Ženšenis ir aralija – gyvybės eliksyrai

Tonizuojamasis poveikis

Pastaruoju metu užsienyje pradėta domėtis vadinamaisiais psichofarmakologiniais vaistais, kurie pasižymi savybėmis aktyviai veikti smegenų veiklą. Jie yra stipriai veikiantys sintetiniai psichostimuliatoriai, tačiau šių vaistų vartojimas pavojingas: nedidelis perdozavimas gali labai pakenkti sveikatai. Organizmas pradeda dirbti intensyviau, nei leidžia galimybės – nuovargio jausmas yra paralyžiuotas. Trumpai pagerėjus sveikatai, prasideda pagrindinių gyvybinių funkcijų patologinis prislėgtumas. Akivaizdu, kad tokio tipo stimuliatoriai negali būti plačiai vartojami medicinoje dėl neigiamo šalutinio poveikio.

Todėl mokslininkų dėmesys per pastarąjį dešimtmetį buvo nukreiptas į tonizuojančių medžiagų paiešką, kurių net ir nedidelės dozės padidinimas nesukelia žmogui prislėgtumo. Tokios medžiagos surastos kai kuriuose augaluose gamtoje, jų pagrindu į medicinos praktiką buvo įtraukta visa grupė veiksmingų biostimuliuojančių preparatų.

Tarp tokių augalų – ženšenis (Panax ginseng C.A. MEY) ir širdinė aralija (Aralia cordata Thunb). Juos augina Lietuvos liaudies medicinos asociacija.

Pastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje ieškoma augalų, turinčių tas pačias biostimuliuojančias savybes kaip ženšenis (Panax ginseng C.A. MEY). Pasirodo, jais tapo jo artimiausi botaniniai giminaičiai širdinė aralija (Aralia cordata Thunb), mandžiūrinė aralija (Aralia elata (Mig)) ir juodasis (spygliuotas) eleuterokokas (Eleutherococcus senticosus). Dėl kai kurių vaistinių savybių jie nenusileidžia gyvybės šakniai.

Legendinis ženšenis

Daugiausia legendų, be abejo, yra apsuptas ženšenis (Panax ginseng).

Ženšenis (Panax ginseng C.A. MEY) kinų kalboje reiškia gyvybės šaknis.

Nuo seniausių laikų jis buvo naudojamas tonusui pagerinti, jėgoms ir sveikatai sustiprinti ir net gyvenimui pratęsti. Ženšenis padeda prisitaikyti prie aplinkos sąlygų pokyčių, padidina atsparumą ligoms, palankiai veikia žmogaus regėjimą, psichinę ir protinę veiklą.

Ženšeniai reikalauja ypatingo dėmesio – lysvė jiems ruošiama maždaug dvejus metus.

Nesupainiokime su širdine aralija

Širdinė aralija (Aralia cordata Thunb) – augalas su širdutės formos lapais.

Pažvelgęs į šio augalo prinokusias tamsiai vyšninės spalvos sėklas, širdinės aralijos niekada nesupainiosi su tikruoju ženšeniu, kurio uogos – ryškiai raudonos.

Gana didelė aralinių šeima apima 60 genčių, kuriose yra apie 800 rūšių, daugiausia tropinių ir subtropinių zonų. Šios šeimos augalai auga Tolimuosiuose Rytuose, Kurilų salose ir Pietų Sachaline. Tarp jų savybėmis, prilygstančiomis ženšeniui, pasižymi tik trys žolinės rūšys: žemyno aralija, širdies formos aralija, arba Schmidto, mandžiūrinė aralija (Aralia elata (Mig)). Likusios rūšys yra medžiai arba krūmai.

Ilgą laiką niekas net negalvojo kuo nors pakeisti legendinį ženšenį. Per penkis tūkstančius metų ženšenio kolekcininkai mėnesį ir daugiau vargdavo ieškodami gyvenimo šaknies. Jie net neįtarė, kad praeidavo pro augalus, kurie prilygsta savo gydomosiomis savybėmis. Dėl išorinio skirtumo niekas nenumanė vidinio panašumo. Pernelyg didelis skirtumas buvo tarp elegantiško ir gražiai nuaugusio ženšenio ir mandžiūrinės aralijos – nedidelio medelio su didžiuliais lapais ir aštriais dygliais, apimančiais kamieną ir lapus. Dygliuotų mandžiūrinių aralijų brūzgynas sukeldavo daugybę problemų keliautojams ir ženšenių rinkėjams. Ne šiaip sau šį augalą liaudyje vadino velnio medžiu.

Tiktai botanikai, remdamiesi kruopščiu lyginamuoju reprodukcinių ir kitų augalų organų tyrimu, nustatė artimą giminystę tarp ženšenio, mandžiūrinės aralijos ir širdinės aralijos.

Autoriaus nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.