Žemės mokestis gali nuvaryti nuo žemės

Kai kurie sklypai tapo aukso vertės

Į išplėstinį posėdį dėl šoką sukėlusio žemės mokesčio buvo pakviesta kuo daugiau žemdirbių asociacijų, kad būtų rastas bendras sprendimas. KRŪS pirmininkas Mindaugas Maciulevičius aiškino, kad Registrų centrui (RC) atlikus žemės verčių pervertinimą, kuris vyksta kas 5 metus, šiemet ūkininkai gavo įspūdingo dydžio ūkio paskirties žemės mokesčio sąskaitas – kai kur jis padidėjo net 2–3 kartus. Žemės mokestis labiausiai išaugo tiems žemdirbiams, kurie ūkininkauja prie didžiųjų miestų, taip pat ežeringuose rajonuose ar ten, kur žemė buvo nupirkta saulės jėgainėms statyti.

Komerciniams tikslams įsigyti sklypai išaugino ir žemės ūkio paskirties žemės vertę, kartu – ir mokestį.

„Žemės mokesčio sumos šiemet trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Pritaikius naujas žemės mokestines vertes, paaiškėjo, kad kai kurie sklypai tapo kone aukso vertės. Yra sklypų, kuriuose hektaras įvertintas 30 tūkst. Eur ir dar daugiau. Nė vienas ūkininkas tiek už žemę nemokės. Žemės ūkio paskirties žemės kainą lemia derlingumas, melioracijos sistemų būklė ir galimybė privažiuoti.

Reikia galvoti, kaip žemės ūkio paskirties žemę išimti iš bendros rinkos verčių sistemos RC, nes jeigu paliksime, po kito vertinimo nuvarysime ūkininkus nuo žemės. Mokesčiai išaugs vien dėl to, kad kaimynas pardavė žemę nekilnojamojo turto vystymui. „Orinis“ verčių išpūtimas pridėtinės vertės niekam neduos, tik mokesčius į biudžetą“, – problemą įvardijo KRŪS vadovas.

Bedė į Aplinkos ministeriją

Susitikime dalyvavęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė nesutinkantis su tuo, kad mokestis už žemės ūkio paskirties žemę būtų nustatomas pagal turto dėmenis, jis turėtų būti siejamas su žemės derlingumo kriterijumi. „Bet dabar yra tokia verčių skaičiavimo metodika ir ji yra Aplinkos ministerijos (AM) rankose. Vienas sprendimo būdų – tikslinti metodiką, kad būtų sudarytos galimybės turėti tuos pačius kriterijus duoną auginantiems ūkininkams, kitas būdas –
įstatyminis, apibrėžiant savivaldybių sprendimus, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų vertinama kitu tarifu. Bet šis būdas yra sudėtingesnis“, – savo matymą, kaip būtų galima išspręsti problemą, išsakė ministras. Jis pabrėžė, kad politinis ŽŪM palaikymas yra, bet sprendimas – kitos institucijos rankose.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atstovas Giedrius Balevičius pritarė, kad neteisinga ūkininkams taikyti tokį žemės mokesčio tarifą, kuris yra vertinamas pagal nekilnojamojo turto dėmenis.

„Pagal masinį vertinimą kai kuriais atvejais yra teisinga skaičiuoti, nes žemės vertinimo metodikoje numatyta, kad, nustatant mokestinę vertę masinio vertinimo būdu, atsižvelgiama į žemės sklypo vietą, plotą, paskirtį, našumo balą ir kt. Taigi tie kriterijai yra. Iki masinio žemės vertinimo buvo Vyriausybės patvirtinta žemės vertinimo metodika, kur pagrindinis kriterijus buvo žemės našumo balas. Tad gal reikėtų metodikoje nustatyti, kad skaičiuojama tik tokiai žemės ūkio paskirties žemei, kuri yra dirbama ir deklaruojama, išskiriant tą, kuri dalyvauja nekilnojamojo turto procese“, – siūlė mokslininkas.

Vertes iškėlė jėgainių statybos

Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis atkreipė dėmesį, kad ši problema nėra tokia jau paprasta: „Anksčiau, prieš nustatant žemės vertę kas 5 metus, savivaldybėms buvo suteikta teisė koreguoti, įvesti koeficientus atskiroms žemės teritorijoms. Taip ir darydavome, nes matydavome, kad tam tikrose seniūnijose ar teritorijose pagal masinį vertinimą mokestis smarkiai iškyla. Šiandien to nebėra. Žemės verčių nustatymas atliktas 2022 metų viduryje, kai savivaldybės jau buvo patvirtinusios žemės mokesčio koeficientus.“

Jis dar akcentavo, kad vertinama yra ne pagal atskiras zonas ar atskirus sklypus, o automatiniu būdu. „Kita blogybė, kad yra sklypų, numatytų namų statybai, bet jie įvardyti kaip žemės ūkio paskirties, žemdirbiai laikinai juos dirba“, – dar vieną aplinkybę pastebėjo A. Nesteckis.

Marijampolės savivaldybės tarybos narys Eugenijus Alesius konstatavo, kad jau vasaros viduryje buvo žinoma, jog bus padidintas žemės mokestis, tik nežinota, kiek jis didės. „Bet RC tylėjo, ir taip neturėjo būti. Savivaldybės planavo surinkti panašias šio mokesčio sumas, bet dabar aišku, kad bus surinkta daug daugiau. Vertes stipriai iškėlė saulės elektrinėms statyti įsigyti sklypai. Reikia kuo skubiau keisti visą skaičiavimo metodiką, kuri yra neteisinga. RC turėtų žiūrėti į tuos sklypus, kuriuos ūkininkas deklaruoja, jų vertė turi būti skaičiuojama kitaip“, – siūlė marijampolietis, anksčiau ilgus metus vadovavęs rajono žemės ūkio skyriui, pabrėžęs, kad metodikos keitimui pritaria ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Be to, jis pateikė dar vieną pasiūlymą – šiemet sumokėtas didesnis žemės mokestis galėtų iš dalies padengti kitų metų mokestį. Pasak E. Alesiaus, Marijampolės savivaldybė tokią praktiką jau yra taikiusi.

Už pievas – didelis mokestis

„Prieš akis turiu žemės mokesčio deklaraciją, kurioje nurodyta, kad už 3 ha pievų reikia sumokėti 114 Eur metinį mokestį. Savivaldybės pritaikytas mokesčio koeficientas – 0,7 proc. Vedu prie to, kad vis tik yra neteisinga žemės vertės nustatymo metodika. Babtų lankose nei statyba, nei komercija negalėtų vykti, bet žemės vertė iškelta iki tokių skaičių. Tai yra didžiuliai pinigai. Ar kas gali naudoti ir išlaikyti pievas, kai toks mokestis?“ – klausė Kauno rajono ūkininkas Romas Majauskas.

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas neabejojo, kad žemės mokesčio skaičiavimo metodika turėtų keistis taip, kad būtų įvertinamas žemės našumo balas ir siejama ne su komerciniams tikslams parduodamais sklypais, bet iš žemės gaunama nauda. Juk sklypo kainą sukėlus iki keliasdešimties tūkstančių eurų derlius nepadidėja.

„Tik klausimas, kiek bus politinės valios tai pakeisti. Ar tik pakalbėsime ir viskas pasiliks, kaip yra. Dar turėtume reikalauti, kad būtų pakeista paskirtis tų sklypų, kuriuose statomos elektrinės. Kai atskirsime, kur realiai vyksta žemės ūkio gamyba ir po ja nesislėps kita komercija, tada nebus ir problemų“, – konstatavo LŽŪT pirmininkas.

Įveistas miškas tolygu apleistai žemei?

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis piktinosi pokyčiais dėl žemės mokesčio miško žemei nustatymo: „Absurdas, kai Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas spalio 2 d. pakeičia mokesčio administravimo taisykles ir mokestis kardinaliai pasikeičia dėl neatitikimų tarp Miškų valstybės kadastro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų. Už plotus, kur įveisti miškai, paskaičiuotas mokestis kaip už apleistą žemę. Mokestiniai pakeitimai įsigalioti turi mažiausiai prieš 6 mėn., o dabar priėmė likus maždaug mėnesiui iki mokesčio mokėjimo. Neįmanoma greitai pakoreguoti, todėl visų laukia didžiuliai krūviai.“

Pakvietė ŽŪM inicijuoti keitimą

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 128, 2023 m. lapkričio 14 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.