Žemės ūkio pinigai – Kuršių nerijos kopoms saugoti?

Naujas posūkis – į pajūrį

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paskelbė, kad informavo Europos Komisiją (EK) apie planuojamus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) pakeitimus. Tikimasi, kad EK greitai, per trisdešimt dienų, pateiks savo vertinimą, nes tai nėra dideli strateginiai pokyčiai. ŽŪM siūlo tris esminius pakeitimus, kuriais siekiama padidinti paramos priemonių patrauklumą ir efektyvumą. Iš jų vienas yra dėl priemonės „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ – į remiamų buveinių sąrašą norima įtraukti papildomas buveines, remiamas pagal ekologinės sistemos veiklą. Dėl to paramai tinkamas plotas padidės maždaug du kartus, taip pat, ŽŪM teigimu, sustiprės ryšys tarp skirtingų plano veiklų, o pati priemonė taps patrauklesnė ūkininkams.

ŽŪM pranešime nenurodoma, bet yra numatyta sugrąžinti fiksuotą darbų įkainį už negamybines investicijas – 3 309 Eur/ha. Dar Kęstučio Navicko ministravimo laikais agrarininkai kritikavo šią priemonę, ji buvo kiek keičiama, bet vis išlikdavo „gyva“.

Pagal šią priemonę atkuriamos ir saugomos šių rūšių buveinės – meldinių nendrinukių, balinio vėžlio, kraujalakinio melsvio, niūriaspalvio auksavabalio, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės, plikažiedžio linlapio, stulgio, paprastojo griciuko, raudonkojo tuliko, didžiosios kuolingos, taip pat – Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralios buveinės – miškapievių, kadagynų, medžiais apaugusių ganyklų, nesusivėrusių žemyninių smiltpievių, karbonatinių smėlynų pievų, stepinių pievų, rūšių turtingų briedgaurynų, melvenynų.

Kokiomis gi buveinėmis papildyta ši priemonė, kuriai parama skiriama iš žemės ūkiui numatyto biudžeto? Tai būtų pilkosios kopos, kopų varnauogynai, drėgnos tarpkopės, pajūrio smėlynų tyruliai, rūšių turtingi smilgynai, eutrofiniai aukštieji žolynai, aliuvinės pievos, šienaujamos mezofitų pievos, tarpinės pelkės ir liūnai, šarmingos žemapelkės.

Jau be detalesnio gilinimosi, tik iš pavadinimų matyti, kad žemės ūkio biudžeto pinigai gali būti skirti Kuršių nerijai, kur yra ir Naglių gamtos rezervate besidriekiančios pilkosios kopos, vadinamos negyvosiomis, ir kopų varnauogynai, ir kitos natūralios buveinės.

Šienaus pilkąsias kopas?

Pagal minėtą priemonę tinkamomis finansuoti pripažįstamos tokios išlaidos:

pievų bei šlapynių, patenkančių į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) nustatytų EB svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotų sluoksnį, palankios buveinių būklės atkūrimo ir sąlygų šioms buveinėms išlikti sudarymo darbų išlaidos: sumedėjusios ir žolinės augalijos pašalinimo ir sutvarkymo bei išvežimo darbų išlaidos, ir panašios su pievų ir šlapynių palankios būklės atkūrimu, sąlygų buveinėms išlikti sudarymu susijusios išlaidos – 3 308,96 Eur/ha.

Taip pat numatyta parama ganyklų tvorų įsigijimui ir įrengimui plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų arba ganyklų statiniai yra sunykę – 63,58 Eur už 1 m; elektrinio piemens, įskaitant jo komponentus, įsigijimo išlaidos – 2,91 Eur už 1 m. Būtų remiamas ir naujų, iki 0,1 ha ploto, seklių kūdrų įrengimas vėžlių buveinėse – pievose ir ganyklose.

Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys (nebūtinai žemdirbiai), kurių valda ar jos dalis patenka į VSTT nustatytų EB svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotų sluoksnį.

Pilkosiose kopose beveik ištisinę dangą sudaro samanos ir kerpės. Tai tarpinė buveinė, kuri, vykstant natūraliems procesams, transformuosis į kopų varnauogynus, kuriuose įsivyraus tankūs varnauogių sąžalynai. O drėgnos tarpkopės yra pajūrio kopų lomos, kur dėl aukšto gruntinio vandens lygio pavasarį ir rudenį telkšo balos. Pajūrio smėlynų tyruliai pasižymi krūmokšnių bendrijomis. Tai tam tikra smėlynų užaugimo stadija. Bendrija sudaro kompleksus su įvairiomis sauspievėmis ir krūmynais. Šiose buveinėse galimas tik mažo intensyvumo ganymas, norint palaikyti buveinių struktūras.

Kas gi būtų daroma šiame unikaliame mūsų pajūrio kampelyje, kur ir žmonių judėjimas kai kur yra ribojamas? Kokia sumedėjusi ir žolinė augalija būtų šalinama, tvarkoma ir išvežama, ganomi gyvuliai?

Nemažai klausimų ūkininkai turėjo ir iki šiol turi dėl karbonatinių smėlynų pievų, kuriose jau dabar gali būti remiamos negamybinės investicijos. Tai yra maisto medžiagų neturtingų, žemų, daugiausia tankiakerių ir kiliminių augalų pievos, kuriose paprastai yra nemažai atviro smėlio plotų. Čia auga melsvosios kelerijos, šiliniai gvazdikai, smiltyniniai šlamučiai ir kiti sausamėgiai augalai.

„Ką galima tokiuose plotuose pjauti, šalinti, tvarkyti ir prašyti solidžios paramos?“ – nesupranta dažnas žemdirbys.

Kam teks aiškintis?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas priminė, kad LŽŪBA pastangomis net K. Navicko laikais buvo pavykę „nulaužti“ fiksuotą įkainį, kad būtų mokama už realiai patirtas išlaidas, įgyvendinant negamybines investicijas.

„Bet tuomet projektų „paklausa“ krito – atlygio gavimas už padarytą darbą nesudomino buveinių sergėtojų! Todėl visiškai neseniai buvo padarytas (nepaisant LŽŪBA balsavimo prieš SP įgyvendinimo stebėsenos komitete) SP pakeitimas. Tam, kad priemonė būtų įgyvendinama ir lėšos būtų įsisavinamos?“ – stebėjosi E. Pranauskas ir pridūrė, kad dabar jau naujam žemės ūkio ministrui gali tekti aiškintis dėl ne jo komandos padaryto sprendimo.

LŽŪBA prezidentas ne kartą akcentavo, kad valstybės gerovė sukuriama tik darbu, o noras leisti biudžeto pinigus negamybinėms investicijoms dabar atrodo labai keistai, nes Europos Komisija (EK) kalba apie aktyviai maisto gamyboje dalyvaujančio ūkininko rėmimą. „Lietuvoje, panašu, vis dar tęsiasi tie absurdai, kai glostomi tie, kurie negamina. Jeigu nesugebame tokios priemonės atsisakyti, atsižvelgdami į Europos Sąjungoje (ES) pasikeitusią situaciją ir siekį orientuotis į maisto gamybą, tai neleiskime bent jau tokių nesuprantamų dalykų“, – samprotavo E. Pranauskas.

Kur verkiant reikia paramos?

LŽŪBA manymu, negamybinėms investicijoms skirtą paramą galima būtų skirti svarbesniems žemės ūkio tikslams, pavyzdžiui, išmokoms už iššalusius sodus. E. Pranauskas pagrindė tokią galimybę, nurodydamas 2025 m. gruodžio 31 d. padaryto bazinio Reglamento 2021/2115 pakeitimo teksto citatą, kad įteisinama nauja Kaimo plėtros programos priemonė, pagal kurią ūkininkams galima mokėti krizinių situacijų išmokas dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių.

„Tereikia surankioti šiam tikslui lėšas iš nepopuliarių priemonių, tačiau kyla keletas logiškų klausimų: kokia buvo ŽŪM valdininkų, atsakingų už tvarią gamybą, aprūpinant Lietuvos gyventojus vietoje pagamintais vaisiais ir uogomis, pozicija, kai buvo rengiamas šis SP pakeitimas? Ar niekas nežinojo apie sodų ir uogynų iššalimą? O gal būtinajai pagalbai jau yra rezervuota pakankama nacionalinio biudžeto lėšų suma?“ – nepatogius klausimus kėlė LŽŪBA prezidentas.

Svarbūs patarėjai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugpjūčio 11 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.