Ashburn +27,1 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 13 Bir 2024
Ashburn +27,1 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 13 Bir 2024

Žemės ūkio kultūrų draudimas – ne panacėja, bet...

2023/04/20


ŪP korespondentė Dalia KARPAVIČIENĖ. – Šiemet dėl nepastovių žiemos orų vėl daugiausia nukentėjo žieminiai rapsai, pernai – rapsai ir javai, o užpernai dėl iššalimo labiausiai buvo „nuvirkdyti“  kvietrugiai. Draudimo bendrovių atstovų tikinimu, tokiais atvejais ūkininkams galėtų pagelbėti pasėlių draudimas, tačiau kol kas Lietuvoje draudžiama gal tik apie trečdalis visų pasėlių. 

Be draudimo neįsivaizduoja ūkininkavimo

Kelmės rajone 250 ha daržovių, apie 700 ha grūdinių kultūrų, lubinų ir rapsų auginantis Algimantas Vaupšas draudžia visas savo kultūras. „Kai tik į Lietuvos draudimo rinką atėjo draudimo kompanijos, tai ir draudžiu daržoves, javus nuo įvairių galimų rizikų“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė ūkininkas.

Jis pasakojo, kad per netrumpą draudiminį laikotarpį pasitaikė įvairių metų, bandžiusių sausromis, liūtimis, šalnomis, krušomis. Ir visuomet patirti nuostoliai, įvertinus situaciją, būdavo atlyginti. „Trys ar keturi ekspertai atvažiuodavo, patikrindavo. Jei nustatydavo žalą, tai ir atlyginta būdavo. Jokių problemų, nesusipratimų nepasitaikė“, – aiškino A. Vaupšas.

Per praėjusią žiemą ūkininko auginamos žieminės kultūros išgyveno neblogai. Numirko maždaug 6 ha žieminių kviečių. Bet toks plotas sudaro tik apie procentą bendro ploto. A. Vaupšas, ūkininkaujantis ne vienerius metus, prisiminė sezonus, kai pažeistos arba ir visai sunykusios atskiros kultūros sudarydavo pusę užsėtų laukų.

Vis didėjantį pasėlių draudimo populiarumą rodo pernai apdraustas 0,5 mln. ha plotas iš galimo apdrausti deklaruojamo 1,5–1,7 mln. ha ploto. Lietuvoje apdraustas kas trečias pasėlių hektaras. Labiausiai draudimu naudojasi intensyvūs, verslūs ūkiai, kuriuose išvystyta augalininkystė. Vidurio Lietuvoje yra rajonų, kur žemdirbiai apdraudę apie 70 proc. ploto.

Tradiciškai  netradicinė žiema

Tarptautinio savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ (VH) Lietuvos filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika pripažino, jog šis žiemos laikotarpis buvo gana sudėtingas. Pasitaikė ir gausaus sniego, ir atlydžių. Žemdirbiai pavasarį apžiūri savo laukus, įvertina, kaip peržiemojo žiemkenčiai, ar nenukentėjo augalai. „Kraštutinumai niekuomet nėra naudingi. Atrodo, prisninga, atšąla, augalai apsaugojami, bet po didele sniego danga gerai išsivystę, išsikrūmiję miežiai, kvietrugiai pradėjo šusti. Nepastovūs orai labai kenkė ir žieminiams rapsams“, – ŪP aiškino pašnekovas.

„VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Savidraudos fondas iki šio mėnesio vidurio gavo 300 žemdirbių pranešimų apie įvairius nuostolius 15 tūkst. ha plote. Draudimo išmoka turėtų siekti 2 mln. Eur. Daugiausia pažeisti žieminiai rapsai, skirtinguose rajonuose – miežiai ir kvietrugiai. Švenčionių rajone, kuriame žiema nepagailėjo sniego, prasčiau peržiemojo ir dalis rugių.

Didesnių nuostolių patyrė žemdirbiai Kelmės rajone ir gretimuose Raseinių, Jurbarko, kitoje Nemuno pusėje – Šakių rajonuose, taip pat Jonavos rajone ir vakarinėje Šiaulių rajono dalyje. Šiose vietovėse buvo nemažai prisnigę, pasitaikė ir atlydžių, dažnai siautė vėjai, sustiprinę neigiamą temperatūrą. Pastebėta, kad augalai smarkiau nukentėjo durpingose vietovėse.

Ne visi žieminiai pasėliai sėkmingai sulaukė pavasario. Labiausiai šiemet nukentėjo žieminiai rapsai.

Pasak M. Rusteikos, šiemetė žiema prasidėjo anksti. Pirmasis sniegas, iškritęs jau lapkričio 17 d., išsilaikė iki gruodžio pabaigos. „O paskui – tai atlydžiai, tai sniego plutos, tai vėl sniegas. Todėl ir rezultatas šį pavasarį yra toks, koks yra. Žiema tradiciškai buvo netradicinė. Vienodų metų nebūna“, – pastebėjo pašnekovas. Pavasaris, M. Rusteikos teigimu, įsitvirtina palengva ir nedrąsiai, bet gamta tinkamai sutvarkys savo laiko režimą. Sušilę, gana sausi orai jau leidžia į laukus judėti žemės ūkio technikai, žemdirbiai jau tręšia, pradeda sėją.

Kovo ir balandžio pradžioje didelė dalis žemdirbių, kurie nepasinaudojo draudimo paslaugomis rudenį, jau apdraudė pasėtų laukų plotus ar tik planuojamus apsėti laukus nuo vasaros rizikų – krušos, audros, liūties, ilgai trunkančio lietaus, šalnų, stichinės sausros. Draudikų nuomone, svarbu pasinaudoti maksimalia apsauga, nes jei prasidėtų liūtys ir būtų užplakti nesudygę pavasarį pasėti augalai, būtų galimybė prašyti kompensacijos už patirtus nuostolius.

Ne tik pasėlius

„Nuo krušos galima drausti ne tik populiariausias grūdines žemės ūkio kultūras, bet ir sodus, uogynus. Uogininkų, sodininkų suinteresuotumas draustis yra pakankamai didelis, nes jiems sodų, uogynų apsauga yra reikalinga. Pernai apdrausta 140 ha uogynų. Nors atrodo, kad apdrausti plotai nėra dideli, bet kai ūkis apdraudžia 6 ha braškių – tai tikrai nemažai“, – pastebėjo M. Rusteika. Tačiau Lietuvos uogų augintojų, perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė Audronė Ispiryan redakcijai teigė, kad uogininkams uogynų draudimas pastaruoju metu nėra pati aktualiausia tema. „Mes patys savo uogynų nedraudžiame, bet turime minčių nuo galimų rizikų apdrausti grūdinių kultūrų pasėlius. Manau, Lietuvoje dar nėra nusistovėjusių draudimo tradicijų, todėl draudėjai ir ūkininkai ne visuomet susikalba. O kalbėtis ir aiškintis reikia“, – pažymėjo A. Ispiryan.

Nauda ūkininkui – neabejotina

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 44, 2023 m. balandžio 20 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis