Žinomą verslininką A. Alešiūną parklupdė išpūstos kainos europiniuose pirkimuose

AgriFood forumų nuolatinis pranešėjas Augustas Alešiūnas pristatomas kaip  inovatyvus verslininkas ir FoodTech bei AgTech sektorių verslo angelas, kuris pirmasis Lietuvoje pritraukė rizikos kapitalo fondo investicijas agromaisto sektoriaus skaitmeninimo sprendimų kūrimui, nuo 2008 m. jo vadovaujamos kompanijos pritraukė daugiau nei 10 mln. eurų investicijų.

„Augustas aktyviai investuoja į AgriFood sektoriaus sprendimus, paremtus dirbtiniu intelektu, spektroskopija bei blockchain technologijomis. Praėjusiais metais jo įkurta ir vadovaujama įmonė„ART21” atstovavo Lietuvai pasauliniame skaitmeninių sprendimų konkurse „World Summit Awards“ Aplinkos ir žaliosios energijos kategorijoje bei „Financial Times“ remiamos Europos technologijų naujienų platformos „Sifted“ buvo įtraukta į Lietuvos TOP startuolių sąrašą“, – A. Alešiūną pristato „Hack AgriFood“.

Identifikuotas sukčiavimas moksliniuose - inovaciniuose ES finansuojamuose projektuose

STT praneša, kad šiandien, spalio 22 d., įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo priimtas baudžiamasis įsakymas Europos prokuratūros teismui perduotoje baudžiamojoje byloje, kurioje du asmenys pripažinti kaltais dėl didelės vertės sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo, apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo, taip pat ir valstybės tarnautojo papirkimo.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2023 m. STT gavus informacijos apie tarpininkavimo įmonių neteisėtą dalyvavimą ir jų įtaką Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžetų lėšomis finansuojamuosiuose projektuose – „Skaitmeniniai inovacijų centrai“, „Ateities technologijų skaitmeninio inovacijų centro plėtra“, „Biotechnologijų srities pramonės plėtra Lietuvoje“. Veikų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad buvo sukurta tęstinė fiktyvių sandorių grandinė, siekiant sukurti ir tyčia padidinti ES finansuojamuosiuose projektuose įsigyjamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų (MTEP) kainas, taip siekiant neteisėtai įgyti didesnes ES paramos ir Lietuvos biudžeto lėšas.

Teismas konstatavo, kad visiškai įrodyta, jog MTEP pirkimo – pardavimo grandinės buvo sukurtos fiktyviai, buvo imituojami atsiskaitymai tarp Lietuvos ir užsienio įmonių bei apgaule buvo įgyta daugiau nei 130 000 Eur. Šios piniginės lėšos buvo apribotos tyrimo metu ir kaip žalos atlyginimas bus pervestos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Inovacijų agentūrai, administruojančioms ES fondų investicijų veiksmų programos priemones.

Teismas, pripažinęs du asmenis kaltais dėl nusikalstamų, iš jų ir korupcinių, veikų padarymo, bendrai už jas skyrė galutines 118 000 Eur dydžio bausmes.

Ikiteisminio tyrimo metu atskleista viešuosiuose pirkimuose taikoma neteisėta „užaukštintų kainų“ (angl. „intentionally inflated“) sukčiavimo tipologija specializuotiems teisėsaugos pareigūnams žinoma, tačiau šie nusikaltimai yra latentiški ir labai pavojingi dėl nusikalstamas veikas darančių asmenų gerai užmaskuotų veiksmų, o sėkmingas sukčiavimo identifikavimas reikalauja aukšto pareigūnų atidumo bei profesionalumo.

„Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų gebėjimai išaiškinti ne tik korupcinio pobūdžio veikas, bet ir sudėtingus sukčiavimus moksliniuose – inovaciniuose Europos Sąjungos finansuojamuosiuose projektuose, yra savalaikiai, tokiais sėkmingais ir profesionaliais tyrimais yra kovojama su nusikaltimais, kuriais daroma didelė žala Europos Sąjungos finansiniams interesams, kartu atsiranda ir aiškus institucinis poreikis sustiprinti esančias prevencines priemones, kad tokios nusikalstamos schemos ateityje nebūtų naudojamos“, – baudžiamosios bylos baigtį komentuoja Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis.

Šiuo teismo nuosprendžiu sėkmingai užbaigtas didelės apimties baudžiamasis procesas, kuris buvo pradėtas dėl korupcinių nusikaltimų, susijusių su viešaisiais pirkimais Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Proceso metu baudžiamojon atsakomybėn iš viso patraukti 29 asmenys, ginant valstybės ir ES finansinius interesus, pritaikius turto konfiskavimą, žalos atlyginimą, finansinių bausmių skyrimą, valstybės naudai atiteks daugiau nei 700 tūkst. eurų.

Grėsė didesnė bausmė

Kaip atskleidė ELTA, Vilniaus apygardos teismas A. Alešiūnui skyrė 103 tūkst. eurų baudą. Grėsė trečdaliu didesnė bausmė, tačiau jis pripažino kaltę, sutiko su prokuroro siūlomu baudos bausmės dydžiu, todėl byla baigta baudžiamuoju įsakymu ir pagal įstatymą teismas skyrė trečdaliu mažesnę baudą.

Cituojamas baudžiamasis įsakymas: „Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad turtinė žala atsirado dėl neteisėtų A. Alešiūno ir P. Kazokaičio veiksmų, susijusių su apgaule įgyti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, t. y. Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei agentūrai nebūtų atsiradę jokie turtiniai praradimai, jei kaltinamieji nebūtų elgęsi neteisėtai, todėl konstatuotina, jog šiuo atveju byloje yra nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų ir padarytos žalos“.

Parengė Irma Dubovičienė