Žieminių rapsų derlingumo didinimas ir rinkos tendencijos

Intensyviuose ūkiuose dažnai taikomos pažangios žemės ūkio technologijos, įskaitant trąšų, pesticidų ir modernios technikos naudojimą. Tokia praktika gali padėti gauti didesnį derlingumą ir efektyviau auginti tokius augalus, kaip žieminiai rapsai. Nepaisant populiarumo, žieminių rapsų augintojai susiduria su iššūkiais, pavyzdžiui, jautrumu kenkėjams ir ligoms. Be to, aliejinių sėklų kainų svyravimai rinkoje gali turėti įtakos ūkininkų ekonominiam gyvybingumui. Reikia paminėti, kad rapsų populiarumas gali kisti, atsižvelgiant į regionines ir pasaulines žemės ūkio veiklos tendencijas, rinkos poreikius ir ūkininkavimo technologijų pokyčius.

Po rekordinių rapsų auginimo metų Europoje užfiksuotas bendras rapsų plotų sumažėjimas. Nepaisant regioninių skirtumų, matyti aiški tendencija: rapsų plotai nebedidėja, todėl bendras augalų plotas grįžo į vidutinį pastarųjų penkerių metų lygį. Palyginti su ankstesniais metais, daugiausia plotų sumažėjo Jungtinėje Karalystėje, Rumunijoje ir Danijoje. Būtent šiuose regionuose dėl padėties rinkoje ir nepalankių oro sąlygų kai kuriais atvejais ūkininkai sėjo mažiau rapsų. Prancūzijoje užfiksuotas nedidelis rapsų pasėlių plotų padidėjimas – šiek tiek mažiau nei 2 proc. Nepaisant mažėjančių kainų, labai geros derliaus nuėmimo ir sėjos sąlygos paskatino Prancūzijos ūkininkus toliau didinti šių augalų plotus. Lenkijoje, trečioje pagal dydį ES rapsų augintojoje, taip pat tikimasi, kad pasėlių plotai sumažės, nors 1 mln. ha riba bus nedaug viršyta. Naujausi duomenys aiškiai rodo, kokia dinamiška yra Europos rapsų rinka. Lietuvoje 2023 m., palyginti su 2022 m., žieminių rapsų plotų sumažėjo. 2022 m. buvo deklaruota 336,5 tūkst. ha, o 2023 m. – 300,4 tūkst. ha, tačiau 2017 m. žieminiai rapsai užėmė tik 159,8 tūkst. ha. Didesnius plotus 2022 m. galėjo lemti didelis derlingumas 2021 m. Vidutinis derlingumas Lietuvoje siekė 2,99 t/ha, tačiau 2022 m. jis sumažėjo iki 2,62 t/ha, o 2023 m. pakilo iki 2,7 t/ha.

Pastaraisiais metais daugiausia dėl meteorologinių sąlygų ir stichinių reiškinių rapsų auginimas tapo mažiau pelningas. Tuo pat metu inžinerijos ir selekcijos mokslo plėtra padėjo sukurti technologijas ir sprendimus, leidžiančius sumažinti ne tik meteorologinių sąlygų įtaką, bet ir derlingumo didinimo sąnaudas. Ruošdamiesi auginti rapsus, augintojai pirmiausia atkreipia dėmesį į veisles. Veislės pasirinkimas yra individualus dalykas, kurį lemia dirvožemis ir oro sąlygos. Juk skirtingo atsparumo šalčiui tikimasi pietinėje šalies dalyje, o kitokio – šiaurinėje, o tuo labiau Latvijoje. Tačiau pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į derlingumo potencialą, atsparumą nepalankioms oro sąlygoms, ligoms (jei turime problemų dėl sklerotinio puvinio ar verticiliozės) ir į vietovę. Labai svarbu naudoti tinkamas sėklų apdorojimo priemones, kurios apsaugotų tik sudygusį augalą. Pastaruoju metu veislių pasiūla labai didelė, augintojai tikrai gali susipainioti ir pasėti vietos sąlygoms mažiau tinkamą veislę. Lankantis pas užsienio ūkininkus, dažnai tenka išgirsti gerų atsiliepimų apie ‘Pioneer’ žieminių rapsų veisles. Pavyzdžiui, veislių tyrimų centruose žieminių rapsų veislės PT 302 sėklų derlingumas buvo 6,44 t/ha, o PT 314 – 6,12 t/ha. Derlingumu neatsiliko ir kitos veislės: PT 313 – 5,79 t/ha, PT 312 – 5,61 t/ha ir PT 299 – 5,21 t/ha. Visos minėtos veislės atsparios žiemos sąlygoms. Norint atskleisti selekcininkų užprogramuotą augalų produktyvumą, reikia sukurti tinkamą pasėlių struktūrą.

Pirmiausia – dirvožemio derlumas. Derlingame dirvožemyje, kurio našumas įvertintas daugiau kaip 60 balų, užteks 20–23 augalų kv. m, kad gautume 6,0 t/ha derlių, mažiau derlinguose dirvožemiuose (42–60 balų) reikėtų 20–21 augalų kv. m, kad gautume 4,8–5,4 t/ha. Suprantama, dirvožemio kokybė nenulems derlingumo. Siekiant tikslo, labai svarbus sėjos laikas. Pavyzdžiui, pasėjus rugpjūčio 5–10 d., sėklų derlingumas gali būti 4,2–4,5 t/ha, pasėjus rugpjūčio 11–20 d., sėklų derlingumas gali perkopti 5,3 t/ha, o nukėlus sėjos darbus į rugsėjo pirmą dešimtadienį, tikėtis didesnio kaip 3,2 t/ha derlingumo sunku. Tačiau nelengva pasirinkti sėjos datą, nes vieni ūkininkai taiko tradicinę žemės dirbimo technologiją ir užtrunka ilgiau, dėl to dažnai nespėja laiku pasėti. Taikantys juostinę žemės dirbimo technologiją, pasiekia geriausių rezultatų, o, taikant neariamąją technologiją, yra kai kurių detalių, neleidžiančių augintojams gauti maksimalaus rezultato.

Auginimo technologijoje svarbią vietą užima augalų aprūpinimas maistu. Naudojant juostinę sėjos technologiją, fosforo trąšas efektyviausia įterpti kartu su sėklomis. Išbėrus fosforą ant paviršiaus, dėl dirvožemio savybių trąšų efektyvumas nebus labai didelis. Naudojamų trąšų kiekis ir rūšis parenkama remiantis dirvožemio analizėmis. Apibendrinus ūkių patirtis, nustatyta, kad didžiausias (5,8 t/ha) sėklų derlingumas gautas tręšiant N170P90K150. Būtume neteisūs, jei sakytume, kad mažesnė N150P75K120 trąšų norma buvo neefektyvi. Taip tręšę augintojai gavo vidutiniškai 5,0 t/ha derlingumą.

Pavasarį prasidėjus vegetacijai, svarbu atlikti pasėlio inventorizaciją, įvertinti tankumą, augalų vešlumą, gyvybingumą ir pradėti priežiūros darbus. Pirmiausia išberiamos azoto trąšos, nes kai kurios trąšų formos pradeda veikti tik dirvos temperatūrai pasiekus 13 °C, o iki to laiko bus patirta didelių azoto nuostolių, jei trąšos yra be ureazės inhibitorių. Labai svarbu laiku išpurkšti humines rūgštis, nes jos padidina agronominį azoto trąšų efektyvumą. Kita klaida – neskiriama pakankamai dėmesio kalio trąšoms, o kalio iki žydėjimo reikia daugiau nei azoto ar sieros. Piko metu rapsams per dieną reikia iki 4,5 kg/ha kalio, iki 2,4 kg/ha azoto ir magnio bei 0,9 kg/ha fosforo. Nepatenkinus kalio poreikio, kiti elementai gali būti mažai efektyvūs.

Auginant rapsus ir siekiant optimalaus rezultato, negalima pasikliauti vienu veiksniu, visus darbus reikia atlikti kuo geriau.

Užs. nr. 131/7