Žemės ūkio pinigėliai ritasi į nežinią

Stovima vietoje

2026 m. valstybės biudžeto projekte suplanuota 21 mlrd. Eur pajamų – 16,8 proc. arba 3 mlrd. Eur daugiau, palyginti su 2025 m. Išlaidų numatyta už 27,5 mlrd. Eur – 18,9 proc. arba apie 4,3 mlrd. Eur daugiau, palyginti su 2025 m. Valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos didėja žymiai, tačiau to greičiausiai nepajus žemės ūkio sritis – Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) 2026 m. suplanuotas finansavimas yra maždaug 142 mln. Eur, arba 11,6 proc. mažesnis nei šiemetis. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) 2026 m. numatyta skirti 1,787 mln. Eur, arba 5,7 proc. mažiau nei 2025 m. Turint omenyje, kad daugėja užkrečiamųjų gyvulių ir paukščių ligų, tai yra rimtas nerimo signalas.

Pagal biudžeto projektą ŽŪM tenka 1,082 mlrd. Eur, o VMVT – 29,37 mln. Eur. Didžiąją dalį – 80 proc. – ŽŪM skiriamų asignavimų sudaro ES lėšos – 869 mln. Eur, iš jų tiesioginėms išmokoms – 604 mln. Eur, bendrajam finansavimui – 68 mln. Eur. Valstybės biudžeto lėšomis įgyvendinamoms priemonėms finansuoti skiriama per 137 mln. Eur, iš jų dotacijos savivaldybėms – 26,42 mln. Eur.

Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) kitų metų biudžetą žemės ūkio sričiai pristatęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis pastebėjo, kad lėšos sumenko sumažėjus europinių pinigų kiekiui. Jis akcentavo, kad, atsižvelgus į Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą, ŽŪM teikė papildomą 179 mln. Eur finansavimo poreikį – 8,6 mln. Eur bendrojo finansavimo ir 170 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų, iš kurių 29 mln. Eur būtų skirti savivaldybėms. Tačiau į tai neatsižvelgta ir šių pinigų neskirta.

„Dėl bendrojo finansavimo kitiems metams iečių laužyti nereikėtų, nes pagal poreikį jie turėtų būti surasti, kitaip negalėtume panaudoti europinių pinigų. Labiau kautis reikėtų dėl valstybės biudžeto lėšų, nes ir savivaldybėms metai iš metų nesumokame tiek, kiek priklausytų, ir nepakankamai remiame priemones, numatytas kooperacijai skatinti, gamybos potencialui, gyvulininkystei stiprinti, melioracijai ir t. t. Čia stovime vietoje“, – apgailestavo žemės ūkio ministras.

Pradėjo taupyti?

Finansų ministras K. Vaitiekūnas KRK aiškino, kad pagrindinis žemės ūkiui skirto biudžeto sumažėjimas yra dėl besibaigiančio ES lėšomis remiamų programų finansavimo. „Bet tarp ŽŪM ir Finansų ministerijos (FM) atstovų buvo pokalbis, kad galbūt dalis finansų ŽŪM galėtų būti skirta iš skolintų lėšų. Buvo derybos ir tam tikras kompromisas bei rezultatas buvo rastas, bet tikslios sumos dabar negalėčiau įvardyti. Šiek tiek mažėja ir valstybės biudžeto lėšos“, – sumenkusio žemės ūkio biudžeto priežastis dėstė K. Vaitiekūnas.

Jis pridūrė, kad daug tikimasi iš naujos europinės finansinės perspektyvos, kuri galbūt leis ateityje šiek tiek daugiau finansuoti žemės ūkio reikmes. Tokia finansų ministro mintis gal ir galėtų paguosti žemdirbius, tačiau realūs planai yra priešingi – būsimuoju laikotarpiu BŽŪP finansavimas Lietuvos ūkininkų pajamų rėmimui nukerpamas maždaug 20 proc.

„Susidarė įspūdis, kad FM taupymą pradėjo nuo žemės ūkio. Didžiausias biudžeto mažėjimas, palyginti su šiais metais, yra ŽŪM ir Aplinkos apsaugos ministerijoje. Bet kaip buvo pateikta, viena iš priežasčių – būtent europinių pinigų mažėjimas, tada tai kažkiek suprantama“, – pastebėjo KRK pirmininkas Bronis Ropė.

Prašo papildomai

Sumenkusį biudžetą agrarinei sričiai labiau kritikavo Seimo opozicijos atstovas, KRK narys Kazys Starkevičius. „Nuo įstojimo į ES ir per visus krizinius laikotarpius žemės ūkio biudžetas nemažėjo, o dabar – mažėja. Tai nėra gera žinia visam žemės ūkio sektoriui. Jeigu neinvestuosime, neturėsime, tada prasmę praranda teiginiai, kad žemės ūkis tampa strategine kryptimi. Tai parašome tik popieriuje, bet nenumatome tam kraujo – pinigų“, – konstatavo politikas.

Jis kartu su kitais parlamentarais pateikė pasiūlymą, kad kitiems metams žemės ūkiui būtų skirta papildomai 142 mln. Eur, ir nurodė konkretų lėšų šaltinį – gautos valstybės biudžeto pajamos iš įsiterpusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo. Iš to tikimasi turėti apie 2 mlrd. Eur. Tačiau svarbiems žemės ūkio sektoriaus projektams finansuoti tektų tik 20 proc. – apie 0,4 mlrd. Eur, o „liūto“ dalis – apie 1,6 mlrd. Eur – eitų į Valstybės gynybos fondo sąskaitą.

„Pirmiausia reikia paskubėti išspręsti įsiterpusios valstybinės žemės pardavimo problemas, ir kitais metais jau turėsime ryškų papildymą. Ilgajam laikotarpiui gautume ne vieną šimtą milijonų“, – teigė K. Starkevičius.

Parlamentarų siūlymai

Grupė Seimo narių pateikė siūlymus padidinti žemės ūkui finansavimą 2026 m., kad būtų įgyvendintos Vyriausybės programos nuostatos. Tam reikėtų papildomai mažiausiai apie 120 mln. Eur. Polderių eksploatacijai ir valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos bei hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui prašoma 15 mln. Eur, savivaldybių administracijoms žemės ūkio funkcijoms vykdyti – 13,6 mln. Eur, rūgščių dirvų kalkinimui – 450 tūkst. Eur, paramai šalutiniams gyvūniniams produktams tvarkyti – 3,3 mln. Eur.

Papildomas finansavimas reikalingas investicinei paramai, skirtai paskatinti gyvulininkystės sektoriaus ūkių modernizavimą, – 44 mln. Eur. Ūkių atsparumui didinti, mišrių ūkių plėtrai skatinti ir investicinei paramai teikti prašoma 5 mln. Eur. 2 mln. Eur reikėtų paremti ūkinių gyvūnų genetinės kokybės gerinimą.

Kaimo vietovių gyvybingumo skatinimui ir galimybei užsiimti ne žemės ūkio verslais kaime parlamentarai siūlo skirti 10 mln. Eur. Daugiau finansavimo reikia ir kooperacijos plėtrai visuose žemės ūkio sektoriuose ir produkcijos perdirbimui – 27 mln. Eur.

Seimo narių siūlymams KRK buvo vienbalsiai pritarta.

Variantai racionalumui

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 11 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.