Žemėtvarkos pertvarka ir sustabarėjimas erzina žemdirbius

Žinoma, pranešėja „prevenciškai“ skundėsi darbuotojų trūkumu, begaliniu užimtumu ir demonstravo tai įrodyti turinčias skaidres, pasakojo apie „įveiklintus“ (NŽT terminas – aut. past.) žemės sklypus, gaunamus tūkstančius skambučių ir jau metus trunkančios pertvarkos pasekmes. I. Urbonė akcentavo, jog tarnyboje dirba tik mėnesį ir negalinti atsakyti už anksčiau padarytas klaidas bei susikaupusius, tačiau nesprendžiamus klausimus.

Kilo pasipiktinimas

Tarnyba susilaukė daug kritikos iš auditorijos. „Geriau pasakykit, kaip sekasi bendrauti su žemdirbiais?“, „Kodėl po reformos neįmanoma susisiekti su NŽT valdininkais, kur jie visi dingo?“, „Nėra gyvo bendravimo, o jūsų robotai arba neveikia, arba išjungti...“, - aidėjo iš salės pasipiktinimo šūksniai

I.Urbonė vos spėjo atsišaudyti bendromis frazėmis: „Skambinkite bendruoju telefonu, nes mums reikia žinoti NŽT paslaugų poreikį. Norime savo darbą organizuoti taip, kad galėtume pajungti visus specialistus...“.

„Jeigu tokiais tempais dirbtume mes, tai jūs jau seniai neturėtumėte ką valgyti... Nėra jokio gyvo bendravimo, po reorganizacijos neįmanoma surasti, su kuo šnekėtis. Tai – nenormalu. Mes negalime dirbti, negalime deklaruoti... Negauname net  pranešimų apie greta ūkininkų esančius sklypų pardavimą. Jūsų paslaugos yra nulinės...“, - toliau beveik choru aidėjo pasipiktinimo šūksniai.

Todėl „Ūkininko patarėjas“ nusprendė pakalbinti ūkių vadovus, kokios yra svarbiausios šios srities problemos bei ko tikimasi iš minėtos tarnybos.

„Atvykite po savaitės..."

Arūnas Grubliauskis, LŽŪBA viceprezidentas, ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ vadovas:

„Žiūriu, čia pas juos skaidrėse parašytas pagrindinis tikslas: „paslaugų kokybės gerinimas“. Labai įdomu, kaip jie čia ruošiasi gerinti? Pati pranešėja sako: jūs paduokite dokumentus per kompiuterius, kažkur ten nusiųskite... Bet mes aiškiname, kokios norėtume paslaugos – kad būtų galima su atsakingu žmogumi susitikti gyvai – o jie mums iškart atsako: ne, mes taip nedarysime... Dabar nuo sausio 1 dienos visa mažų miestelių žemėtvarka atiduota savivaldybėms, ten dirba tie patys iš NŽT atėję žmonės, su jais galima pasikonsultuoti, galima susitikti, nors ne visada, bet dar kažkas veikia... Tačiau kaimuose yra tragedija, nes kaimai palikti tos pačios NŽT žinioje, tai gyvai aptarnauja tik kauniečius ir vilniečius... Po visokių skandalų padarė taip, kad vieną dieną per savaitę dabar priima konsultacijai, reikia užsiregistruoti ir t. t. Jau šis tas, bet vis tiek juokinga. Štai mano atvejis: ateinu ir matau, kabinetuose dirba žmonės, ateinu minutės tikslumu sutvarkyti žemės nuomos reikalų ir prie to paties atnešiau visus parengtus dokumentus dar kitų 20 sklypelių nuomai prie Šiaulių aplinkkelio. Sakau, priimkite ir šiuos. Ne, sako griežtai, negalima... Sėdi tie patys žmonės, dirba tą patį darbą, bet negalima, nes tam yra paskirtas laikas antradieniais, vadinasi, eik iš naujo, iš naujo registruokis... Na, juokinga. Jiems atrodo, kad aš neturiu ką veikti, tik registruotis ir pas juos vaikščioti. O man laikas svarbus, aš ir taip gaištu, kol tuos popierius sutvarkau. Bet ir vėl – po savaitės važiuok, vėl derink... Tuščia biurokratija ir laiko gaišimas.“

Gal surūdijo tie robotai, kurie atsakingi už prašymų priėmimą?..

Oksana Puronaitė, LŽŪBA prezidiumo narė, ŽŪB „Berčiūnai" vadovė:

„Dabar nėra galimybės pasitikslinti, ar mūsų paraiškos dėl įsiterpusių žemės sklypų, kurias rašėme NŽT prieš tris metus, dar yra aktualios? Tie įsiterpę valstybinės žemės ploteliai atsirado dėl to, kad mes patys padarėme geodezinius matavimus, sutikslinome žemių plotus, kurie anksčiau buvo preliminarūs... Tada parašėme prašymus, ar galime nuomoti arba pirkti tuos įsiterpusius sklypus. Teko prašymus kartoti du kartus, ir štai po trejų metų vis dar tikimės, kad kažkaip būsime pakviesti ir tie sklypai bus suformuoti. Sumokėsime už tai, kad tik kažkas čia pajudėtų iš mirties taško... Žinome, per tuos tris metus bandėme skambinti, pasiklausti, nes NŽT vyksta reforma po reformos, gyvų žmonių nebėra, dirba tik kažkokios robotizuotos sistemos... Tačiau kai taip ilgai niekas nevyksta, pradedi abejoti, ar nedingo mano prašymai, ar nesurūdijo ir nenumirė tie robotai, kurie atsakingi už sklypų formavimą bei prašymų priėmimą... Be to, kadangi žemės reforma nėra įvykusi iki galo ir dauguma NŽT klientų yra garbaus amžiaus, tai tas tarnybos neprieinamumas arba prieinamumas tik skaitmeniniame formate daugeliui žmonių yra tiesiog neįveikiamas. Dabar tie regionai išplėsti, skyriai pakeitę darbo vietas, žmogui reikia važiuoti 50 km, kol fiziškai pasiekia tą NŽT, tačiau tas žmogus neturi jokios garantijos, kad apskritai gaus norimą paslaugą. Mes ir siūlome: kai deklaruojame pajamas Mokesčių inspekcijoje ir žmogus neturi prisijungimo prie elektroninės bankininkystės, tai, sėdėdamas prie vieno stalo su specialistu gali sudaryti momentinę sutartį ir specialistas padeda prisijungti bei pateikti deklaraciją. Lygiai tą patį galėtų daryti ir NŽT, bent jau šiuo pereinamuoju laikotarpiu – galbūt kažkiek tai kainuotų, bet sumaišties būtų mažiau...“.

Pašnekovei nesuvokiami lietuviškos biurokratijos vingiai bei logika: „Mūsų ūkis yra 13 ha, statusas – žemės ūkio paskirtis, tačiau ūkis 40 proc. užstatytas ūkiniais pastatais, kuriame auginami gyvuliai. Sovietmečiu greta buvo 16 arų sklypelis su pastatais, mes jį nupirkome, gavome leidimą tuos pastatus nugriauti, liko vienaaukščių namų statybos paskirties žemės sklypelis, kuris yra įsiterpęs mūsų 13 ha sklype. Mes ten norime pastatyti fermą, tačiau turime per metus laiko pakeisti žemės sklypo paskirtį, nors vienaaukščių namų statyba yra net negalima sanitarinėje apsaugos zonoje... Viskas tiesiog pramuša bet kokio absurdo dugną. Tai viešas „Teltonikos“ skandalas kažkiek pajudino savivaldybes – aš kreipiausi rugpjūčio mėnesį, dabar laukiame, kol tą sklypelį ištirpdys mūsų sklype, o statybos leidimu turime...“

Vis tiek nieko negausi...

Remigijus Kazlauskas, UAB „Pajieslio žemės ūkis“ ir UAB „Prienų žemės ūkis“ vadovas:

„NŽT išdalino žmonėms žemę, kuri yra po pastatais, tačiau yra dar valstybinė žemė. Štai atvažiavo garbinga komisija iš Kauno, surinko visus ūkininkus, vietos bendroves ir klausia mūsų: kodėl jūs neišsipirkinėjate žemės, esančios po pastatais? Tačiau visa tai tęsiasi jau 13 metų – mes visus tuos metus nuolat rašome prašymus tai padaryti, bet niekas nevyksta, o NŽT darbuotojas komisijos akivaizdoje aiškina: tai jūs patys nenorite... Kaip tai nenorime? Komisija pasakė, kad negali būti jokios nuomos – gali būti tik pardavimas, nes NŽT turi suformuoti sklypus ir t.t. Dabar prieš kelis mėnesius sužinome, jog bus tik nuoma, pardavimų esą būti negali... Aš nesuprantu: jeigu atvažiuoja komisija, nustato kažkokius pažeidimus, tuomet kas vyksta toliau? Nes NŽT darbuotojai leidžia aiškiai suprasti – jeigu dar skųsitės, tai išvis nieko negausite... Štai mūsų 100ha sklypas, įsiterpęs vienas valdiškas hektaras, prašome, leiskite jį išnuomoti ar kažkaip įsigyti – mums tiesiai šviesiai atsako: stovi tas hektaras ir tegul stovi, nerašinėkite čia raštų, vis tiek nieko negausite... O įdomiausia: buvau nuvykęs pas Kauno NŽT vadą. Jis man ir sako: aš savo žemių negaliu susitvarkyti, ko tu čia iš manęs nori... Ar ne absurdas? Kur mus nuves toks „bardakas“, neįsivaizduoju... Bet kažkaip dirbti reikia.“

Vertins ir analizuos

Pakalbinome ir pačią pranešėją Iriną Urbonę, kuri teigia: „Pirmiausia, mes ir ateiname tokius susitikimus tam, kad girdėtume mūsų partnerius. Kita vertus, atsakyti, ko mūsų tarnyba imsis, išgirdusi šiuos ūkininkų pageidavimus, būtų labai neatsakinga, nes reikia įsivertinti būtinus priimti sprendimus bei žmonių išsakytus lūkesčius, taip pat būtina atsižvelgti į tą kiekį dokumentų bei kreipimųsi, kuriuos gauna mūsų tarnybos darbuotojai, kiek konsultacijų ir skambučių jie gauna ir pan. Todėl mes ir norime būti šalia paslaugų gavėjų, girdėti jų pageidavimus, o šiuo pagrindu – ir planuoti savo tolimesnį darbą“.

Ar pagrindinė ūkininkų priekaištų priežastis – NŽT darbuotojų trūkumas?

„Aš nesakau, kad mums trūksta darbuotojų. Niekas neturi neribotų išteklių – visur yra tam tikros ribos ir galimybės, todėl mes ir savo veiklą vystome, išeidami iš to, ką turime šiai dienai. Kitaip sakant, savo veiksmus planuojame ir organizuojame, vadovaudamiesi turimais ištekliais – tiek žmogiškaisiais, tiek finansiniais, tiek ir technologiniais...“, - sako pašnekovė.

Niekam ne paslaptis, jog daugiausia nesusipratimų vyksta su žemės paskirties keitimu – visi šie procesai tęsiasi metų metais, o tuo metu žmonės negali nei dirbti, nei planuotis savo darbų. Kam reikalinga ta „žemės paskirties“ nustatinėjimo ir nuolatinio kaitaliojimo biurokratinė pelkė? Kodėl viskas taip ilgai trunka – juk realus paskirties keitimas vyksta tik popieriuose, žmonių ir pastatų juk perkelti nereikia?

„Iš mano pusės būtų neatsakinga vertinti, kam tokių paskirties keitimų reikia. Bet kalbant aptakiau, tai ta žemės paskirtis nustatoma juk neatsitiktinai, visi žemės sklypai negali būti skirti bet kuriai veiklai vykdyti, t. y. ne visa žemė yra tinkama vienai ar kitai veiklai vykdyti, - sako I. Urbonė. – Pirmiausia turi būti deklaruojamas tikslas, dėl ko keičiama ta paskirtis, šiaip sau niekas to nedaro... Taip, dabar gal ir keičiama tik popieriuose, bet būtų gerai, kad ne popieriuose tai vyktų, popierių reikia saugoti. Tam yra kompiuteriai... NŽT šiame procese nedalyvauja, o visos kitos administracinės paslaugos, mano manymu, turi būti teikiamos kuo patogiau, greičiau ir tvariau“.

Parengė Ričardas Čekutis