Žiemiškų kelių išbandymai ir galvosūkiai

Į darbą, į mokyklą, į miestą

Vietinės reikšmės kelių valymas ir būklė – savivaldybių administracijų rūpestis. O tokią žiemą, kaip ši, tai labai rimtas, sunkus ir svarbus darbas. „Ūkininko patarėjo“ kalbinti pašnekovai patvirtino – šis sausis išliks ilgam įsimintinas. O žiema dar nesibaigė!

Rokiškio r. savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas pasakojo, kad visos dešimt rajono kaimiškųjų seniūnijų turi savo technikos, traktorių, ir jeigu normali žiema, pajėgia pačios nuvalyti ir prižiūrėti kelius, bet jeigu smarkiai, ilgai trunka snygis, tada tenka ieškoti talkos. „Kiekviena seniūnija turi bent po kelias budinčias sutartis su vietos verslininkais ar ūkininkais, iškilus būtinybei, juos pasitelkia. Kai buvo švelnios žiemos, neprireikė, o dabar per pirmąjį didelį snigimą buvo poreikis. Padeda žmonės ar verslo įmonės ir geranoriškai, kurie turi galingesnę techniką. Bet visada gali būti išskirtinių situacijų. Reikia žmonėms suvokti, kad yra intensyvesnio eismo keliai, kur važiuoja maršrutiniai, mokykliniai autobusai, ten pirmiausia ir valomi keliai, barstomi slidūs ruožai, taigi atokesnių vietovių gyventojams tenka palaukti“, – tvirtino ŪP pašnekovas.

Biržų r. savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė užsiminė, kad šios žiemos patirtis skatina pergalvoti seną tvarką. Iš miesto centro, iš ugdymo įstaigų prieigų jau teko išgabenti sniegą, nes strigo eismas, nors ankstesnėmis žiemomis to nereikėjo.

„Sena savivaldybės administracijos praktika – sutartys su vietos ūkininkais seniūnijose. Perkamos kelių valymo paslaugos per viešuosius pirkimus. Žmonės neretai pyksta, kad tenka palaukti, nes visi nori būti pirmesni, o kai poreikis didelis, vienu metu neįmanoma visur suspėti. Kai kur pavyksta sutelkti bendruomenes, patys žmonės bendruomeniškai padeda vieni kitiems, Vabalninke šaligatvius padeda valyti visuomenei naudingas veiklas atliekantys socialinės paramos gavėjai. Dabar kyla svarstymų, kad reikėtų pačiai savivaldybės administracijai, seniūnijoms turėti savo pajėgumų, savo technikos tvarkymuisi ir aplinkos valymui“, – ŪP teigė J. Bagamolovienė.

Kaimyniškai ir geranoriškai

Galima piktintis, kad kelių nespėja valyti tie, kas privalo tai daryti. Tikra žiema parodė, kad naudingai veikti galima ir be atlygio, savanoriškai. Kupiškio seniūnijos seniūnas Žydrūnas Vanagas patikslino – „kaimyniškai“, ir pratęsė pasakojimą: „Prieš kalbant apie rūpesčius ir vargus, norisi pasidžiaugti – juk žiema tikra graži, esam pasiilgę tokios. Seniūnijoje turim apie 180 km valomų kelių. Turim savo traktorių, jeigu žiema šilta, besniegė, užtenka savo pajėgumų. Jeigu sniego daugiau, užtrunka valymas ir priežiūra, tada padeda verslo įmonės, perkam paslaugas, stipresni ūkininkai turi tinkamos technikos, galingesnių traktorių. Iš vienkiemių, kaimų nusikasti kelius padeda kaimynai. Tik, žinoma, tenka palaukti, ką jau padarysi, vienu metu technika visur negali būti.“

Subačiaus seniūnė Laisva Čiuliepienė ŪP akcentavo, kad kol kas labai skųstis šia žiema ir prastais keliais nėra reikalo. Pati į darbą Subačiuje važinėja iš Antašavos ir nebuvo atvejų, kad neišvažiuotų, įstrigtų. Seniūnija turi savo traktorių, valytuvą. Tik jeigu dabar vėl greitai užsnigtų, jau reikėtų išvežti sniegą, nes nebėra kur jo padėti siaurose gatvelėse. Šaligatvius nuvalyti padeda socialines pašalpas gaunantys vietos gyventojai.

Anot seniūnės, dabar, stipriai atšalus orams, didesnis rūpestis yra dėl gaisrų pavojaus. Sausio vidurys seniūnijoje pažėrė nelaimių – kilo gaisras gyvūnų prieglaudoje, degė trys privatūs gyvenamieji namai. Ne visi gyventojai yra tinkamai pasiruošę intensyviam kūrenimo sezonui.

Kupiškio r. savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Valintėlis neslėpė, kad būna ir pasipiktinusiųjų, jog savivaldybės administracija nespėja greitai nuvalyti vietinių kelių, kad mieste užsnigtos automobilių stovėjimo aikštelės, bet paskui kiekvieną pusnies liežuvį nepavyksta lakstyti, reikia supratingumo, kiek įmanoma atlikti su turimais resursais. Savivaldybės administracijai tenka rūpintis per 800 km vietinių kelių. Kupiškio miesto gatvių, šaligatvių ir erdvių valymu bei tvarkymu užsiima „Kupiškio komunalininko“ bendrovė.

Vieną kartą jau teko iš miesto centro išvežti susikaupusį sniegą, stabdyti eismą vienakryptėse eismo atkarpose. Seniūnijos tvarkosi pačios, visos turi savo traktorius, tik kai kurie jau labai seni, dažnai gendantys. Vargsta Noriūnų seniūnija. Suplanuota šiemet nupirkti kitą traktorių, gal naudotą.

„Kol kas tik du kartus stipriai pasnigo, žiema dar nesibaigė, bus matyti, kaip geriau ir greičiau tvarkytis. Kol kas atrodo, kad vietiniai keliai net geriau yra prižiūrimi negu priklausantieji AB „Kelių priežiūra“. Dar vienas pastebėjimas – galėtų mūsų ūkininkai daugiau parodyti pilietiškumo, imtis iniciatyvos ir padėti seniūnijoms, dažniau jie linkę priekaištauti, kad nenuvalytos atkarpos nuo regioninių kelių link miestelių ar gyvenviečių“, – pastebėjo ŪP pašnekovas.

Socialinių tinklų grupėse teko matyti informaciją, kad nemokamai valomi keliai prie namų senjorams, vienišiems, neįgaliems asmenims, šeimoms, kurios neturi galimybių tvarkytis Kupiškyje ar aplinkui Šepetą. Tokią iniciatyvą paskelbęs Karolis Žalnieriūnas sulaukė pritariančių komentarų ir padėkų. Dar tą pačią dieną geradaris pranešė, kad susidarė ilga norinčiųjų eilė ir nebeturi galimybių visiems pagelbėti, taigi geri darbai yra paklausūs. 

Ko tikėtis?

Galima spėlioti ir prognozuoti stebint kasdienius orus. ŪP pakalbino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Biržų meteorologijos stoties techniką Bronių Medinį. Anot jo, geras ar blogas buvo sausis, priklauso nuo to, kas vertina. Komunalininkams vargas, kai sočiai pasninga, vairuotojai nesidžiaugia, kai plikledis ar lijundra, ar sniegą pusto, o ūkininkams blogai, kai žemę užsninga be įšalo – nepatinka augalams šlapia dirva po šildančiu apklotu. Krituliai Lietuvos šiaurės rajonuose, Biržuose, Rokiškyje, Kupiškyje, Pasvalyje, tik trečiąją sausio dekadą priartėjo prie normos, iki sausio vidurio nebuvo įšalo, didesnis jis susiformavo tik dabar. Sniego danga įprastai storesnė būna Latvijos pasienyje, ten, kur drėgniau, Nemunėlio Radviliškio krašte, kitur šiek tiek per 20 cm, o palatvėje – apie 30 cm. Oro temperatūra sausį buvo 3 laipsniais žemesnė už klimato normą, kritulių pirmąją mėnesio pusę – tik pusė normos, o į mėnesio pabaigą, jau 20 proc. daugiau.

„Dar savo stotyse darome sniego žemėlapius, savotiškas nuotraukas, matuojame pasirinktame lauke sniego dangos storį ir sveriame sniegą kas 10 m 1 km linijoje. Taip prognozuojamos vandens atsargos galimiems atodrėkiams, pavasario polaidžiams, šie duomenys svarbūs hidrologams. Spėlioju, kad dabar dar vandens atsargos nėra didelės, gali būti apie 30–40 mm, šiemet atodrėkių dar nebuvo ir nežinia, kada bus“, – pasakojo ilgametis meteorologijos stoties darbuotojas B. Medinis.

Prakalbus apie esamus ir žadamus šalčio rekordus vasariui, ŪP pašnekovas patarė į viską žvelgti su džiaugsmingu smalsumu: „Gamta žmogų moko, lavina ir grūdina. Jau užaugo viena žmonių karta, nemačiusi gausaus sniego, nepatyrusi šalčio. Dabar mokosi, kaip vaikščioti per sniegą, ledu. Sujudino žiema kelininkus, energetikus, vairuotojai atnaujins įgūdžius, davė darbo sėdintiems namuose, kad paimtų lopetas ir gerai pasimankštintų. Viskas yra puiku, per ilgai snygiai neužtrunka, duoda laiko susivokti, susitvarkyti. Žiema yra gera“, – pridūrė biržietis, ruošdamasis eiti į savo trasą netoli stoties žiemkenčių lauke daryti sniego „nuotraukos“.

Autorės, Laisvos ČIULIEPIENĖS ir socialinių tinklų nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.