Žengia prosenelių ir senelių keliu

Pradėjo nuo nulio

Mišrus M. Jančiuko šeimos ūkis susideda iš 150 avių bandos, apie 100 triušių, 70 ha žemės, kurioje sėja javus, gano avis ir augina žolę gyvulių pašarui. Anot M. Jančiuko, jo ūkininkavimo istorija prasidėjo vaikystėje prosenelių ir senelių ūkiuose, kur ūgtelėjęs padėdavo prižiūrėti gyvulius. „Ko gero, todėl širdis labiausiai ir linko prie gyvulininkystės. Nepaisant to, kad proseneliai ir seneliai sunkiai dirbo, mačiau, jog tai jiems nebuvo vien varginantis darbas, jie mėgavosi juo. Būtent šie prisiminimai ir tapo trauka, paskatinusia grįžti į kaimą, kai trejiems metams jį buvau iškeitęs į Vilnių. Supratau, kad ūkininkavimas ir bus ta veikla, leidžianti laisvai planuoti savo gyvenimą ir savarankiškai kurti gerovę“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo M. Jančiukas.

Prieš keliolika metų vyras Stebulių kaime nusipirko prosenelių sodybą ir, kaip sakė, ūkininkauti pradėjo nuo nulio. „Turėdamas žemės aplink namus, rinkausi, kas buvo labiausiai prieinama ir ką lengviausiai galėjau auginti. Kadangi prosenelis augino triušius, šiek tiek patirties buvau įgijęs ir aš, tad pasirinkau triušininkystę. Pradžiai nusipirkau šešis mėsinių veislių – sidabrinių, Vokietijos dėmėtųjų ir prancūzų avinų – triušius“, – prisiminė pirmuosius ūkininkavimo žingsnius lazdijietis. Kad geriau sektųsi ūkininkauti, M. Jančiukas profesinio rengimo centre baigė ūkininkavimo kursus, žinių sėmėsi iš interneto ir bendraudamas su kitais triušių augintojais.

Atsirado ir avys

Triušių skaičiui sėkmingai augant, po metų ūkininko žvilgsnis nukrypo į avininkystę. M. Jančiukas nusipirko 12 ėriavedžių. „Avis pirkau ne iš vieno augintojo, važinėjau po visą Lietuvą ir rinkausi“, – pasakojo ūkininkas. Taip jo ūkyje atsirado Romanovo, Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių, Lietuvos juodgalvių, šarolė veislių ir mišrūnių avių. „Džiaugiausi šių veislių avimis, tačiau mano svajonė buvo sufolkai. Iš pradžių jų negalėjau nusipirkti ir dėl aukštesnės kainos, ir patyrę augintojai nepatarė pradėti avininkystės nuo sufolkų veislės bandos“, – akcentavo M. Jančiukas.

Įgijęs praktinės patirties, ūkininkas nusipirko kilmingą sufolkų veislės reproduktorių ir pradėjo įgyvendinti savo svajonę – auginti šios veislės avis. Šiandien avių bandą jau sudaro apie pusė sufolkų ir jų skaičius kiekvienais metais auga. Avių augintojas ypač didelį dėmesį skiria reproduktoriams, kad būtų išvengta kraujomaišos, avys augtų sveikos.

„Kodėl pasirinkau sufolkus? Man šios veislės avys pačios gražiausios, tai viena produktyviausių veislių, kurios mėsos maistinės savybės labai geros. Žinoma, ir kitų veislių avys yra gražios, tačiau sufolkai man – patys gražiausi“, – veislės pasirinkimo kriterijus įvardijo M. Jančiukas.

Vasarą avys ganosi pievose ir gauna laižalų, žiemą šeriamos natūraliose pievose užaugintu šienu. Ūkininko nuomone, jei laiku keiti pievas, žolėje netrūksta vitaminų, kurių avims, kad jos gerai augtų ir būtų sveikos, visiškai pakanka. Pašarą žiemai M. Jančiukas ruošiasi pats, nes jei reikėtų pirkti ir pašarų ruošimo paslaugas, tokios apimties avininkystė nepasiteisintų.

Žiemą avys laikomos tvarte, kuris kasdien atidaromas, kad jos panorėjusios galėtų išeiti į lauką. Be to, joms kiekvieną dieną lauke duodama traiškytų grūdų, o sugrįžusios į tvartą iš šėryklų gali rupšnoti šieną.

Triušių mitybos raciono didžiąją dalį taip pat sudaro savame ūkyje užauginta žolė ir grūdai. „Vasarą kombinuotuosius pašarus kuo puikiausiai atstoja žolė, todėl kartais pasvarstau, nuo ko geriau auga: nuo tinkamo žolės kiekio ar kombinuotųjų pašarų. Žiemos metu besilaukiančioms patelėms ir pirmąjį mėnesį, kol maitina triušiukus, duodu morkų ir šiek tiek kombinuotųjų pašarų“, – apie triušių maitinimą kalbėjo ŪP pašnekovas.

Pirkėjų netrūksta

Nei parduodamas triušius, nei avis M. Jančiukas sunkumų nepatiria. Dalį avių parduoda mėsai, dalį – veislei, jos perkamos ir pasiauginimui – žmonės pamėgo pirkti pavasarinius jaunus ėriukus ir patys užsiauginti per vasarą. „Taip jie rudeniui užsiaugina mėsos ir turi daugiau laisvalaikio – nereikia šienauti aplink namus, šį darbą nudirba avys. Išpopuliarėjus saulės baterijoms, avis perka ir kaip gyvas žoliapjoves žolei tarp saulės baterijų“, – apie avių realizavimą kalbėjo M. Jančiukas.

Triušieną, kaip sveiką mėsą mažyliams bei besilaukiančioms mamoms, perka tiek vietiniai, tiek didžiųjų šalies miestų gyventojai. Pastaruoju metu ūkyje auginami prancūzų avinai, Belgijos milžinai ir mišrūnai, priklausomai nuo veislės, vidutiniškai pasiekia 7–8 kg gyvo svorio. Ūkio rekordininke yra tapusi 16 kg Belgijos milžinų patelė.

Ūkis atviras naujovėms

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Titulinėje nuotr. – Mantas Jančiukas su žmona Agne ir pirmagime Aurėja.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.