Pirmasis koncertas tuometės ministerijos senojoje salėje įvyko 1966 m. kovo 1-ąją. Chorą subūrė ir be pertraukos penkiasdešimt metų jam vadovavo garsi dirigentė ir pedagogė Gražina Vaišnoraitė (1931–2016). Ji siekė maksimalaus muzikinio rezultato, o kolektyvas buvo nemažas – 50–60 ir daugiau choristų. Pirmaisiais choro gyvavimo metais daugiausia tai buvo ŽŪM ir susijusių įmonių darbuotojai.
Keitėsi ministrai, mados, laikai, o daugiaveidė, daugiabalsė šeima ir šiandien gyva. Chore muzikuoja įvairių specialybių, skirtingo amžiaus žmonės, gyvenantys ne tik pačiame Vilniuje.
2016 m. choras paminėjo veiklos 50-metį. Taip pat tai buvo skaudūs išsiskyrimo metai, kai „Dobilas“ neteko choro įkūrėjos ir meno vadovės. Dalis žmonių paliko chorą, kiti irgi nebuvo tikri dėl jo ateities. Rankų nenuleido, toliau repeticijas lankė tik apie pusė ištikimiausiųjų. Kuklesnės sudėties „Dobilas“ taip pat dalyvaudavo renginiuose, Dainų šventėje.
Neįkainojama patirtis
Stabtelėjusią choro veiklą 2020 m. atgaivino naujasis vadovas – puikus profesionalas Ignas Garla. Iš sąstingio išsivadavęs „Dobilas“ alsuoja naujai. Tobulėjimo ir komandinio darbo kupinos repeticijos chorinės muzikos gerbėjams – neįkainojama patirtis.
Džiugu, kad nuo pat choro veiklos pradžios iki šių dienų ŽŪM administracija, darbuotojai palaiko kolektyvą. Ministerijos rūmai choro bendruomenei tapo antraisiais namais, kur susirenkame, dirbame ir jaučiamės gerai.
Choras „Dobilas“ turi savitą muzikinį braižą, tradicijas, savo kūrybiniais pasiekimais dalinasi su visuomene įvairiu formatu koncertuose, festivaliuose, konkursuose šalyje ar užsienyje, yra nuolatinis Dainų švenčių dalyvis. Kartu su Lietuvos kameriniu orkestru įamžintas dainavimas ir įrašyta į plokštelę G. H. Hendelio oratorijos „Apie džiaugsmą, liūdesį ir santūrumą“ chorai, kasetėse F. J Haidno „Mišios šv. Mikalojaus garbei“, dviejuose kompaktiniuose diskuose T.H. Dubois „Septyni Kristaus žodžiai“ ir smulkios formos kūriniai, sukurtame filme „Mes „Dobilas“ ir metraštyje sugulusi turtinga choro istorija.
Šių metų muzikinis kraitis
2023-ieji buvo prasmingi: kolektyvą papildė aštuoni nauji nariai, buvo gausu koncertų ir įdomių kelionių.
Tarp kasmetinių „Dobilo“ renginių – Vasario 16-osios, Kovo 11-osios šventės.
Šiemet kovą vykusiame Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse buvome įvertinti II laipsnio diplomu.
Kovo 27 d. Paryžiaus Šv. Magdalenos (La Madeleine) bažnyčioje skambėjo dar niekur iki šiol nepristatyto ir specialiai Lietuvos dainų šventės šimtmečiui skirto repertuaro kūriniai, kuriuos Prancūzijos publikai atliko 8 Lietuvos chorai, tarp jų ir „Dobilas“. Šis koncertas – Lietuvos chorų sąjungos 2023–2024 metais Europos sostinėse planuojamų koncertų serijos dalis. Jais siekiama pasauliui pristatyti Lietuvos Dainų švenčių tradiciją. Lietuvos dainų šventės tradicijos pradžia laikoma Dainų diena, pirmąkart 1924 m. surengta Kaune. Taigi ateinančią vasarą Dainų švenčių fenomenui, įtrauktam į UNESCO žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą, sukanka 100 metų.
Gegužės 27 d. mūsų laukė Pasvalys. Ten vyko Ketvirtasis Šiaurės Lietuvos chorų festivalis. Jungtiniame 40 chorų koncerte atlikome kūrinius iš artėjančios 2024 m. Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ .
Birželio 17 d. skubėjome į kitą renginį – Eišiškėse (Šalčininkų r.) vykusį tarptautinį IX chorų konkursą „Auksinė Šalčios juosta“. Ten dvi dešimtys chorų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos atliko kiekvienas po 3 ar 4 skirtingo stiliaus, įvairių autorių kūrinius, kurių atlikimą vertino tarptautinė specialistų komisija. „Dobilas“ mišrių chorų kategorijoje įvertintas „Sidabrine Šalčios juosta“, apdovanotas piniginiu kuponu, kitomis mielomis dovanomis. Viena vertus, yra kur tobulėti (ir tobulėsime), kita vertus – yra kuo didžiuotis (ir didžiuojamės).
Liepos 6-ąją, Lietuvai minint 770-ąsias Mindaugo karūnavimo metines, kartu su pasaulio lietuviais Katedros aikštėje giedojome tautišką giesmę, o vakare drauge su būriu studentų prie Vilniaus universiteto centrinių rūmų atlikome Lietuvos, Ukrainos himnus, lietuvių liaudies dainas.
Žolinių švenčių proga jau ne pirmus metus vykome į vasaros choro stovyklą Liepojoje (Latvija), kur kelias dienas praleidome derindami poilsė su repeticijomis.
Rugsėjo 28-osios pavakarę viename iš sostinės skverų suskambo choro atliekama lietuviškų kūrinių mozaika. Vilniaus savivaldybės organizuotas projektas „Skambantys skverai“ vyko 4-ąjį sezoną. Atrodo, kad iš darbų skubantys praeiviai buvo paskatinti ne tik stabtelėti pasiklausyti, bet ir dainuoti kartu.
Esame kviečiami dalyvauti „Klasika visiems“ koncertuose. Lapkričio 25 d. ryte šv. Jonų bažnyčioje buvo surengtos repeticijos, o vakare skambėjo Camille‘io Saint –Saenso mišios „Requiem“. Renginys vyko 11-ąjį sezoną. Tai nepaprasta kompozicija, kurioje susilieja unikalus ir naujoviškas kūrėjo stilius ir tradiciniai lotyniškų mišių už mirusiuosius elementai, sudėtingos chorinės ir orkestrinės aranžuotės.
Advento pradžioje gruodžio 3 d. muzikos šventę „Advento versmėje“ kūrėme Vilniaus evangelikų reformatų maldos namuose. Susitikimui su klausytojais ruošėmės labai atsakingai. Koncerto intencija įpareigojo atidžiai parinkti repertuarą, o choro naujokų balsai turėjo gražiai derėti bendrame 48 narių muzikavime. Rezultatas džiugino. Nematoma gija tvyrojo „tarp mūsų visų širdžių“. Koncerte nuskambėjo skirtingų laikmečių muzikinės istorijos lietuvių kalba.
Mintys jau apie ateinančius metus
Rengiantis ateinantiems 2024-iesiems tradiciškai ruošiamas naujas ambicingas repertuaras, planuojamos koncertinės išvykos.
„Kaip skruzdės neškime nors po menką šapelį, o vis dėlto susikraus ant galo pagalios šis tas ir iš mūsų praeities, iš mūsų istorijos“. Taip daugiau kaip prieš šimtą metų Jonui Basanavičiui rašė lietuvių tautos šviesuolis pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autorius Vincas Pietaris.
Parengė Irena LAMSODIENĖ, choras „Dobilas“