A. Macijauskas apie netolimą ateitį: gulėsi prie jūros ir per kompiuterį galėsi valdyti visą savo techniką

Ukrainos laukai šį rudenį buvo nemažai „skalbiami" lietaus. Tokiomis sąlygomis pranašesni buvo tie, kurie įvaldė naujas technologijas.

Anatolijus Bezoliukas iš kompanijos „DroneA“ portalui „Agroportal.ua“ teigia, jog sudrėkus dirvai, technika negali patekti į laukus. Taigi tos įmonės, kurios naudojo žemės ūkio dronus, palyginti su kitais gavo derliaus priedą ir įgijo pranašumą, nes sugebėjo atlikti laukų darbus reikiamu laiku.

Jis priminė, kad šaliai stojant į ES teks ženkliai sumažinti pesticidų naudojimą. Būtent tai leidžia pasiekti bepiločiai orlaiviai. Juos pasitelkus cheminių augalų apsaugos produktų (AAP) tiesiog prireikia daug mažiau, nes juos galima seikėti labai tikslingai. Be to, jog skirtingai nei antžeminiai purkštuvai, dronai nedaro jokios mechaninės žalos pasėliams ir nesutankina dirvožemio.

A.Bezoliukas akcentuoja: „Bepiločių orlaivių nuomos paslaugas teikiantys paslaugų centrai pirmiausia aptarnauja stambias valdas, todėl mažoms įmonėms geriau įsigyti nuosavą žemės ūkio droną. Ši technologija nėra tokia brangi kaip prieš dvejus metus. Taigi, šiandien vidutiniai ūkininkai yra aktyviausi žemės ūkio dronų pirkėjai“.

Beveik svajonių darbas

O kaip yra Lietuvoje?, - klausiame LGAA pirmininko Aušrio MACIJAUSKO.

– Kaip Lietuvoje naudojami dronai žemės ūkyje?

– Lietuvoje dronai naudojami gana plačiai. Anksčiau ūkininkai juos naudodavo daugiausia pasėlių apžiūros tikslais arba mėgindami įvertinti laukinių gyvūnų padarytus nuostolius. Tačiau vėliau pradėta naudoti jau technologiškai, t. y. purškimui pesticidais bei sėjai. Žodžiu, pastebimas vis platesnis dronų panaudojimo potencialas ir tai labai smarkiai plinta.

– Iš kur tuos dronus imate: perkate, nuomojate, o gal net konstruojate?

– Dažniausiai mūsų ūkininkai neperka pačių dronų, tačiau naudojasi paslauga – tiesiog yra tokios įmonės, kurios teikia tokias paslaugas. Dabar tai populiariausia. Dronais dažniausiai sėjamas vadinamasis įsėlis, t. y. barstomos kitų augalų sėklos į jau augančius pasėlius. Kitaip sakant, dar nepasibaigus augalų vegetacijos laikotarpiui įsėjamas kitas augalas, ir tik nuėmus derlių tas kitas augalas sudygsta. Tai ir yra įsėlis, kuris sėjamas dirvos kokybės gerinimo tikslais. Tai ūkininkai užsako įmonę, kuri atsiveža savo dronus ir tas sėklas išbarsto nurodytoje teritorijoje. Tokios technologijos Lietuvoje žemės ūkio darbuose jau naudojamos maždaug 2-3 metai.

– Kokiose dar srityse ūkininkai naudoja dronus?

– Dar viena sritis, kur dronai itin tinkami panaudojimui, yra tręšimo žemėlapių sudarymas. Tai vyksta taip: dronas nufotografuoja pasėlius, skenuoja, įvertina pasėlių būklę, o ta informacija naudojama tręšiant laukus.

– Sakote, jog pastaruoju metu dronų panaudojimas žemės ūkyje populiarėja. Kokios priežastys tai lemia?

– Turbūt svarbiausia priežastis, kad atsirado tokiems darbams skirti dronai. Nes anksčiau jų tiesiog nebuvo. Dabartiniai dronai gali pakelti didesnį krovinį, yra pakankamai dideli ir masyvūs, jų skersmuo gali siekti net kelis metrus, tačiau pakankamai lengvai valdomi. Kita vertus, visus šiuos darbus atlikti bet kuriuo atveju yra pigiau, negu tai daryti kitokia, labiau tradicine technika. Todėl ūkininkai ir samdo tas įmones.

– Ar pačiam teko naudoti dronus savo ūkyje?

– Pats asmeniškai dar nenaudojau, kol kas dar nepriėjau prie to, tačiau kitų ūkininkų atsiliepimus girdėjau: praktiškai visi, su kuriais apie tai kalbėjau, yra pakankamai patenkinti. Manau, kad tai yra žemės ūkio ateitis. Ir čia turiu galvoje ne tik skraidančius aparatus, bet ir antžeminius robotus. Esu įsitikinęs, kad tie robotai ateityje tikrai pakeis traktorius ir atliks visus žemės darbus.

– Kitaip sakant, tikitės, kad žemės ūkį užkariaus moderniausios technologijos?

– Yra kelios teorijos, kaip ateityje vystysis žemės ūkis. Aš laikausi nuomonės, jog ūkininkai prioritetą teiks ne dideliems ir galingiems traktoriams, bet didesniam kiekiui mažų traktoriukų. Nes traktoriai pastaruoju metu stambėjo dėl vienos priežasties – tiesiog traktorininko paslaugos labai smarkiai brango, todėl reikėjo galingesnės technikos, kad vienas žmogus galėtų padaryti daugiau darbų. Bet atsiradus technologijai, kad traktorius gali dirbti ir be žmogaus, nebeliko prasmės tam traktoriui būti tokiam dideliam ir galingam. Vienas ūkininkas gali turėti ir 10, ir 20, ir 50 mažiukų traktoriukų, kurie dirbs jo laukuose autonomiškai, panašiai kaip dabar sodybose dirba tie vejos priežiūros robotukai. Kai baigiasi energija, jie patys pasikrauna akumuliatorius ir dirba toliau. Lygiai tas pats mūsų laukia ir žemės ūkyje – po 10 ar 20 metų matysime laukuose dirbančius daug mažiukų traktoriukų ir virš laukų skraidančius dronus. Ir tai yra daug racionaliau bei geriau – lengva technika taip neslegia dirvos, kaip didieji traktoriai, be to, nėra rizikos, kad suges kažkoks vienas super brangus traktorius ir negalėsi dirbti darbų, sėdėsi prastovose, kol sutaisysi. Jeigu turėsi 20 miniatiūrinių traktoriukų, tai tau nėra skirtumo, jeigu vienas ir sugedo – lieka dar 19 ir jie toliau dirba...

Aušrys Macijauskas: "...po 10 ar 20 metų matysime laukuose dirbančius daug mažiukų traktoriukų ir virš laukų skraidančius dronus".

– Na, tuomet tai beveik svajonių darbas: štai kada įgaus tikrąją prasmę išsireiškimas „sofos ūkininkas“...

– Na taip, gulėsi prie jūros ir per kompiuterį galėsi valdyti visą savo techniką.

Kalbėjosi Ričardas Čekutis