa

Nustatomi veiksniai

Kaip ŪP teigė Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė, šiuo metu galiojančios žemės mokestinės vertės įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. Pagal nuo šios datos įsigaliojusius žemės masinio vertinimo modelius apskaičiuota bendra žemės mokestinių verčių suma yra apie 36 mlrd. Eur. „Palyginti su ankstesniu mokestiniu laikotarpiu, t. y. tomis vertėmis, kurios įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d., bendra žemės mokestinių verčių suma padidėjo 43 proc.

Didžiausias – net 77 proc. – mokestinių verčių pokytis per šį laikotarpį fiksuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, komercinės žemės mokestinė vertė išaugo 33 proc., pramonės ir sandėliavimo žemės – 28 proc., gyvenamųjų teritorijų žemės – 26 proc., mėgėjų sodo žemės – 23 proc.“, – komentavo L. Kanišauskienė.

Ji teigė, kad mokestinės žemės vertės nustatomos masinio vertinimo būdu. Masinis vertinimas – tai nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. „Žemės mokestinė vertė nustatoma lyginamuoju metodu, vertinimo modeliai sudaromi ir mokestinės vertės apskaičiuojamos pagal rinkos požiūriu panašioje teritorijoje įvykusių žemės sklypų sandorių duomenis. Analizuojami 5 paskutinių pirkimo ir pardavimo sandorių duomenys, vertės nustatomos einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Konkretaus žemės sklypo mokestinė vertė nustatoma pagal Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus žemės sklypo duomenis, kurie turi įtakos žemės vertei. Žemės sklypų vertinimo modelyje nustatomi šie veiksniai, turintys įtakos žemės sklypo mokestinės vertės dydžiui: žemės sklypo vieta, žemės sklypo plotas, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, žemės naudmenos ir žemės naudmenų našumo balas, vertinant žemės ūkio paskirties žemės sklypus, bei kiti, susiję su vertinamu žemės sklypu, turintys įtakos jo pardavimo (nuomos) kainai. Atsižvelgiant į tai, kad žemės masinio vertinimo modeliai sudaromi vadovaujantis žemės pirkimo ir pardavimo sandoriuose užfiksuotomis kainomis, mokestinių verčių didėjimo arba mažėjimo tendencijas lemia laisvosios rinkos dalyvių elgesys perkant ar parduodant žemės sklypus“, – ŪP aiškino Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė.

Skirtingi tarifai

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, žemės mokesčio tarifą nustato kiekvienos savivaldybės taryba. Jis siekia nuo 0,01 proc. iki 4 proc. Didžiausi žemės mokesčio tarifai yra Ukmergėje – 1,5 proc., ir Prienuose – 1,4 proc. Šiek tiek mažesni tarifai nustatyti Kelmės ir Radviliškio r., jie siekia 1 proc., Kauno r., priklausomai nuo verčių zonos, – 0,6–1 proc. Akmenės r. – 0,6–1,2 proc., Joniškio r. – 0,85 proc., Pakruojo r. – 0,95 proc. Mažiausi tarifai – Šiaulių r., jie siekia 0,28–0,68 proc.

Kaip ŪP teigė Ukmergės r. žemdirbių asociacijos vadovas Algirdas Valaiša, jų rajono žemdirbiai moka patį didžiausią žemės mokestį. „Gal dar Prienuose jis yra panašus, bet daugiau niekas tokio dydžio tarifų neturi. Daugybę metų deramės su Ukmergės r. savivaldybės administracija, tačiau nesusitariame. Kaimyniniame Kėdainių r. tarifas praėjusiais metais buvo 0,75 proc., šiemet – 0,70 proc. Mums pažadėjo, kad pinigai bus panaudoti melioracijai, kelių priežiūrai, bet kol kas nieko nepadaryta“, – kalbėjo A. Valaiša.

Jis minėjo, kad didelis žemės mokestis kerta per ūkininkų kišenę, sukelia sudėtingų pasekmių. Vienas šio rajono ūkis bankrutuoja – gyvuliai jau parduoti lenkams, ieškoma tvarto, žemės ūkio technikos, žemės pirkėjų. „Tai buvo stropūs, tvarkingi ūkininkai. Įvyko tai, kas įvyko. Prie to prisidėjo ir žemės mokestis“, – pavyzdį pateikė ŪP pašnekovas. A. Valaiša teigė manąs, kad žemės mokesčio tarifų dydį savivaldybė turėtų suformuluoti remdamasi protingumo kriterijais, prieš priimdama sprendimą, turėtų padiskutuoti su rajono ūkininkais. „Ukmergės r. žemės mokestis padidėjo 2,5 karto. Tai įvyko prieš dvejus metus. Savivaldybės yra suinteresuotos gauti kuo didesnį žemės mokestį, o mes negalime apginti savo pozicijų. Žemės ūkio (ŽŪM) ir kitos ministerijos iki šiol nepatobulino Žemės mokesčio įstatymo ir žemės verčių apskaičiavimo tvarkos. Tikimės, kad nauja Vyriausybė tą padarys. Turime vilties, kad šis klausimas pajudės“, – vylėsi A. Valaiša.

Žymiai padidėjo

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.