Žirgai – ir darbas, ir gyvenimo būdas

Joti pradėjo nuo 8 metų

Su Grigaliūnų šeima susitikome jų neseniai įkurtame žirgyne Jauneikių k. Buvusiame ūkiniame pastate įrengti nauji gardai žirgams, planuoja įkurti patalpas atokvėpiui, inventoriui sudėti. Ant sienos – lentyna, kurioje išrikiuoti varžybų prizai, įvairūs apdovanojimai. Šalia žirgyno ką tik baigė įrengti atvirą lauko jojimo aikštelę.

A. Grigaliūnas yra žinomas jojimo treneris, Lietuvos žirginio sporto federacijos (LŽSF) konkūrų komiteto narys, konkūrų maršrutų dizaineris – žirgų konkūrų varžybose sudaro maršrutus pagal atskiras klases, aukščius ir varžybų lygį. Konkūrai klasifikuojami pagal klases ir amžiaus grupes.

Joniškio jojimo klubo pirmininkas pasakojo, kad nuo pat vaikystės jam patiko žirgai. Sakė, būdamas 8 metų, jis iš Joniškio, kuriame gyveno, nužygiavo į už kelių kilometrų nuo miesto įsikūrusį Bariūnų žemės ūkio bendrovės žirgyną. Čia pradėjo mokytis joti. Vėliau joti mokėsi Žagarės žirgyne, kurį laiką dirbo pas ūkininką, kuris turėjo žirgyną.

„Ūkininko patarėjo“ pašnekovas pasakojo, kad ne kartą dalyvavo tarptautinėse ir nacionalinėse žirgų konkūrų varžybose, tapo įvairių startų čempionu ir prizininku, turi nemažai apdovanojimų. Jaunajam raiteliui ypač gerai sekėsi joti su jaunais, 5–6 m. amžiaus žirgais. Žinomas raitelis jau ketverius metus nebedalyvauja varžybose, treniruoja kitus, nemažai laiko skiria LŽSF veiklai.

2011 m. A. Grigaliūnas įsikūrė Telšių r., Žemaitijoje. Vaikus joti jis mokė Vembutuose veikusiame žirgyne, o vėliau trumpam buvo išvykęs padirbėti į Daniją ir Vokietiją. Užsienyje raiteliui iš Lietuvos taip pat puikiai sekėsi.

Vėl sugrįžęs į Žemaitiją, A. Grigaliūnas 2014 m. įsikūrė netoli Telšių esančiame Dūseikių k. Čia įsigijo sodybą, įkūrė žirgyną, kuriame laikė nuo 16 iki 20 žirgų, joti mokė ir vaikus, ir suaugusiuosius.

Į gimtąjį Joniškio r. A. Grigaliūnas su šeima sugrįžo šių metų pradžioje. Įsigijo ūkinį pastatą, kuriame įkūrė žirgyną. Treneris tvirtino, kad tokiu sprendimu yra labai patenkintas, nes gimtajame krašte visur sutinka daug pažįstamų, visi geranoriški ir nuoširdūs.

Žirgyne – dešimt gražuolių žirgų

A. Grigaliūnas baigė Šeduvos verslo ir vadybos mokyklą, kurioje įgijo žirgininkystės verslo darbuotojo kvalifikaciją. Tą pačią mokyklą yra baigusi ir trenerio žmona. Žirgininkystės verslo specialistai kartu ir darbe, ir gyvenime. Jų trejų metų dukrytė Jorė myli žirgus, jos numylėtinė – žemaitukų veislės Koletė.

Jauneikių k. neseniai įkurtame žirgyne veikia Joniškio jojimo klubas ir jojimo mokykla. Vadovui smagu, kad per keletą mėnesių šis klubas tapo jaunųjų raitelių traukos centru. Čia jodinėti mokosi 10 vaikų ir viena suaugusi moteris.

Grigaliūnai laiko 10 žirgų: trys yra žemaitukų veislės, vienas gražuolis – trakėnų veislės, kiti – Baltijos hanoveriai ir vietiniai žirgai. Iš jų keturi yra nuosavi Grigaliūnų žirgai, o kiti – privačių asmenų. Jaunoji raitelė iš Mažeikių žirgyne laiko du žirgus, laivo kapitonė Milda iš Palangos patikėjo A. Grigaliūnui prižiūrėti 3 savo žirgus, žemaitukų veislės Kuculę čia laiko raitelė ir ūkininkė iš Varnių (Telšių r.). Mergaitė iš Šiaulių žirgyne paliko prižiūrėti ponį – savo mažą žirgelį. Žirgyno savininkai žirgus treniruoja, rūpestingai prižiūri, rūpinasi jų sveikatingumu.

Gyvena treniruočių ir varžybų ritmu

Trenerė ir raitelė G. Grigaliūnienė pasakojo, kad ji ne tik vaikus moko joti, kartu su jais važiuoja į varžybas, ruošia ir treniruoja jaunus žirgus pirmiems startams, bet ir pati dalyvauja žirgų konkūrų varžybose. Kiekvieną savaitgalį abu su vyru yra užsiėmę, važiuoja į varžybas.

Lentynoje šalia vyro išrikiuotų prizų – nemažai ir žmonos pelnytų apdovanojimų. Su žemaitukų veislės žirgu Angelu Šiauliuose vykusiose tarptautinėse varžybose G. Grigaliūnienė tapo nugalėtoja. Sėkmė su tuo pačiu žirgu lydėjo ir nacionalinėse varžybose. Puikus ir eiklus žirgas Angelas buvo parduotas į Suomiją.

O štai Jojimo klubo pirmininkas nebesėda į balną, sakė, kad baigė raitelio karjerą. Mokyti joti važiuoja į Dūseikius, kur jo įkurtą žirgyną toliau puoselėja kitas savininkas, kelis raitelius joti moko Panevėžyje. Dabar daug laiko ir jėgų skiria organizaciniams ir ūkiniams reikalams – neseniai Jauneikių žirgyne įkurtam Joniškio jojimo klubui ir jojimo mokyklai. Kitais metais planuoja pastatyti uždarą jojimo maniežą, žirgyno pastate įrengti darbo kabinetą ir buitines patalpas.

ŪP pašnekovas kalbėjo, kad žirginis sportas – gana brangi investicija, ypač daug lėšų reikia žirgų priežiūrai, visaverčiams pašarams, papildams, veterinaro paslaugoms, be to, kainuoja kelionės į varžybas, o kur dar startinis mokestis, raitelio apranga.

Jojimo treneriai Grigaliūnai nemažai žemaitukų veislės žirgų įsigijo iš Šiaulių r. esančio Naisių žirgyno. Tuos žirgelius jie treniravo, paruošė varžyboms, o paskui pardavė į Suomiją ir Švediją. Taip užsidirbo šiek tiek pinigų jojimo klubo veiklai, inventoriui ir kitoms reikmėms. Žemaitukų veislė yra genofondinė. Žemaitukų arklių augintojų asociacija stengiasi populiarinti šios veislės žirgus. Jie yra ramūs, ištvermingi ir prieraišūs.

Autorės nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja